Medžioklė, religija ir humanizmas – straipsnis dvasine tema
|

Medžioklė, religija ir humanizmas – straipsnis dvasine tema

Katė iškrėtė šunybę. Pirma ji sugavo dvi peles. Tai buvo leistina. Po to ji ėmė žvalgytis į paukščius. Tai jau buvo negerai. Galų gale ji surijo kanarėlę. Kanarėlė išskrido iš narvelio ir nuplasnojo į sodą, visai negalvodama apie pavojų. Nei žmonės, nei katės niekada nebuvo padarę jai nieko blogo. Katei ši medžioklė buvo labai lengva. Prabėgo vos kelios minutės ir ji atsinešė paukštelį į virtuvę. Tačiau ten buvo sutikta su rykšte. Išsigandusi katė paleido savo grobį, bet kanarėlė jau buvo nebegyva. Ar bus leista katei pasilikti? Pirma tėvas pasakė: “Vyti lauk!” Bet ką gi padarysi, jei katė iš prigimties plėšri? O todėl… Lapinas Reinikis elgėsi dar įžūliau. Eigulys niekam niekados nebuvo prasitaręs, jog jaučia silpnybę šiam medžiotojui. Bet taip buvo. Lapinas – žudikas, bet neįtikėtinai gudrus.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės
|

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės

Komisija kasmet iki balandžio 15 d. turi priimti sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Priimdama sprendimą, komisija privalo atsižvelgti į medžioklės plotų naudotojų pasiūlymus, praėjusio medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis ir miškų ūkio specialisto išvada dėl žvėrių daromo neigiamo poveikio miško želdiniams bei medynams, jeigu aplinkos ministras nenustato specialių reikalavimų dėl atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių sumedžiojimo limitų. Esant reikalui, komisija gali kreiptis į medžioklės plotų naudotojus ar valstybinių miškų priežiūrą vykdančias institucijas dėl papildomos informacijos, reikalingos sprendimui priimti, pateikimo.

Medžioklinių ginklų apyvartos taisyklės
|

Medžioklinių ginklų apyvartos taisyklės

Medžioklinius graižtvinius šautuvus turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiai, besiverčiantys profesionalia veikla, susijusia su medžiokle, arba turintys ne mažesnį kaip 3 metų medžiotojo stažą, nepadarę teisėtvarkos pažeidimų, susijusių su ginklų ir šaudmenų apyvartos tvarkos pažeidimais, ir gavę Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Policijos departamentas) leidimą įsigyti (sutikimą leisti įsigyti) medžioklinį ginklą, bei Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, kurių įstatuose viena iš veiklos rūšių nurodyta medžioklė ir jos organizavimas.

Medžiotojas su sakalu
|

Medžiotojas su sakalu

Sakysite, koks medžiotojas be šautuvo. Sąvokos “medžioti” ir “šaudyti” atrodo neatskiriamos. Tačiau įdomiai ir gana sėkmingai galima medžioti ir be šautuvų. Naujos medžioklės taisyklės įteisino medžioklę su medžiokliniais lankais ir arbaletais. Tai labai įdomi sportinė medžioklė. Gaila tik, kad Lietuvoje dar mažai praktikuojama. Bet lankai ir arbaletai tai taip pat rimti ginklai. Galima apsieiti ir be jų. Medžioklės taisyklės leidžia medžioti su medžiokliniais šunimis, medžiokliniais paukščiais, spąstais ir įvairiomis gaudyklėmis. Labai įdomi medžioklė su medžiokliniais paukščiais. Šios medžioklės nuo seno populiarios Vidurinės Azijos, Artimųjų Rytų valstybėse, kur dideli stepių, pusdykumių plotai, kur yra daug erdvės medžiotojui raitam ant žirgo. Senovėje su plėšriaisiais paukščiais mėgo medžioti ir Lietuvos bajorai.

Žuvininkystė, rekreacija ir gamtos apsauga
|

Žuvininkystė, rekreacija ir gamtos apsauga

Sunku trumpai apžvelgti visus “Žuvininkų rūmų” nuveiktus darbus. Tai – ir Lietuvos valdžios institucijų raginimas sekti užsienio šalių pavyzdžiu, ir realiai keisti valstybės politiką bei požiūrį į žuvininkystę, nuolatinis rūpestis savo nariais, leidžiantis per metus jiems sutaupyti apie 7 mln. litų. “Žuvininkų rūmai” moka priversti domėtis savo veikla. Jų pateiktą programą-projektą “Mokymasis atstovauti rekreacinės žuvininkystės interesus” palankiai įvertino Atviros Lietuvos fondas ir sudarė sutartį. Šį projektą remia Atviros Lietuvos fondo administruojama Baltijos-Amerikos partnerystės programa (BAPP), kurią finansuoja JAV Tarptautinės plėtros agentūra ir Atviros visuomenės institutas.

Žvejyba religijoje
|

Žvejyba religijoje

Prisikėlęs Jėzus mokiniams liepė keliauti į Galilėją, kur žadėjo vėl pasirodyti (Mt 28, 10). Per šį laikotarpį mokiniams teko išgyventi nemaža abejonių ir jiems vis dar buvo neaišku, ko tikėtis, ką daryti (Mk 16, 14; Mt 28, 17). Petras, būdamas veiklus žmogus, vėl ėmėsi žvejybos, mat ją gerai išmanė. Jis dar nežinojo, kaip tapti „žmonių žveju“, tačiau ežere žvejoti jam visai neblogai sekėsi, išskyrus tą naktį, kai ilgai žvejoję nieko nepagavo (plg. Jn21, 3). Pasirodęs Jėzus paragino dar kartą užmesti tinklus. Ir šį sykį jie kone plyšo nuo žuvų gausybės (Jn 21, 5–6). Ši sėkminga žvejyba buvo būsimos misijos simbolis ir pranašystė – apaštalai taps žmonių žvejais, o jų laimikis bus gausus.

Akvakultūros reikšmė ir jos objektai pasaulyje ir Lietuvoje
|

Akvakultūros reikšmė ir jos objektai pasaulyje ir Lietuvoje

Akvakultūra – naudingų žmogaus mitybai ir kitoms reikmėms vandens gyvūnijos ir augalijos organizmų veisimas bei auginimas įvairiuose vandens telkiniuose: tvenkiniuose, vandens talpyklose, ežeruose, jūrų priekrantėje, jūrų lagūnose, varžose bei uždaros vandens apytakos įrenginiuose. Žuvų ir kitų vandens gyvūnų bei augalų gaunama juos žvejojant arba auginant. Bendrame visų žmonių mitybos produktų balanse jie dabar sudaro palyginti nedidelę dalį – apie 2 proc. Tačiau šių produktų kokybinė vertė didesnė. Iš žuvų ir kitų vandens gyvūnų žmonija gauna ne mažiau kaip15-20 proc. visų gyvūninės kilmės baltymų. Žuvų baltymai – pilnaverčiai, jie turi visų nepakeičiamų aminorūgščių. Žuvų ir kitų vandens gyvūnų riebalai turi daugiau nesočiųjų riebalinių rūgščių negu šiltakraujų sausumos gyvūnų riebalai. Tai labai svarbios žmogaus mitybai savybės.

Neteisėta žvejyba ar retų ir nykstančių vandens gyvūnų gaudymas
| |

Neteisėta žvejyba ar retų ir nykstančių vandens gyvūnų gaudymas

Neteisėta vertingų veislių žuvų žvejyba ar retų arba nykstančių vandens gyvūnų gaudymas, įsigijimas arba laikymas, taip pat neteisėta žvejyba ar vandens gyvūnų gaudymas, padaręs stambią žalą, – baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda.

Kiršlių žūklė Koloje
| |

Kiršlių žūklė Koloje

Mano manymu kiršlių žvejyba Kolos pusiasaly yra smagiausia ir azartiškiausia. Šių žuvų gaudymas museline su sausom muselėm palieka neišdildomus įspūdžius. Smagu matyti kaip stambus kiršlys stveria Jūsų muselę nuo vandens paviršiaus! O kai tai pasikartoja 20-30 kartų per dieną tai ir visai fantastiška. Na, iš pradžių apie pačias žuvis ir jų gaudymo laikotarpį. Sezonas prasideda nuo liepos pradžios, kai šiek tiek sušyla arktinių upių vandenys ir pasirodo pirmieji uodų tuntai. Trunka jis iki rugsėjo 1 dienos (oficialiai) o vėliau jau nėbera ką gaudyti. Sezono pradžioje, išbadėję po ilgos žiemos bei vabzdžių pasiilgę kiršliai godžiai renka uodus bei vienadienes nuo vandens paviršiaus. Kaip jau įsivaizduojate, gaudymas museline tokiu metu yra labai malonus. Neatsisako kiršliai ir blizgių. Gaudymas spiningu dažnai rezultatyvumu pranoksta žvejybą museline. Be to, spiningaujant yra žymiai didesnė tikimybė pagauti ir šlakį.

Žvejyba Koloje
| |

Žvejyba Koloje

Turbūt nėra žvejo, kuris nesvajotų nors kartą gyvenime pasigauti lašišos, upėtakio arba kiršlio. Šios tauriosios žuvys vilioja mus savo gražia išvaizda ir sportinėm savybėm, jų žūklė palieka tikrai neišdildomus įspūdžius. Ir turbūt nėra žvejo prisirišusio prie šių žuvų, kuris nieko negirdėtų apie Kolos pusiasalį – šį lašišinių žuvų Eldoradą. Lietuvoje lašišas galima gaudyti tik verslininkams su tinklais, o upėtakių ir kiršlių yra ne taip jau ir daug. Dėl šių priežasčių ir ne tik, keliauja mūsų žvejai į šiaurines upes pažvejoti žuvų, kurių gimtame krašte neleidžia gaudyti įstatymai ar tiesiog nebedaug jau liko. Kiekvienais metais vis daugiau žvejų iš Lietuvos apsilanko Koloje ir vis dažniau tenka girdėti užpoliario upių ir ežerų pavadinimus. Šis Arktikos kampelis traukia žvejus savo žuvim turtingomis upėmis ir ežerais, žmogaus neliesta ramia ir niūria gamta, kurioje galima visiškai atitrūkti nuo civilizacijos rūpesčių ir tiesiog gerai pažvejoti ir pailsėti.