Kategorija: Ekonomika

Alternatyvūs energijos šaltiniai

Dėl brangstančių energijos išteklių didėja ne tik produkcijos kaštai, bet ir pragyvenimo išlaidos. Vienas iš būdų mažinti gamybines ir buitines energijos sąnaudas – naudoti atsinaujinančių šaltinių energiją. Ypač imlus energijai žemės ūkio produkcijos džiovinimas. Pakilus elektros energijos ir naftos produktų kainoms, džiovinimas aktyviąja ventiliacija su oro pašildymo įrengimais gerokai padidina produkcijos savikainą. Be džiovinimo neįmanoma apsieiti ruošiant vaistinius ir prieskoninius augalus, geros kokybės sėklas ir daug kitų produktų. Ypač tai aktua­lu nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis. Džiovinimui galima panaudoti saulės energiją. Pastaruoju metu vis dažniau...

Lietuvos ateitis – „protingi“ elektros tinklai?

Iš Vakarų pasaulio šalių noriai perimame alternatyvių elektros šaltinių naudojimo patirtį – Lietuvoje kai kurie namų ūkiai jau pradeda ar svarsto galimybę naudoti tokius elektros energijos šaltinius kaip vėjo elektrinės, saulės baterijos, elektros energiją gaminantys dujų katilai. Kadangi tokių alternatyvių elektros energijos šaltinių ateityje daugės, Lietuvos neišvengiamai laukia elektros tinklų struktūrinis pertvarkymas. Beveik visos išsivysčiusios pasaulio šalys, tuo pačiu ir Lietuva, yra pasirašiusios „Kyoto“ protokolą, kuriuo įsipareigoja mažinti aplinkos taršą. Kadangi veikiančios elektrinės išmeta į orą didelį kiekį CO2, pasaulyje skatinamas alternatyvių, „draugiškesnių“...

Gluosniai, kurie šildo ir namus, ir piniginę…

Žinau, jog pokalbį galima pradėti, kad ir kalbant apie gluosnių auginimą kurui, visai ne apie pačius gluosnius. Taip, galima, ir, turbūt reikėtų, išplėsti pokalbio apimtį dar daugiau. Juk Lietuva negyvena izoliuota nuo pasaulinės energetikos raidos. Priešingai, pasaulinės tendencijos žymia dalimi lemia mūsų gyvenimo ritmą ir savybes. Neregėta Kinijos, Indijos, bei kitų besivystančių šalių ekonominė plėtra smarkiai padidino pasaulinę paklausą naftai ir gamtinėms dujoms. Jei dar 1970-tais naftos buvo suvartojama 48 mln. barelių kasdien, tai dabar šis skaičius - 86 mln. Deja, nafta yra...

Alternatyvi energija dūla valdininkų stalčiuose

Lietuvos energetikai tvirtina, kad naudojant alternatyvius energijos šaltinius ir kurą būtų galima vietiniais ištekliais apšildyti iki pusės šalies namų ir sumažinti priklausomybę nuo importinių mazuto ir dujų, tačiau be valdžios paramos to pasiekti nepavyks. Tuo tarpu, kaip teigiama, valdžia vilkina procesus, susijusius su alternatyviais energijos šaltiniais, nors greitas projektų įgyvendinimas ir numatytas Nacionalinėje energetikos strategijoje. Tiesa, žodžiais kai kurie mūsų politikai lyg ir palaiko perspektyvų reikalą. Šit per Vilniuje pirmadienį vykusį Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Danijos užsienio reikalų ministro Pero Stigo Molerio...

Lietuvos energetinė ateitis – reikalingos kelios alternatyvos

Lietuvos Vyriausybė aktyviai ruošiasi naujos atominės elektrinės statyboms. Tačiau ar ji galės tapti Lietuvos saugumo garantu? Norint didinti šalies energetinę nepriklausomybę, būtina daugiau dėmesio skirti elektros ir šilumos gamybai iš alternatyvių šaltinių. Tik naudodama šalies viduje prieinamus energijos šaltinius Lietuva gali tapti mažiau priklausoma nuo įvežtinio kuro. Naujos atominės elektrinės statybos Lietuvai būtų naudingos. Jungtinės Karalystės investicijų banko „N M Rothschild & Sons” vadovaujamo konsorciumo atlikta studija parodė, kad jos statybos yra ekonomiškai pagrįstos, projektui įgyvendinti Lietuvoje yra visos sąlygos. Pasaulyje atominė energija...

Šilumos siurbliai – alternatyvi šiandienos energija

Pastaruoju metu viena pagrindinių šildymo sektoriaus įmonių seminarų tema – didinti energetinę nepriklausomybę naudojant alternatyviąją energiją. Tačiau paprastam vartotojui visada kyla klausimas − ar iš tiesų jau šiandien finansiškai ir techniškai įmanoma įgyvendinti tokius projektus, ar tai tik žiniasklaidoje nuolat lyg masalas skaitytojui eskaluojama teorija? Pripažinkime, kad vadinamosios alternatyviosios energijos − saulės, vėjo, žemės − panaudojimas reikalauja didelių investicijų, o realus rėmimo šaltinis yra tik vienas. Nuo 1996 metų Lietuvoje vienintelis Aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) tam tikromis sąlygomis skatina energijos gamybą per...

Energetinį badą malšins vėjo jėgainės

Švaresnės energijos šalininkai mano, jog geriausias būdas ekonominei krizei įveikti – įsisavinti pažangius vėjo, saulės ir vandens energetikos verslus. ES reikalavimas iki šių metų pabaigos uždaryti Ignalinos atominę elektrinę šalį įspeitė į kampą. Naujoji valdžia tik dabar pradėjo svarstyti, kaip plėtoti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Pasak alternatyviosios energetikos specialistų, iš vėjo gauta elektros energija galėtų aprūpinti penktadalį Lietuvos gyventojų. Atnaujinus tinklų linijas šį skaičių galima padvigubinti. Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas Alvydas Naujėkas, tvirtino, jog tuomet šalies biudžetas taptų netgi perteklinis, nes nereikėtų...

Alternatyvi energetika Lietuvoje: realijos ir tendencijos

Alternatyvios energetikos sfera yra pakankamai nauja ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Kylant tradicinės energetikos kainoms (ypač po naftos kainų šuolio XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje) bei vis labiau akcentuojant pasaulinės ekologinės krizės tendencijas, susidomėta naujais energijos konversijos būdais – alternatyvia energetika. Sparčiausiai alternatyvi energetika šiuo metu plėtojama JAV, Japonijoje bei ES. Europoje alternatyvią energetiką ypač propaguoja skandinavai, vokiečiai, olandai. Alternatyvios energetikos sektorius taip pat pamažu plečiasi ir Lietuvoje. Sparčiausia alternatyvios energetikos raida šiuo metu vyksta saulės, vėjo, hidro energijos ir...

Kaip su bedarbiais tvarkosi Lietuvos Darbo birža

Kiekvieną dieną vis labiau aštrėjant nedarbo problemoms, neretas netekęs darbo, paskutines viltis deda į valstybę. Jei ne į galimybę įsidarbinti, tai bent jau į šiokias tokias socialines garantijas ir bedarbio pašalpą. Būtent tokios priežastys ir paskatina praverti Darbo biržos duris. Tačiau valstybė irgi nebesugeba išlaikyti nepaliaujamai didėjančios bedarbių armijos, todėl vis dažniau pasigirsta kalbų apie bedarbių rėmimo sistemos pertvarkas, kurios esą turėtų labiau paskatinti žmones ieškotis naujo darbo, o ne tik laukti pašalpų iš valstybės. Kol tokios kalbos lieka tik kalbomis, iniciatyvos imasi...

Darbo ieškančių daug, tačiau mokančių tai daryti – mažuma

Prispaudus ekonominiam sunkmečiui beveik visiems gyvenimas pablogėjo. Tiesa, vieniems daugiau, kitiems – gal kiek mažiau. Ypatingai sunku tapo tiems, kurie neteko darbo, o kartu su juo ir pragyvenimo šaltinio. Natūralu, kad netekus senojo darbo – reikia ieškoti naujo. Tačiau vien ieškoti – neužtenka. Reikia ir rezultato – tai yra jį rasti. O tai, šiuo metu, misija, kuri tikrai ne kiekvienam įmanoma. Ir ne tik dėl kandidatų gausos ar esamų ekonominių sąlygų. Dažnai mes visiškai nemokame ne tik pristatyti savęs, bet ir bent pradžioje...