Kur gali kreiptis įmonės ir piliečiai, kurių teisės buvo pažeistos įsigijus nekokybišką prekę ar paslaugą kitoje Europos Sąjungos valstybėje? Kur vartotojas, ketinantis pirkti prekių kitoje šalyje, gali gauti informacijos apie prekių garantinį laiką, apie kitoje šalyje vartotojams suteikiamas teises? Lietuvos vartotojai, įsigiję netinkamos kokybės prekę ar paslaugą užsienyje, arba užsienio vartotojai, įsigiję netinkamos kokybės prekę ar paslaugą Lietuvoje, gali kreiptis į Europos vartotojų centrą. Centro darbuotojai konsultuoja vartotojus apie jų teises ir galimybes, jeigu reikia, surenka papildomos informacijos, susijusios su ginču ar skundu,...
Viena rimtesnių problemų ginant vartotojų teises šiandienos pasaulyje yra daugybės nepageidaujamų pranešimų siuntimas elektroniniu paštu asmenims, kurie jų nepageidavo, dažniausiai komerciniais (tiesioginės rinkodaros) tikslais. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 68 str. 1 dalis nustato, kad naudoti elektroninių ryšių paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslais leidžiama tik esant išankstiniam abonento sutikimui. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nustato bendrą asmens duomenų tvarkymo tiesioginės rinkodaros tikslu principą – tik esant išankstiniam duomenų subjekto sutikimui. Informaciją apie būdus, kaip apsisaugoti nuo gaunamų nepageidaujamų elektroninių pranešimų, teikia Ryšių...
Prieš išvykstant į kelionę, kelionės organizatorius turi rašytine forma turistui laiku pateikti informaciją apie tarpines stotis, sustojimo laiką, buvimo vietą bei informaciją apie keleivio vietą transporto priemonėje (išskyrus lėktuvą), kelionės organizatoriaus atstovo pavardę, adresą ir telefono numerį ar vietinių agentūrų, į kurias turistas galėtų kreiptis pagalbos, adresus ir telefonų numerius. Jei tokių atstovų ar agentūrų nėra, turistui privaloma nurodyti telefono numerį, kuriuo jis galėtų skambinti nenumatytu atveju, ar nurodyti kitą informaciją, kuri jam padėtų susisiekti su kelionės organizatoriumi. Jei į turistinę kelionę vyksta...
Beveik pusė suaugusiųjų Lietuvos gyventojų naudojasi bankų elektroninėmis mokėjimų kortelėmis: jomis atsiskaitoma už pirkinius, komunalines paslaugas, saugu ir patogu elektroninėmis mokėjimų kortelėmis naudotis keliaujant. Sudarydamos rašytinę sutartį, kredito įstaigos turi supažindinti naudotoją su elektroninių mokėjimo priemonių suteikimo ir naudojimo sąlygomis. Jeigu sąlygos neaptartos sutartyje, kredito įstaigos turi jas pateikti naudotojui per protingą terminą iki elektroninės mokėjimo priemonės suteikimo. Aiškios ir lengvai suprantamos sąlygos turi būti pateiktos raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis. Įsidėmėtina, kad Mokėjimų įstatymas nustatyto, jog elektronines mokėjimo priemones suteikianti kredito įstaiga...
Vartotojai dažnai nežino, kokias jie turi teises, kai jų namuose, gatvėje, darbe ar kitose patalpose, kurios nėra skirtos prekybai, prekybos agentai siūlo pirkti įvairias prekes, todėl įsigiję nekokybišką prekę, neišvengiamai patiria nuostolių. Civilinis kodeksas reglamentuoja, kad pardavėjas, parduodamas daiktą ne prekybai skirtuose patalpose, privalo įteikti pirkėjui dokumentą, kuriame turi būti nurodyta dokumento įteikimo vartotojui data, daikto pavadinimas, daikto kaina, įskaitant visus mokesčius, pardavėjo pavadinimas ir adresas, asmens vardas ir pavardė, kuriam vartotojas gali adresuoti sutarties atsisakymą ir kt. Vartotojai turėtų reikalauti iš pardavėjų...
Pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis gali būti įsigyjami įvairūs daiktai, tarp jų ir energija. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad energijos (elektros energijos, šilumos, karšto ar šalto vandens, dujų) pirkimo-pardavimo sutartys laikomos ne nuo susitarimo tiekti energiją momento, bet nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Pagal Civilinį kodeksą draudžiama tiekti vartotojui daiktus be jo sutikimo, jeigu už juos reikalaujama sumokėti. Jei daiktai buvo pateikti be vartotojo sutikimo, vartotojas gali jais naudotis neatlygintinai. Tačiau nusipirkęs ar kitaip įgijęs butą su prijungtais energijos tiekimo įrenginiais ir...
Verslininkai perduodami prekes ar teikdami paslaugas iš anksto, bendram, daugkartiniam naudojimui parengia standartines sutarties sąlygas ir jas naudoja sudarydami sutartis su vartotojais be jokių derybų. Vartotojas šiuo atveju turi tik dvi galimybes – sudaryti sutartį arba jos nesudaryti. Verslininkas, rengiantis standartines sutarties sąlygas, gali pažeisti sąžiningumo principą ir įtraukti tik tokias sąlygos, kurios jam naudingos. Todėl, kai vartojimo sutartis sudaroma pagal standartines sąlygas, svarbu užtikrinti sutarties šalių – verslininko ir vartotojo – interesų pusiausvyrą ir sąžiningumo principo laikymąsi. Europos sąjungos ir mūsų šalies...
Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje yra įvesta nemokama telefono linija (8~800) 404 03, kuria vartotojai ir gamintojai visą parą gali skambinti ir pranešti apie nesaugius, nekokybiškus maisto produktus ir nesaugias viešojo maitinimo įstaigų teikiamas paslaugas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tinklalapyje www.vet.lt yra sukurta vartotojų skundo pranešimo dėl nekokybiškų maisto produktų bei viešojo maitinimo įmonių teikiamų paslaugų elektroninė forma-anketa. Taip pat yra vartotojams skirta skiltis, kurioje skelbiama informacija apie įvairių maisto produktų savybes ir kokybę, ženklinimo ypatumus, maisto saugos kontrolės rezultatus. Valstybinės maisto ir...
Lietuvos vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos atvirame kreipimesi į šalies Seimą ir Vyriausybę išreiškė susirūpinimą dėl AB "Lietuvos dujos" akcijų pardavimo. Derybose su "Gazprom" minima sąlyga, jog 70 proc. dujų numatoma tiekti per AB "Lietuvos dujas", o "Gazprom" siekia, kad įstatymu būtų panaikintas valstybinis dujų kainų reguliavimas laisviesiems vartotojams. "Nuogąstaujame, jog įsigaliojus šioms nuostatoms, "Lietuvos dujos" užims dominuojančią padėtį dujų pardavimo rinkoje ir įgis galimybę didinti dujų kainas šilumos tiekėjams", - teigė Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė. Pasak jos, šis "Gazprom" scenarijus...
Lietuvos Respublikoje sukurta vartotojų apsaugos sistema, kurios pagrindą sudaro Vartotojų teisių gynimo įstatymas ir kiti teisės aktai kurie numato, kad jų laikymosi priežiūrą vykdo vartotojų teisių gynimo valstybinės įstaigos ir visuomeninės vartotojų organizacijos, kurias remia ir teikia finansinę paramą valstybė. Tačiau vartotojų teisių apsaugos praktika parodė, kad vartotojų teisių gynimo valstybinių institucijų ir visuomeninių vartotojų organizacijų veikla yra nesuderinta ir viena kitos nepapildo. Paaiškėjo, kad Vartotojų teisių gynimo įstatymo nuostata (29 str.) įsteigti Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą prie Teisingumo ministerijos, susidedančią iš...
