| | |

Ką upėtakis ėda?

Kaip ir kiekvienos žuvies, taip ir upėtakio racionas keičiantis metų laikams kinta. Būtų labai gerai tiksliai žinoti, ką upėtakis ėda tuo metu, kai mes žvejojame, nes tada galėtume parinkti geriausią masalo — upėtakio maisto, imitaciją. Manau, kad vasario ir kovo mėnesiais galima tiksliai nuspėti, kuo upėtakis minta, nes didelio pasirinkimo jis neturi. Kartais žvejams kyla keistokas klausimas: ar upėtakiai žiemą maitinasi? Jie turi maitintis, nes jei visą žiemą nieko į burną neimtų, nugaištų. Tačiau reikia pripažinti, kad upėtakio upė labai skurdi, o žiemą ji kelis kartus skurdesnė nei vasarą. Išgyventi tokiomis sąlygomis, kokiomis gyvena upėtakiai, nėra paprasta, todėl ir žuvų upėtakiniame upelyje nėra daug. Žiemą upėtakis maitinasi retai, greičiausiai tuo, ką atneša srovė. Galbūt jis ir pats ką nors susiranda, tačiau neatrodo, kad intensyviai plaukiotų ir ieškotų. Žiemą upėtakis daug plaukioti negali — pernelyg ilgai pabuvęs srovėje jis praras jėgas, o susigrąžinti jų nebus kaip, nes nėra maisto. Be to, ir tikslo plaukioti nėra — nieko jis toje savo skurdžioje upėje neras. Kai upėtakį pagauni žiemą, susidaro įspūdis, kad jis paskutinį kartą ėdė labai seniai, kad ėdimas jam yra labai reta šventė. Žiemos upėtakis yra sulysęs, nekovoja. Dažnai jį sugauname ramesnėse vietose, tiesiose upės atkarpose su tolygia srove, t. y. tokiose vietose, į kurias balandžio ar gegužės mėnesiais nekreiptume dėmesio.

Jo didenybė upėtakis
| | |

Jo didenybė upėtakis

Pirmiausia norėčiau pasidalinti pavasario įspūdžiais. Darbo reikalais tenka dažnai važinėti po Lietuvą, o spiningas ir masalai visada užima garbingą vietą mašinos salone. Tąkart (kaip ir visuomet, pravažiuo- damas pažįstamą upelį) negalėjau susilaikyti neišsukęs iš kelio ir nepabandęs laimės. Vėlyvas vasaris. Upelis ištvinęs nepaprastai. Tokiu metu žvejyba ypatingai sunki: srovė milžiniška, nei duobių, nei kelmų nesimato, vanduo drumstas. Taigi tvarkausi įrankius. Nieko ypatingo iš tų kelių žūklės valandų nesitikėjau, nes kol nukrenta ir nuskaidrėja vanduo, jei konkreti atkarpa nepažįstama kaip penki pirštai, tai yra paprasčiausias masalų aukojimas Neptūnui.