Kategorija: Žvejybos būdai

Žvejojame dugnine: Antra dalis – žvejyba stovinčiame vandenyje

Stovinčiame vandenyje norint žvejoti mažas ar vidutinio dydžio žuvis, renkantis įrangą reikės didelį dėmesį kreipti į jautrumą. Meškerė turėtų būti lanksti, su jautria galūnėle, apie 3.2m ilgio, tikrai netrumpesnė. Lankstus meškerės kotas apsaugos nuo pakertant žuvį mažų kabliukų išplėšimo iš žuvies burnos. Per kietas kotas neturi lankstumo, kai tuo tarpu lankstus kotas susilenkia kertant vos pajaučia pakankamai didelį žuvies pasipriešinimą, tuo labiau, lankstesnis kotas yra daug jautresnis ir suteikia daug daugiau emocijų traukiant žuvis. Kotas turi turėti stiklo pluošto galūnėlę, ne didesnio kaip...

Žvejojame dugnine: Trečia dalis – populiariausios sistemėlės

Įsigijote reikiamus įrankius dugninei žvejybai, bet dar nežinote, kokias sistemėles naudosite žvejyboje? Tada šis straipsnis kaip tik jums! Populiariausios dugninės žvejybos sistemėlės, jų ypatumai. Trilogijos "Žvejojame dugnine" III dalis.Pirmoje žvejybos dugnine meškere dalyje apžvelgėme žvejojimo dugnine meškere pagrindus ir pristatėme meškerės galūnėlę, kuri informuoja apie žuvies kibimą. Antroje žvejybos dugnine meškere dalyje aptarėme, kaip pasidaryti paprastą, jautrios galūnėlės sistemą gaudyti smulkesnę žuvį stovinčiame vandenyje - raudes, plakius ir pan. Pirma sistemėlė – Paprastoji. Sistemėlė naudojama ten, kur daug žuvų, kai žvejojama netoli kranto....

Žvejyba dugnine meškere

Meškerykočiai dugninei meškerei anksčiau buvo daromi iš kadagio, bambuko, lazdyno ar šermukšnio, kartaisnaudojamos špagos. Šiuo metu yra didelis pasirinkimas firminių meškerykočių. Dažniausiai imamas neilgas iki 2 – 2,5m meškerykotis su rite. Valas, truputį storesnis 0,15 – 0,3 mm kartais iki 0,45 mm storio. Valo kiekis iki 35 – 40 m su atsarga. Kabliukai stambesni. Svareliai naudojami įvairūs – nuo 10 iki 50 g ir sunkesni, skirtingai kur žvejojama. Svareliai pririšami, slankiojantieji, slyvelės, pira midės, cilindriuko, kūgio ir kitokio pavidalo. Svareliai dedami ant pačio...

Karšių gaudymas dugnine

Daugiausia karšių mūsų meškeriotojai sugauna dugninėmis meškerėmis. Tai pats paprasčiausias, didelio išmanymo nereikalaujantis gaudymas. Net tas, kas tik retkarčiais išeina pameškerioti, dažniausiai pasirenka dugninę. Paprasčiausia dugninė - kelios dešimtys metrų valo, kabliukas, švino gabalas ir kuolelis krante. Užkabinai ant kabliuko porą slie-kučių, kelis kartus apsukai svarelį aplink galvą ir bumbtelėjai upėn. Dabar galima užsirūkyti ar taurelę išlenkti - masalą suradęs karšis praris ir užkibs, beliks tik išvilkti į krantą ir vėl užmesti. Ir taip visą dieną. Kai karšiai itin išalkę ir godžiai griebia...

Kaip nusipirkti dugninę meškerę

Meškerykočio svarbą, žvejojant dugnine meškere, pervertinti labai sunku. Bet kuriuo meškerykočiu užmetame masalą, pakertame ir varginame užkibusią žuvį, tačiau dugninė meškerė turi dar vieną paskirtį – ji privalo labai staigiai ir tinkamai reaguoti į kibimą. Ne bet kaip parodyti, kad kas nors kur nors kimba, bet reaguoti taip, kad meškeriotojas galėtų kuo greičiau ir tiksliau pakirsti, kad suprastų, kas tam tikru metu vyksta žūklės vietoje. Taigi dugninė meškerė turi būti ne tik tvirta, lengva. Ji turi pasižymėti tam tikromis tik tokios rūšies kotams...

Dugninė

Spaudoje dažnai tenka skaityti, kad žvejyba dugnine meškere yra tinginių užsiėmimas. Atseit užmetei meškerę ir sėdi “atsipūtęs” sau ant kranto - žuvis pati užkibs. Taip gali kalbėti tik tas, kas nežvejojo upėje kylant vandeniui. Žvejyba Neryje po staigaus ir smarkaus lietaus, žūklė Nemune žemiau Kauno HE arba Nevėžio žemupyje reikalauja ne tik daug nervų, bet ir fizinių jėgų. Staiga pakilęs vanduo pasroviui neša įvairias vandens žoles ir visokį pakrančių šlamštą. Visos šios šiukšlės kliūva už valo, traukia dugnu svarelį arba lenkia dugninės meškerės...