Didelės lydekos įkvepia kūrybai
| | |

Didelės lydekos įkvepia kūrybai

„Niekada nevažiuoju į plenerą, jei šalia nėra ežero“, – sako garsus menininkas iš Kauno Antanas Obcarskas. Ežeras jam teikia kūrybinį įkvėpimą. Mat A.Obcarskas – buriuotojas, todėl jo paveiksluose ryškiais potėpiais atsispindi dailininko pomėgis. Spalvingos burės, raibuliuojantis vanduo seniai tapo dailininko vizitine kortele. Taip pat jis prisiekęs žvejys. „Dėl žvejybos galiu atsikelti kad ir vidury nakties. O laimikis mane nuteikia labai produktyviai. Štai šiemet Alaušo ežero gelmėse pagavau penkis kilogramus sveriančią lydeką. Grįžau į krantą ir tos lydekos įkvėptas per kelias valandas nutapiau nuostabų burlaivį“, – įspūdžiais dalijasi dailininkas iš Bikuškio dvare įvykusio plenero. Utenos rajone, Alaušo ežero pusiasalyje, šiemet užderėjo ir neregėto dydžio grybų. Į plenero uždarymą atvykę svečiai vietoje gėlių Bikuškio dvaro savininkams Daliai ir Gintarui Gruodžiams dovanojo baravykų.

| | |

Kaip atšviežinti lydekavimo aistrą: muselinė

Jaučiatės, kad nebeliko lydekavimo paslapčių, esate visiškas spiningo virtuozas ir jau nieko nauja nebeišmoksite? Nusibodo blizgės, galvakalbiai, riperiai, vobleriai ir kita spiningavimo guma bei metalas? Norite kažko naujesnio, subtilesnio, originalesnio? Norite gaudyti lydekas kitaip? Tuomet šitas rašinys jums. Arba: jūs patyręs muselininkas, kuriam nebeliko paslapčių su kiršliais ir upėtakiais. Jums norisi kažko daugiau ir stipriau, kažko kitaip. Ar tai įmanoma Lietuvoje, nevažiuojant lašišų į Norvegiją ar taimenių į Mongoliją? Įmanoma, skaitykite toliau. Veik visi pažįstami Lietuvos muselininkai perėję spiningavimo mokyklą. Mano žvejiškas kelias prasidėjo taip pat – iš pradžių lydekos su „tauragiškėmis“ blizgėmis, vėliau – lydekos su sukrėmis ir vobleriais, dar vėliau – upėtakiai su sukrėmis ir vobleriais. Kažkur pusiaukelėje „traktorines“ inercines rites „Nevskaja“ pakeitė neinercinės. Į guminukus persimesti nespėjau, nes prieš gerą dešimtį metų perėjau į upėtakių žvejybą museline ir niekad nebegrįžau prie spiningo. Kiekvieno etapo pabaigoje aplankydavo šioks toks persisotinimo jausmas. Pastarąjį kartą jis atėjo, kai pradėjo rodytis, kad su musele prieš upėtakį nieko nauja artimiausiu metu nenusimato, išskyrus naujų upelių atradimo džiaugsmą. Prasiblaškymas atėjo atsitiktinai. Jau prieš kokius penkerius metus museliniuose žurnaluose pradėjau pastebėti, kad daugėja straipsnių apie lydekų žvejybą.

| | |

Raudžių medžioklės ypatumai

Apie raudes žvejų žurnaluose niekada nebūtų prirašyta tiek straipsnių, jei ne šios žuvies grobuoniški polinkiai. Raudžių žūklė spiningu yra kur kas paslaptingesnė nei raudžių žūklė plūdine meškere. Bet raudes žvejojančių plūdinėmis meškerėmis yra kur kas daugiau, nei jas žvejojančių spiningais. Manau, priežastis labai paprasta: į valtį atsisėdęs spiningautojas ežero platybėse ieško tradicinių spiningui žuvų — lydekų ir ešerių, nes tai įprasta ir kasdienė žūklė. Be to, lydekas bei ešerius žvejoti paprasčiau, o ir kulinarinės jų savybės šimtus kartų geresnės nei raudės. Nesakau, kad lydeką ar ešerį ežere lengviau pagauti, sakau, kad paprasčiau žvejoti. Tas, kuris sėda į valtį ir plaukia gaudyti raudžių, turi būti šiek tiek pamišęs dėl superlengvos klasės spiningų ir mažų masalų. Jei spiningautojas atėjęs prie upės žvalgosi, kaip čia pagavus šapalą, tai atvykęs prie ežero gali nusisukti nuo lydekų bei ešerių ir pradėti „medžioti“ raudes. Raudžių žūklė yra tikra medžioklė: reikia susirasti medžioklės plotus, t. y. ežerą, kuriame yra daug raudžių, po to juose surasti džiungles (ežero vietas), kuriose būtų daugiausia raudžių, tada atrasti būdą, kaip tyliai prie tos vietos prisėlinti ir sugalvoti, ką joms pasiūlyti skanaus bei viliojančio, ir kaip tai padaryti. Ežerą rasti nesunku. Raudžių yra daugelyje ežerų. Tik ne visuose yra tiek, kad vertėtų jas gaudyti spiningu.

Metų laimikis: uteniškis pagavo 1,19 metro ilgio lydeką
| | |

Metų laimikis: uteniškis pagavo 1,19 metro ilgio lydeką

Metams baigiantis – Metų žuvis. Rokiškio rajone esančiame Rasų ežere uteniškis Algis Kalinauskas pagavo 17,26 kilogramo svorio ir 1,19 m ilgio lydeką. Žvejys mėgėjas A.Kalinauskas yra Utenos rajono mėgėjiškos žūklės varžybų nugalėtojas. Utenos apskrities žvejai mėgėjai tvirtina, kad tokio ilgio, maždaug šešiolikos-septyniolikos metų amžiaus lydeka Utenos apskrityje buvo pagauta ir nufotografuota pirmą kartą.

9244 zvejyba 002 Straipsniai.lt
|

Laisvalaikis… laisvalaikis… O kaip praleisti savo laisvalaikį, mes renkamės kiekvienas pagal savo norus. Vieni skaito knygas, kiti pluša soduose, augina gėles, treti keliauja po Lietuvą ar pasaulį. Tačiau yra dar vienas malonus užsiėmimas – tai žūklės nuotykiai, nepamirštami gamtovaizdžiai, kurie pakrauna organizmą nepaprasta energija. Daugelis iš mūsų neįsivaizduoja savo poilsio ir laisvalaikio be gamtos. Kiekvienas, kuris nors kartą yra išvažiavęs į gamtą, yra patyręs kažkokių nuotykių, nesvarbu ar tai buvo vakar, ar prieš 10 metų ir tai norisi papasakoti visiems. Aš nesu žvejys specialistas, bet pažvejoti man yra malonumas. Kai pasitaiko galimybė, tai keliauju prie Dubysos, kaip tik ten yra gimtasis mano miestelis Ariogala. O gamtovaizdis prie Ariogalos yra nuostabus ir vanduo tiesiog kvepia… Tokio kvapo negalima apibūdinti… jį galima tik jausti – tai gamtos kvapas. Taigi čia pateikiu kelias nuotraukėles iš mano paskutinės žvejybos prie Dubysos. Tada lijo smarkus lietus, bet namo nėjau, o užsispyrus laukiau kibimo, nesvarbu, kad grįžau namo lietaus permerktais drabužiais, bet užtai turėjau nuostabių potyrių. Raginu kiekvieną Jūsų tai išbandyti, kurie dar nėra išbandę. Planuojate keliauti į žvejybą? Nepamirškite žūklei įsigyti leidimo (žvejo bilieto-kainos nėra didelės), šiltesnių, prastesnių drabužių (vakarui), maisto, ar net knygą, bei priemonių apsisaugojimui nuo uodų. Sėkmės!

| | |

Gaminame jaukus

Kiekvienas plūdininkas žino, kad be šėrimo sunku pagauti baltą žuvį, bet ne visi gali įpirkti firminius pašarus, todėl norėčiau patarti kaip palyginus nebrangiai patiems pasigaminti pašaro, kuris tiks visai baltai žuviai, įskaitant ir karpius. Pradėti reikia nuo turgaus, kuriame nusipirkite vištų pašaro. Jį sudaro labai geri komponentai, pilnai tinkantys jaukinti žuvį. Po to dar būtų gerai nusipirkti saulėgrąžų išspaudų, smulkių kukurūzų, na, dar galima kokį maišelį sėlenų. Visi šie komponentai kainuoja maždaug po 1 Lt už kilogramą, tad manau, tai nėra brangu. Tuomet jau galima pradėti ruošti jauką, kurį aš jau ruošiu prie vandens telkinio, kuriame ketinu žvejoti. Pagrindinė jauko dalis yra vištų pašaras, į kurį pridedu kukurūzų kruopų, džiūvėsių (kad geriau sukibtų pašaras), ir be abejo kvapų. Kvapus galima dėti įvairius, priklausomai nuo žuvies, kurią ketinate žvejoti, bet aš esu pastebėjęs, kad baltai žuviai labiausiai tinka saldūs kvapai, kaip pavyzdžiui karamelės, vanilės ar panašiai. Man labai pasiteisino firmos „Traper“ kvapai. Vienu žodžiu kvapas pirmiausia turi patikti žvejui, tada ir žuviai patiks. Gaudydamas karšius dažnai į jauką pridedu kalendros ir saulėgrąžų išspaudų. Dar visada pridedu gerą saują konservuotų kukurūzų, o po to ir gaudau ant tokių kukurūzų, kuriuos prieš tai sumaišau su kvapais, kurių dėjau į pašarą. Dabar apie priedus jaukams.

| | |

Jaukai ir jaukinimas žiemos metu stovinčiame vandenyje

Žiema smarkiai pakeičia žuvų mitybos įpročius. Todėl žiemą keičiasi žuvų jaukinimo taktika, taip pat patys žieminiai jaukai labai skiriasi nuo vasarinių. Pradėkime nuo pradžių. Jaukai žiemą, žvejojant karšius ar kuojas žūklės nesugadins tik tuo atveju jei rūpestingai parinksime jo sudėtį. Negalima žieminiuose jaukuose naudoti kruopų, ar grudų t.y. stambios frakcijos dalelių. Kaip jauko pagrindas geriausiai tinka džiūvėsėliai kadangi jie yra mažai maistingi. Tai pat galima pridėti šiek tiek kanapių išspaudų. Nemažai dedama į žieminį jauką gyvūninės kilmės masalo dažniausiai uodo trūklio lervų, taip pat galima įdėti truputi ir musės lervų. Į žieminį jauką būtina dėti druskos, kadangi po vasaros žuvys jaučia mineralų trūkumą. Patamsinti jauką galima juodžemiu, geriausiai tam tinka kurmeriausiai. Pasirinkta žvejybos vietą geriausia jaukinti vakare, jei žūklė truks kelias dienas tuomet tai kartokite kiekvieną vakarą. Stovinčio vandens telkiniuose šerti galima paprasta žiemine šėrykla, kurios pagalba pašarą išpilame ties pačiu dugnu. Į kiekvieną eketę reiktu suberti nuo 200 iki 500 gr. jauko. Norint, jog jaukas ilgiau išliktų ant dugno ir jo greit nesuėstų mailius, galima jį užšaldyti didesniais kubeliais, tiesa tuomet pašarą būtina pasunkinti žvyru, jog jis neplūduriuotu paviršiuje. Tokie pašaro kubeliai nuleisti ant dugno lėtai tirpsta, todėl ilgai vilioja žuvį. Ryte atėjus į žūklės vietą neskubėkite jaukinti, geriau pirmiau pamėginkite apgaudyti jaukintas eketes.

| | |

Jaukai didiesiems laukiniams karpiams

Sąlyginai jaukus, skirtus didiesiems laukiniams karpiams jaukinti, galima suskirstyti į natūralius ir dirbtinius. Sąlyginai jaukus, skirtus didiesiems laukiniams karpiams jaukinti, galima suskirstyti į natūralius ir dirbtinius. Dirbtiniai jaukai: baltyminiai kukuliai, granuliuoti pašarai, birūs mišiniai, dešra, “krabų lazdelės” ir kiti. Natūralūs jaukai: Augalinės kilmės jaukai – grūdai kukurūzai, žirniai, kviečiai, perlinės kruopos, pupos, pupelės, bulvės prieš jaukinimą termiškai apdirbami, t.y. šutinami iki jaukinimui tinkamos kondicijos. Visus minėtus grūdus prieš šutinant reikia nuo kelių iki keliasdešimties valandų brinkyti šaltame vandenyje. Kukurūzai bei kviečiai šutinami tol, kol apie 60 procentų grūdų sutrukinėja luobelės. Sutrūkę grūdai geriau skleidžia kvapą vandenyje, tuo viliodami žuvis į jaukinamą vietą. Žirnius reikėtų naudoti neglūdintus su luobele, šutinti tol, kol taps lengvai suspaudžiami tarp pirštų. Labai svarbu žirnių neperšutinti, kad jie nesutrūkinėtų ir nepasidarytų košė (karpių jaukinimui, kitoms žuvims ruošiama kiek kitaip). Panašiai šutinamos pupos bei pupelės. Jų luobelė taip pat neturėtų sutrūkinėti šutinant. Tinkamai šutintus kukurūzus, žirnius, pupas bei kitus grūdus galima naudoti ir masalui tiek ant kabliuko, tiek ir ant “plauko”. Į išvirtus bei atvėsintus jaukui ruošiamus grūdus galima pridėti reikiamo kvapo arba atraktoriaus, geriausiai skysto.

| | |

Jaukinimas

Kad žūklė būtų sėkminga, žuvys jaukinamos. Jaukas beriamas reguliariai kelias dienas (ar net savaitę) iki žūklės nustatytomis valandomis. Geriausia žuvis jaukinti rytą ar vakare, kai jos plaukia „medžioti”. Jaukui dažniausiai vartojami į tešlą ar molį įminkyti sliekų gabaliukai, uodo trūklio lervos, rugiai, kviečiai, miežiai, avižos, duona, įvairios košės, bulvės, sėlenos, varškė, išspaudos, kombinuoti pašarai ir t.t. Jeigu meškerioti išvykstama tik šeštadieniais ar sekmadieniais, iš anksto žuvų prisijaukinti neįmanoma. Šiuo atveju jos jaukinamos 2 val. (gaudant kuojas, karpius — 30 min.) iki žūklės. Sukrešėjęs kraujas surišamas į marlę su akmeniu ir nuleidžiamas ant dugno. žuvis, pajutusi kraują, ieškodama jo ištakos vietos, plaukia prieš srovę, minta juo, bet negali pasisotinti. Upėse žuvys jaukinamos pabėralu. Jis gaminamas taip. Bet kokios kruopos ar grūdai verdama, iki pasidaro kieta košė. Ji gerai sugrūdama, sumaišoma su sėlenomis, miltais. Dėl aromato įlašinama sėmenų, anyžių, kamparo aliejaus ar valerijono. Masė sumaišoma su moliu ir gerai išminkoma. Jei upės srovė lėta, pabėralo kamuoliukai išbarstomi žūklės vietoje 10 m atstumu nuo laivelio neplačiu pusračiu. Skalaudamas molį, vanduo išplauna ir jauką, kurį godžiai griebia žuvys. Pirmiausia numetami 3—4 kamuoliukai, po kurio laiko kiek arčiau valties — dar keli ir pagaliau prie pat laivelio — paskutinis didelis kamuolys. Dabar jau metamas ir kabliukas su masalu.

| | |

Jaukai “ŽVEJO TAKAS”

Šie jaukai neatsirado vienu kartu. Daug metų buvo ieškoma tinkamų receptūrų, komponentų, ilgai tobulinamos proporcijos, jaukų priedai bei kvapnieji papildai. Visa tai buvo nuolat išmėginama Lietuvos upėse ir ežeruose bei tvenkiniuose. Šiuo metu, padedant sportinės žūklės klubo “Žvejo takas” sportininkams, visi jaukai yra bandomi ir tobulinami. “Žvejo tako” jaukai garsėja tuo, jog sportininkai su šiais jaukais ne vienose varžybose yra iškovoję prizines vietas, tapę Lietuvos čempionais. Tai ir klubo “Žvejo takas” komanda, ir visiems gerai žinomi “Meškerės broliai”. Pristatome “Žvejo tako” jaukų asortimentą. Bazinis – tai pagrindinis maistinių medžiagų mišinys jaukams gaminti, kurį galima naudoti kaip jauką. Tačiau vienas bazinis jaukas nėra labai efektyvus. Todėl į jį visada dedama įvairiausių aromatinių ir skoningų priedų, sunkinančių ir klijuojančių medžiagų, arba maišomas su kitais jaukais. Universalus – šis jaukas puikaus skonio ir aromato subalansuotas visoms karpinėms žuvims vilioti, skirtas lėtai tekančiam ir stovinčiam vandeniui. Žvejojant srauniuose upėse, kanaluose patartina jauką pasunkinti smulkiu žvyru, taip pat įmaišyti specialių klijų jaukams klijuoti nuo 8% iki 15% / 1kg. jauko atsižvelgiant į srovės stiprumą. Žvejojant didelius karšius į jauką patartina įmaišyti papildo “kukurūzai skaldyti” 20%”biskvitas melasinis” 18% / 1kg. taip pat pagal galimybę uodo trūklio, musės lervos, smulkintų sliekų.