Kategorija: Žemės ūkis

Kalakutų lesinimo būdai ir lesalai

Kalakutai gali būti lesinami sausuoju, drėgnuoju arba kombinuotu lesinimo būdu. Jei taikomas pirmasis lesinimo būdas, paukščiams duodama tik sausų visaverčių kombinuotųjų granuliuotų arba negranuliuotų lesalų. Taip lesinant, kalakutai gauna visas reikalingas maisto medžiagas. Be to, paukščių lesinimą galima visiškai mechanizuoti ir automatizuoti ir taip padidinti darbo našumą, sumažinti darbo sąnaudas. Antrasis, mažiaus efektyvus, būdas yra lesinimas drėgnais lesalais. Koncentruoti lesalai drėkinami vandeniu, nugriebtu pienu, išrūgomis ar kitomis maisto atliekomis. Prie šio lesalo galima pridėti ir žaliosios masės, šakniavaisių, bulvių ir kitų sultingųjų lesalų....

Tvenkininė žuvininkystė Šilo-Pavėžupio dvare

Vlado Pūtvio-Patvinskio nuopelnai žuvininkystėje (1899-1926 metai). Tvenkininė žuvininkystė Šilo-Pavėžupio dvare neatskiriamai susijusi su dvaro savininkų Putvinskiu-Pūtvių pavarde. Apie vieną iš Putvinskių – Dionyzą, kuris gimė ir didžiąją savo gyvenimo dalį praleido dar XVIII a., šeimoje buvo išlikusi tokia legenda. "Vieną kartą per metus Putvinskis, apsirengęs kaip bažnyčią", su dvariškių svita ir daugybe darbininkų nužingsniuodavęs prie vieno tvenkinio pylimo ir liepdavęs nuleisti vandenį. Kai vandens jau nebedaug belikdavę, nekreipdamas dėmesio į dugne besikapstančias taikingas žuvis, liepdavęs sugauti ir jam atnešti didžiulę lydeką. Nebijodamas aštrių...

Kam reikia perregistruoti ūkininko ūkį

Praeitais metais naujasis Ūkininko ūkio įstatymas kiek pakeitė registravimo sąlygas. Anksčiau ūkį registruodavo turintieji bent hektarą žemės ūkio naudmenų, o mažesniesiems buvo nustatytos papildomos sąlygos. Dabar ūkininkui, nuosavybės teise turinčiam ar nuomos bei kitais pagrindais naudojančiam žemės ūkio paskirties ar miško žemę, minimalus sklypo dydis neribojamas. Ūkius gali registruoti ir asmeninio ūkio žemės naudotojai, dar neįteisinę nuosavybės į tam skirtą sklypą. Vieno asmens vardu gali būti įregistruotas tik vienas ūkis. Sutuoktiniai gali įregistruoti atskirus ūkius, jeigu jų ūkio žemėvalda yra atidalyta ir veikla...

Dekoratyvinės sodininkystės menas senovės pasaulyje

Parkų kūrimo meno istorinis vystymasis yra tampriai susijęs su apskritai visos dekoratyvinės sodininkystės ir jos tradicijų istorine raida. Bene anksčiausiai dekoratyvine sodininkyste buvo susidomėta Senovės Egipte (3000 - 1000 m. pr. Kr.). Iki šių dienų išlikę faraonų kapaviečių radiniai (antkapiniai bareljiefai, kapaviečių sienų piešiniai, augalų liekanos šalia faraonų palaikų...) liudija apie gana aukšto lygio to meto dekoratyvinės sodininkystės kultūrą ir tradicijas. Senovės egiptiečių sodai buvo taisyklingos (dažniausiai stačiakampio) formos, apsupti aukštos 3 -4 m akmeninės, molinių plytų ar plūktinės molio tvoros, kuri ne...

Ag­ras­tų priežiū­ra

Lie­tu­vo­je di­de­lių ag­ras­tų plo­tų dar kol kas nie­kas ne­au­gi­na. Jie to­li gra­žu nė­ra to­kie po­pu­lia­rūs kaip JAV ar Ka­na­do­je, ta­čiau bent po ke­lis šiuos uo­gak­rū­mius ga­li­ma ras­ti be­veik kiek­vie­no­je mū­sų kraš­to so­dy­bo­je. Šį­kart – apie ag­ras­tų ken­kė­jus ir li­gas. Ag­ras­ti­nis ūg­li­nis ama­ras (Ap­his gros­su­la­riae Kalt.) čiul­pia ag­ras­tų ūg­lių bei vir­šu­ti­nių la­pų sul­tis. Kai ka­da šis ama­ras kar­tu su ser­ben­ti­niu ama­ru iš­plin­ta ir juo­dų­jų bei rau­do­nų­jų ser­ben­tų plo­tuo­se. Ūg­liai nu­sto­ja aug­ti, de­for­muo­ja­si, iš­kryps­ta, jų vir­šū­nė­se la­pai bū­na su­si­rai­tę ir su­trauk­ti į kuokš­tus. Vė­liau to­kie...

Braš­ky­no priežiū­ra nu­ė­mus der­lių

Uo­goms noks­tant, braš­kių ke­re­liai be­veik ne­au­ga. Nu­ė­mus der­lių, pra­de­da in­ten­sy­viai aug­ti nau­ji la­pai, ūsai, šak­nys, o vė­liau ir nau­ji ra­ge­liai. Ke­re­liai veš­liai au­ga nuo lie­pos vi­du­rio iki rug­pjū­čio pa­bai­gos. Po to au­gi­mas su­lė­tė­ja ir pra­si­de­da žie­di­nių pum­pu­rų di­fe­ren­cia­ci­ja, ku­ri tę­sia­si iki ve­ge­ta­ci­jos pa­bai­gos ir ki­tą pa­va­sa­rį. Pu­ren­ti tar­pu­ei­lius, nai­kin­ti – ra­vė­ti ar purkš­ti her­bi­ci­dais – pik­tžo­les, braš­kes sau­go­ti nuo li­gų ir ken­kė­jų, pa­pil­do­mai tręš­ti bei lais­ty­ti rei­kia pra­dė­ti tuoj po der­liaus nu­ė­mi­mo (lie­pos vi­du­ry­je ir ant­ro­je mė­ne­sio pu­sė­je). Vė­liau pa­ska­ti­nus au­gi­mą, lie­ka ma­žiau...

Juo­da­vai­sės aro­ni­jos

Aro­ni­ja - vai­si­nis, vais­ti­nis, me­din­gas, tech­ni­nis au­ga­las. Pa­gal vi­ta­mi­no P kie­kį aro­ni­jai nė­ra ly­gių. Au­ga­lai de­ko­ra­ty­vūs, kom­pak­tiš­ki; žy­di bal­tais žie­dais, su­telk­tais skė­ti­niuo­se žie­dy­nuo­se. Žie­dai pra­si­sklei­džia pra­ėjus pa­va­sa­ri­nėms šal­noms; žy­di gau­siai ir il­gai - dau­giau kaip dvi sa­vai­tes. Va­sa­rą krū­mų la­pai tam­siai ža­li, bliz­gan­tys, ru­de­nį – ug­ni­niai rau­do­ni. Krū­mus puo­šia ir stam­bios, be­veik juo­dų uo­gų ke­kės. Aro­ni­jų krū­mai pui­kiai at­ro­do ir pa­vie­niui, ir gru­pė­mis. Tin­ka gy­va­tvorėms, ap­sau­gi­nėms juos­toms prie ke­lių, ge­le­žin­ke­lių, ga­my­bi­nėms te­ri­to­ri­joms ap­žel­din­ti. Ypač gra­ži aro­ni­ja įskie­py­ta į pa­pras­to­jo šer­mukš­nio ka­mie­ną. Aro­ni­jos ge­rai...

Kaip kei­sis Lie­tu­vos me­de­ly­nai

Ser­ti­fi­kuo­ja­mi so­do au­ga­lų dau­gi­ni­mo me­de­ly­nai yra pa­grin­di­niai so­di­na­mo­sios me­džia­gos tie­kė­jai ver­sli­nei ir mė­gė­jiš­kai sodininkys­tei. Vals­ty­bės kon­tro­liuo­ja­muo­se me­de­ly­nuo­se išaugina­ma ir pa­tei­kia­ma į vie­ti­nę rin­ką ar eks­por­tuo­ja­ma apie 70 proc. vi­sos ša­ly­je iš­au­gi­na­mos so­di­na­mo­sios me­džia­gos. Sodi­nu­kų į Lie­tu­vą im­por­tuo­ja­ma ma­žai. Dažniau­siai įve­ža­ma tik aukš­tos ko­ky­bės dau­gi­na­mo­ji me­džia­ga, skir­ta ša­lies me­de­ly­nų veik­lai ap­rū­pin­ti: veis­li­niams dau­gi­ni­mo au­gy­nams ir skie­pūg­lių so­dams įveis­ti. Per pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį Lie­tu­vos me­de­ly­nai koky­biš­kai pa­si­kei­tė, jų dau­gi­ni­mo ap­im­tys la­bai išau­go. Valstybės po­li­ti­ka, tei­kiant pa­ra­mą vei­sian­tiems ver­sli­nius so­dus ir uo­gy­nus, pa­ska­ti­no vie­nos iš pri­ori­te­ti­nių Lie­tu­vai...

Žemaūgio sodo tarpueilių ir pomedžių priežiūra

Per pas­ta­ruo­sius sep­ty­ne­rius aštuo­ne­rius me­tus Lie­tu­vo­je įveis­ta apie 700 ha nau­jų in­ten­sy­vių ver­sli­nių obe­lų so­dų. Ge­ruo­se ver­sli­niuo­se so­duo­se jau se­no­kai tar­pu­ei­liuo­se ne­au­gi­na­mi nei pašari­niai, nei mais­ti­niai au­ga­lai. Yra ke­le­tas že­ma­ū­gio so­do dir­vos prie­žiū­ros bū­dų, ku­rie pa­ren­ka­mi pa­gal me­de­lių am­žių, dir­vos ti­pą ir tech­ni­nes so­di­nin­ko ga­li­my­bes....

Vais­me­džių ken­kė­jai

Vais­me­džių ken­kė­jai
Ama­rai puo­la obe­lis, re­čiau ki­tus vais­me­džius. Ža­lie­ji obe­li­niai ama­rai daž­niau­siai čiul­pia jau­nų ūg­lių, skro­te­lių la­pus, pumpurus, žied­pum­pu­rius. Iš­čiulp­ti ūg­liai iš­si­krai­po, su­trin­ka jų augimas, la­pai su­si­raukš­lė­ja ir su­si­su­ka, daž­nai tam­pa juos­vi, nes ant lip­nių ama­rų iš­sky­rų įsi­vei­sia juod­li­gės gry­bai. Ama­rų pate­lės ža­lios, 1,5-2 mm il­gio, juo­dais sifonais. Pil­kie­ji obe­li­niai ama­rai čiul­pia skro­te­lių la­pus, ku­rie raukš­lė­ja­si, pa­raus­ta, pakraš­čiai pasto­rė­ja, rie­čia­si į apa­čią. Su­trin­ka pa­žeis­tų skrotelių vai­sių augimas, vai­siai bū­na ma­ži, raukš­lė­ti. Ama­rai išplinta, kai palankios są­ly­gos žie­mo­ti (kai vi­du­ti­nė oro temperatū­ra yra dides­nė už dau­gia­me­tę...