Kategorija: Alkoholiniai gėrimai

Baltasis vynas daromas iš baltųjų vynuogių, bet gali būti gaminamas ir iš ką tik surinktų nesumaigytų tamsiųjų vynuogių. Ką tik nuskintas vynuoges reikia atsargiai nugabenti į vyno daryklą, kad nenukentėtų jų kokybė. Prieš vynuoges maigant, kad išbėgtų sultys, ir vynuogių odelę paveikiant mielėmis, pašalinami koteliai ir kauliukai. Sumaigytos vynuogės perpumpuojamos į talpą mirkti kartu su odelėmis 12-48 val., kad išsiskirtų visas odelėse esantis skonis ir aromatas. Ką tik išbėgusios bei pirmojo spaudimo sultys yra šviežios ir pakankamai sodrios baltajam vynui gaminti.Jos paliekamos nusistovėti,...

Biržų krašto muziejus „Sėla“ kviečia aplankyti unikalią ekspoziciją „Alaus kelias“ bei sudalyvauti programoje „Žaldoko alus“. Čia susipažinsite su senosios aludarystės reikmenimis ir aukštaičių vaišingumą menančiomis tradicijomis. Susėdę už balta staltiese padengto stalo paragausite biržietiško alaus, sūrio ir naminės duonos. Kartu su folkloro ansambliu „Siaudela“, propaguojančiu archajinį krašto etnomuzikavimo savitumą ir vaišių dainas, galėsite skudučiuoti, pūsti ragus, padainuoti ir pašokti. Kitose muziejaus salėse susipažinsite su turtinga Biržų krašto kultūra ir istorija....

Geriausias putojantis vynas yra šampanas, pavadintas Prancūzijos regiono, iš kurio kilęs, vardu. Šampano gamybos esmė - dvigubas rūgimo procesas. Rūgstant susidaro mažyčiai burbuliukai (pran. Mousse). Po pirmojo paprasto rūgimo vynas sumaišomas, ir, pridėjus mielių bei cukraus, išpilstomas į butelius. Prasideda antras rūgimo etapas buteliuose; tolesni procesai - sukratymas ir nuosėdų šalinimas, brandinimas. Sukratymas. Po antro rūgimo visi buteliai 90° kampu pasukami iš horizontalios į vertikalią padėtį, pasukinėjami ir kratomi, kad nuosėdos susirinktų butelio kaklelyje. Kratant rankiniu būdu, viskas trunka apie aštuonias savaites. Kompiuterizuotų...

Kas pirmasis išvirė alų – mes tikriausiai niekada nesužinosime. Jeigu Jūs, gerdami bokalą šio skanaus, gaivinančio, truputį apyniais kvepiančio gėrimo, mintimis norėtumėt padėkoti tiems, kurie tą gėrimą sukūrė, būtų keblu. Alus yra toks senas gėrimas, kad nustatyti pirmuosius gamintojus paprasčiausiai neįmanoma. Alaus gamyba prasidėjo nuo neatmenamų laikų. Nagrinėdami alaus receptus, iškaltus akmenyse, galime tvirtinti, kad maždaug 7000 metų prieš mūsų erą, t.y. prieš 9000 metų, šumerai jau mokėjo iš salyklo virti alų. Alų su malonumu gėrė ir didikai, ir skurdžiai. Jis buvo aukojamas...

Istorija nutyli, kas pirmasis pradėjo gaminti karštus gėrimus su alkoholiu, tačiau žinoma, kad jau XVII a. daugelyje Europos šalių buvo geriami karšti alkoholiniai gėrimai, pagardinti įvairiais priedais: prieskoniais, vaisiais ir pan. Iš tokių „kompozicijų“ geriausiai mums žinomi karštas vynas (glintveinas), punšas ir grogas. Šie karšti alkoholiniai gėrimai dažniausiai geriami šaltuoju metų laiku. Laikoma, kad šios serijos pradininkas buvo punšas, kuris buvo labai populiarus žiemos ir rudens sezonų baliuose ir maskaraduose. Tradiciškai punšas gaminamas iš penkių komponentų: vyno, romo, vaisių sulčių, cukraus ar medaus,...

Vilniuje, kaip ir Lietuvoje alus žinomas nuo seniausių laikų, antai net 17 amžiuje rusų pirkliai pirkdavo iš Lietuvos medžiagas alaus gamybai. Tiesa vienu metu pirkti medžiagas iš Lietuvos buvo uždrausta, nes pasak Rusijos bajorų - "est na Litve baba vedunja i nagovarivaet na chmel, s celju navesti na Rusj morovoe poverije. Pirmosios pramoninės alaus daryklos Vilniuje atsirado antroje XIX amžiaus pusėje, kaip 1860 metais Lukiškėse šalia Tauro kalno gerbiamas to meto pirklys Vilhelmas Šopenas pastatė didelę gamyklą, dabar veikiančią "Tauro" pavadinimu. Vėliau tuometiniame...

Daugiausia pasaulyje nuperkama vyno, kuris geriamas prie kasdieninių pietų ir vakarienės. Tokioms progoms įprasta rinktis nebrangų vyną. Suprantama, brangumas yra gana subjektyvi sąvoka. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje kasdieninis vynas yra vadinamas penkių svarų vynu. Įtakingas specializuotas vyno žurnalas "Wine Spectator" pernai vėlyvą rudenį iš visų žemynų rinko 200 geriausių vyno rūšių, kurio butelis parduotuvėje kainuoja ne daugiau kaip devyni JAV doleriai. Nemenkai šiame sąraše esti vyno iš Naujojo pasaulio – JAV, Čilės, Argentinos, Pietų Afrikos Respublikos, Australijos. Pastaruoju metu šių kraštų vynas dėl...

Ilgu būdavo laukti saulėgrįžos senajame kaime – tamsūs ir nykūs gruodžio vakarai. Šių dienų miesto žmogų per paskutinį mėnesį ginte pragena nebaigti metų darbai. O vis dėlto retsykiais koks bokalas alaus gerai nuo darbų įtampos atlėgti ar tą žiemišką nuotaiką šalin nuginti. Tad pakalbėkime apie alų, jo gėrimo papročius, jų kilmę. Tiesą sakant, šių eilučių autorius nėra didelis jo gerbėjas, tačiau tokiai temai ryžosi, nes įkyrėjo neišradingos ir tiesmukos alaus reklamos televizoriaus ekrane. Neturinčios nieko bendra su lietuviškomis tradicijomis. Blogiausia, kad net sportą...

Uždarosios akcinės bendrovės SIGRAMA alaus darykla Vilniuje savo veiklą pradėjo 2001 metais. Bet dar 1993 metais dabartinis daryklos savininkas Ramūnas Šermončius, tuo metu tik 23 metų, bet jau turėjo privačią alaus daryklą Gargžduose. Joje alų virė aludaris Žygintas (istorija pavardę nutyli) iš Biržų. Alus taip ir vadinosi "Aukštaičių Žygio Alus". Alus buvo platinamas visame pajūrio regione. Bet likimas lėmė, kad Ramūnas turėjo persikelti gyventi į Vilnių. Visą tą laiką jo neapleido idėja virti alų. 2000 metų pradžioje ši idėja virto pastato naujai daryklai...

Lietuvoje žmonės seniau alų darydavo namuose savo reikalams - šeimos šventėms pažymėti, o po dienos darbų atsigaivinti, svečiams ir kaimynams pavaišinti. Tikrieji aludariai, dažnai praktikuodamiesi, sukaupdavo didelį alaus gamybos patyrima. Taciau daugelis savo gamybos budus laike paslaptyje. Garsas apie tokius specialistus toli pasklisdavo. Į juos kreipdavosi žmonės artejant šventėms, darbų pabaigtuvėms ar vestuvėms, kad už tam tikrą atpildą padarytų ir jiems to skanaus gerimėlio. Labai gražiai vieną tokį Biržų krašto aludarį pavaizdavo režisierius ir dramaturgas B.Dauguvietis savo pjesėje "Žaldokynė". XVI amžiuje, kai didesniuose...