Kalakutai gali būti lesinami sausuoju, drėgnuoju arba kombinuotu lesinimo būdu. Jei taikomas pirmasis lesinimo būdas, paukščiams duodama tik sausų visaverčių kombinuotųjų granuliuotų arba negranuliuotų lesalų. Taip lesinant, kalakutai gauna visas reikalingas maisto medžiagas. Be to, paukščių lesinimą galima visiškai mechanizuoti ir automatizuoti ir taip padidinti darbo našumą, sumažinti darbo sąnaudas. Antrasis, mažiaus efektyvus, būdas yra lesinimas drėgnais lesalais. Koncentruoti lesalai drėkinami vandeniu, nugriebtu pienu, išrūgomis ar kitomis maisto atliekomis. Prie šio lesalo galima pridėti ir žaliosios masės, šakniavaisių, bulvių ir kitų sultingųjų lesalų....
Vlado Pūtvio-Patvinskio nuopelnai žuvininkystėje (1899-1926 metai). Tvenkininė žuvininkystė Šilo-Pavėžupio dvare neatskiriamai susijusi su dvaro savininkų Putvinskiu-Pūtvių pavarde. Apie vieną iš Putvinskių – Dionyzą, kuris gimė ir didžiąją savo gyvenimo dalį praleido dar XVIII a., šeimoje buvo išlikusi tokia legenda. "Vieną kartą per metus Putvinskis, apsirengęs kaip bažnyčią", su dvariškių svita ir daugybe darbininkų nužingsniuodavęs prie vieno tvenkinio pylimo ir liepdavęs nuleisti vandenį. Kai vandens jau nebedaug belikdavę, nekreipdamas dėmesio į dugne besikapstančias taikingas žuvis, liepdavęs sugauti ir jam atnešti didžiulę lydeką. Nebijodamas aštrių...
Praeitais metais naujasis Ūkininko ūkio įstatymas kiek pakeitė registravimo sąlygas. Anksčiau ūkį registruodavo turintieji bent hektarą žemės ūkio naudmenų, o mažesniesiems buvo nustatytos papildomos sąlygos. Dabar ūkininkui, nuosavybės teise turinčiam ar nuomos bei kitais pagrindais naudojančiam žemės ūkio paskirties ar miško žemę, minimalus sklypo dydis neribojamas. Ūkius gali registruoti ir asmeninio ūkio žemės naudotojai, dar neįteisinę nuosavybės į tam skirtą sklypą. Vieno asmens vardu gali būti įregistruotas tik vienas ūkis. Sutuoktiniai gali įregistruoti atskirus ūkius, jeigu jų ūkio žemėvalda yra atidalyta ir veikla...
Parkų kūrimo meno istorinis vystymasis yra tampriai susijęs su apskritai visos dekoratyvinės sodininkystės ir jos tradicijų istorine raida. Bene anksčiausiai dekoratyvine sodininkyste buvo susidomėta Senovės Egipte (3000 - 1000 m. pr. Kr.). Iki šių dienų išlikę faraonų kapaviečių radiniai (antkapiniai bareljiefai, kapaviečių sienų piešiniai, augalų liekanos šalia faraonų palaikų...) liudija apie gana aukšto lygio to meto dekoratyvinės sodininkystės kultūrą ir tradicijas. Senovės egiptiečių sodai buvo taisyklingos (dažniausiai stačiakampio) formos, apsupti aukštos 3 -4 m akmeninės, molinių plytų ar plūktinės molio tvoros, kuri ne...
Lietuvoje didelių agrastų plotų dar kol kas niekas neaugina. Jie toli gražu nėra tokie populiarūs kaip JAV ar Kanadoje, tačiau bent po kelis šiuos uogakrūmius galima rasti beveik kiekvienoje mūsų krašto sodyboje. Šįkart – apie agrastų kenkėjus ir ligas. Agrastinis ūglinis amaras (Aphis grossulariae Kalt.) čiulpia agrastų ūglių bei viršutinių lapų sultis. Kai kada šis amaras kartu su serbentiniu amaru išplinta ir juodųjų bei raudonųjų serbentų plotuose. Ūgliai nustoja augti, deformuojasi, iškrypsta, jų viršūnėse lapai būna susiraitę ir sutraukti į kuokštus. Vėliau tokie...