Krizę įveiksime visuotiniu bezdalų mokesčiu
| |

Krizę įveiksime visuotiniu bezdalų mokesčiu

Gyvename kaip pasakoje. Nes tik pasakose blogieji jų veikėjai, paprastai karaliai arba princai, įveda lietaus, oro, barzdos, mirties ir dar kokius nors pačius absurdiškiausius mokesčius. O kuo mes geresni, kad turėtume jų nemokėti? Todėl ir esami gąsdinami naujais lietaus, oro taršos ir barzdos mokesčiais, kuriuos įvedus visi gyventume kaip pasakoje. Pirmasis mokestis visiems aiškus ir suprantamas. Jei lyja – privalai susimokėti, nes vandenį reikia surinkti ir kažkur išpumpuoti. Jei sausra – mokestis mažesnis, bet vis tiek jį reikės mokėti, nes siurbliai toliau dirbs, o juos prižiūrintieji taip pat valgyti nori. Su oro taršos mokesčiai truputį painiau. Tačiau jei išsiaiškintume, kas yra didžiausi oro teršėjai, tai ir tokių klausimų nebekiltų. Mano manymu, labiausiai aplinką teršiame mes patys. Ne plastiku, ne buteliais ir ne senomis padangomis, o bezdalais. Prisiminkime, kiek metano į atmosferą paleidome po sočios Kūčių vakarienės? Mišrainės su pupelėmis, rauginti kopūstai, marinuoti grybai – tai vis neišsenkančios metano kasyklos. O juk šias dujas sėkmingai galėjome panaudoti elektrinėms kūrenti ir visiems mums šilumą gaminti. Perspjautume, atsiprašau, perperstume patį „Gazpromą”. Bėda tik, kad metaną į atmosferą išleidžiame be jokios naudos šalies ekonomikai. Todėl ir būsime priversti arba šį virškinimo metu atsirandantį produktą surinkti ir nešti į artimiausią dujų supirkimo punktą, arba mokėti mokesčius už oro taršą. Barzdos mokestis taip pat labai reikalingas.

Apyvartinės lėšos įmonėms – be NT (nekilnojamojo turto) užstato, ir tai krizės laikais!
| |

Apyvartinės lėšos įmonėms – be NT (nekilnojamojo turto) užstato, ir tai krizės laikais!

UAB Matrix kartu su partneriais siūlo verslo įmonėms papildyti apyvartines lėšas, neįkeičiant NT (nekilnojamojo turto), šiais krizės laikais gan mažomis palūkanomis – nuo 3.7 iki 9.6% litais (ne EUR!), terminas 3 metai (galimos ir kitos sąlygos). Pagal konkrečią įmonę yra apskaičiuojama palūkanų norma, kuri perskaičiuojama į IT įrangos nuomos kainą, kuri mokama kas ketvirtį. Kiekviena įmonė turi IT technikos – kompiuterius, spausdintuvus, kopijavimo aparatus, serverius, spausdinimo įrangą, brėžinių mašinas ir tt., kuri yra naudojama įmonės reikmėms, tačiau iš esmės tai yra įšaldytas kapitalas. Be to, IT technika gan greitai buhalteriškai ir morališkai nusidėvi, vidutiniškai per 3 metus. Jei jūsų įmonė nori parduoti naują arba susidėvėjusią (naudotą) IT ir kompiuterinę techniką, esant mažesnėms sumoms, UAB Matrix kartu su partneriais ją perka iš karto sutartomis sąlygomis. Taigi mes siūlome atlaisvinti jūsų realiai esamas apyvartines lėšas, ir pereinam prie skandinaviško verslo modelio, kai įmonė atlieka pagrindines savo funkcijas, o visą reikalingą įrangą nuomojasi. Aišku, pasibaigus nuomos laikotarpiui, už rinkos ar likutinę vertę, įmonė gali visą šią įrangą išsipirkti atgal. Mūsų paslaugą trumpai galima pavadinti „leaseback’u” – t.y. įmonė parduoda savo visą arba dalį IT įrangos, ir paskui trijų metų laikotarpyje nuomojasi iš mūsų, mokėdama kas ketvirtį. „Suvaikšto” tik dokumentai, pati technika kaip buvo darbo vietose, taip ir lieka, ir toliau dirbdama įmonei neša pelną.

| |

Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė: pranešimų santrauka

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) trečiadienį paragino Europos Sąjungos (ES) šalis kiek įmanoma padidinti išlaidas kovai su krize, bet nepamiršti vykdyti ir jau priimtus planus. “Šiuo metu mums svarbūs veiksmai, o ne žodžiai. Turime realizuoti ekonomikos atgaivinimo planą, – sakė Ž.M. Barozas per spaudos konferenciją. – Jeigu ES šalys gali padaryti daugiau, jos turi padaryti daugiau”. Jungtinės Valstijos, leidžiančios 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vidaus paklausai stimuliuoti, jau anksčiau ragino ES padidinti išlaidas kovai su krize, sudarančias šiuo metu 3,3-4,0 proc. BVP, tačiau ES atmetė šiuos raginimus. Daugiausia didinti išlaidas JAV reikalavo iš Vokietijos – stambiausios bloko ekonomikos, tačiau ši tvirtino ir taip skirianti 4 proc. BVP ekonomikos stimuliavimo programoms ir nenorinti didinti biudžeto deficito. Ž. M. Barozas pastebėjo, kad ES išlaidos krizei įveikti vis tiek šiais metais išaugs, nes didės bedarbių pašalpų ir kitų socialinių išmokų skaičius. Europos Sąjungos vadovai penktadienį pritarė Europos Komisijos siūlymui padvigubinti sunkumų slegiamoms Rytų Europos šalims numatytą skubių paskolų sumą iki 50 mlrd. eurų. Gruodį ši suma jau buvo beveik padvigubinta iki 25 mlrd. eurų, tačiau turimas fondas gali netrukus būti išnaudotas – Vengrijai ir Latvijai jau skirta beveik 10 mlrd. eurų, pagalbos paprašė Rumunija.

| |

Apie antro tipo amžinųjų variklių uždraudimo nepagrįstumą

Naudodami energiją mes vieną jos formą paverčiame kita, ko pasėkoje visa išgaunama energija pavirsta išsklaidyta šiluma. Jeigu energijos vartojimas pagal galingumą susilygins su pasiekiančiu Žemės paviršių Saulės spinduliavimu Žmonija žus. Tai įvyks po 285 – 430 metų. Realiai perkaitimas taps katastrofišku, kai energijos vartojimas pasieks vieną tūkstantąją (pirma prognozė) arba vieną šimtąją (antra prognozė) nuo saulės srauto – po 50-80 arba 130 – 200 metų. Jeigu energijos vartojimas pagal galingumą susilygins su pasiekiančiu Žemės paviršių Saulės spinduliavimu Žmonija žus. Tai įvyks po 285 – 430 metų. Realiai perkaitimas taps katastrofišku, kai energijos vartojimas pasieks vieną tūkstantąją (pirma prognozė) arba vieną šimtąją (antra prognozė) nuo saulės srauto – po 50-80 arba 130 – 200 metų. Populiarus scenarijus: energijos vartojimo stabdymas- nukreiptas prieš vystimosi evoliuciją ir todėl yra pražūtingas. Akademikas Fominskis L. P., kuris mano kvietimu atvyks į Lietuvą šią vasarą, savo el. knygoje ”Rotoriniai nemokamos energijos generatoriai. Pasidaryk pats.” Čerkasai. 2003. rašo apie “Romos klubo”, “Pasaulio vyriausybės” ir “ Komiteto 300” pastangas stabdant mokslo, ypač energetikos pažangą, siekiant sumažinti žmonių kiekį Žemėje iki “auksinio milijardo”. Šioje knygoje aprašoma amžinųjų variklių – šilumos generatorių kūrimo ir žlugdymo istorija. S. D. Xaitunas siūlo pereiti prie termociklinės energetikos paremtos šilumos cirkuliavimu ratu- panaudojant “šalčio fabrikus”.

| |

Naujoji, kuro nedeginanti energetika

Mūsų civilizacija suklestėjo degindama akmens anglį, naftą, dujas, kitus organinės kilmės degalus ir labai maža dalimi naudodama vandens, vėjo, geoterminę ir labai pavojingą atominę energiją. Dar 1975 metais akademikas, Nobelio premijos laureatas P. Kapica savo pranešimu “Energija ir fizika” TSRS Mokslų akademijos 250 metų jubiliejinėje sesijoje palaidojo visą alternatyviąją energetiką, tame tarpe ir atominę, išskyrus valdomą termobranduolinę sintezę. Palaidojo socializmo ir komunizmo statybos įdėją, paremtą neišsenkančiais resursais. Jau tada numatė dabartinę mus ištikusią krizę, kuri pasibaigs kai mes susirasime naują alternatyvų energijos gavimo būdą. Mes vis dar deginame tiek daug, kad net sukėlėme globalinį atšilimą. Ar yra išeitis iš šios aklavietės? Žinoma yra. Skaitydami patentus matome Jabločkino, Kladovo, Porsevo, Petrakovo ir Potapovo Rusijoje, Teslos, Ričardo Kleno, Perkinso ir Poulo, Siargo ir Gritso JAV, Viktoro Šaubergerio Austrijoje ir Vokietijoje išrastus variklius ir generatorius, kurie pagamindavo 2- 40 kartų daugiau energijos negu sunaudodavo. Kapitalistams-monopolistams šie įrenginiai buvo nenaudingi, nes atimtų jų milžinišką pelną. Todėl iki šiol nenaudojami. Savo nusikalstamam neveiklumui pridengti “panaudoja” visuotinį energijos tvarumo dėsnį. Mus mulkina. Norėdami išlikti turime panaudoti šiuos užmirštus išradimus. Karinėms mašinoms jau dabar naudojami jokio kuro nedeginantys varikliai.

| |

Energetika: Burbulai ir tikrovė

JAV prezidentas Bušas paskelbė nacionalinę programą, kurioje iki 2015 metų 30 proc. benzino ir dizelino poreikio tenkins biodegalai gaunami iš kultūrinių augalų. Google į “Žaliąją energetiką“ ruošiasi investuoti šimtus milijonų dolerių. Pasiekti, kad pastaroji taptų pigesnė už akmens anglį, dujas ir naftą. 1975 metų spalio 8 d. TSRS mokslų akademijos 250 metų jubiliejui skirtoje sesijoje Nobelio premijos laureatas fizikos srityje akademikas P. Kapica, remdamasis baziniais fizikos principais savo pranešimu „Energija ir fizika“ iš esmės palaidojo visą alternatyviąją energetiką, išskyrus valdomą termobranduolinę sintezę. Vandenį skaidant abiem žinomais būdais energijos sunaudojama daugiau negu gaunama vėliau sudeginant vandenilį.” Elektrolizes vandenilis”- tai ne degalai, o energijos gautos iš kito kuro akumuliatorius. Vandenilio gauto iš gamtinių dujų panaudojimas sumažina oro taršą, tačiau besibaigiančio kuro sąnaudos tik padidėja. Nenaudingi ir elektromobiliai. Juose naudojama el. srovė gaminama deginant tuos pačius degalus. Degalų suvartojimas padidėja dėl nuostolių srovės perdavimo tinkluose. Tas pats ir su bioenergetika. Čia realizuojama senovės įdėja: varikliuose kurui panaudoti augalinius ir gyvulinius riebalus. Dizelis savo variklyje naudojo arachisų aliejų…Nuimant net 3 derlus per metus iš 1 kv. m. gausime 1 kg. aliejaus, o iš jo 1 vatą energijos. Tai daug kartų mažiau negu tiesiog panaudoję Saulės energiją.

| |

Apie tai nerašo niekas: Tikrosios pasaulinės finansų krizės priežastys

Pagrindinė ir vienintelė pasaulinės ekonomikos krizės griūties priežastis yra pagrindinės pasaulio valiutos- JAV dolerio perprodukcija. Nuo 1971 metų, kai buvo atšauktas dolerio susiejimas su aukso turiniu, turimu JAV, dolerius ėmė spausdinti neribotais kiekiais. Perkamoji dolerio galia buvo susieta ne tik su JAV BVP ( kaip tai vyksta kiekvienoje normalioje šalyje ), bet ir su visų pasaulio šalių BVP. Viskas gal būtų ir neblogai, bet tos valstybės, kurių ekonomikos ėmė užtikrinti dolerio stiprumą, niekada nekontroliavo ir nekontroliuoja dolerio emisijos mastų. Šitos kontrolės realiai neturi ir JAV vyriausybė. Tokią teisę turi tik JAV FRS. JAV BVP sudaro 20 procentų nuo viso pasaulinio BVP. Tiesa, šitas skaičius nėra visiškai teisingas, nes į BVP sampratą JAV įtraukia eilę kitų rodiklių, pavyzdžiui, kai kurių paslaugų rūšių kainą, ko nedaro kitos valstybės. Jeigu perskaičiuotume pagal bendrąsias taisykles, tai nuo 20 procentų šitas rodiklis sumažėtų iki 15. Na bet tiek jau to, tegu bus 20. O suvartoja JAV 40 procentų nuo kasmet pagaminamo pasaulyje. Klausimas mokantiems galvoti: jei kažkas pagamina 20 procentų ( arba 15 ), o suvartoja 40 procentų, tai už tai turi kažkas mokėti? Ir tikrai moka, ir tas kažkas- tai visas likęs pasaulis, kuris atiduoda Amerikai savo prekes mainais už beverčius popierėlius. Tada vyksta milžiniškas pasaulinių turtų perdalinimas JAV naudai. Beje, kuo ilgiau stebi tai, kas vyksta pasaulyje, tuo tvirčiau įsitikini, kad šiame pasaulye nieko nauja nėra.

| |

Krizė – galimybių metas

„Daugelis lietuvių nemoka tvarkyti savo finansų. Nuo senų laikų jie paprasčiausiai nusivylę taupymu“, – teigia D. Čibonis. Pasak finansų konsultanto, vesdamas seminarus privatiems asmenims ir įmonėms jis pastebi, kad žmonės dar įpratę gyventi skolon, o pradingusios santaupos sovietmečiu ar bankų griūtys atnešė nusivylimo taupymu jausmą. „Vien tai, kad žmonės skolinasi, rodo, jog jie gyvena ne pagal savo galimybes“, – lrt.lt sakė D. Čibonis. Teigiamas finansų krizės puses įžvelgia ir „AVSC Group“ verslo klientų konsultantė Jurgita Pumpalavičiūtė. „Nors krizė daugiausia gresia praradimais, tačiau jos negalima vertinti tik iš blogosios pusės. Ne veltui krizė, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „sprendimas“, o iš kinų kalbos, – „galimybė“, – lrt.lt sakė J. Pumpalavičiūtė. Ji priminė, kad daliai pralaimint finansinius mūšius, bus privačių asmenų ar investuotojų, kurie susikraus milžiniškus kapitalus. Padidės laisvai samdomų darbuotojų skaičius, tad bus lengviau rasti tinkamą žmogų, o norėdami konkuruoti darbuotojai didins kvalifikaciją. Įmonės savo ruožtu privalės orientuotis į ilgalaikius, o ne trumpalaikius tikslus. Pasak finansų konsultantės, tai tik pirmieji teigiami pokyčiai, kurie išryškės bendrovėse. „Be to, teks stengtis dėl efektyvesnės veiklos, ieškoti priemonių pajamoms didinti, tad išliks stipriausieji ir nebebus vadinamųjų „vieno projekto“ įmonių“, – dėstė J. Pumpalavičiūtė.

| |

Ačiū Dievui – krizė

Prie krizės mus atvedė godumas. Nepykime ant jo. Nei ant savęs. Pasaulis skaudžiai pasiekė dugną, kad atsinaujintų. Krizė mums padovanos stebuklo galimybę. Žengiame į naują realybę. Krizės neateina šiaip sau. Į jas visuomenė ne vienus metus stumia pati save. Galų gale išaušta diena, kai įvyksta sprogimas. Jis supurto sistemą, subraškina jos pamatus. Žmonės puola į paniką, stveriasi už galvų ir nutaisę naivius žvilgsnius klausia – kodėl, po paraliais, tai atsitiko? Nuo pertekliaus grįžti prie taupymo nepatogu. Gimsta pyktis. Prasideda kaltųjų paieškos. Šįkart bene pirmiesiems kliuvo bankams. Tai jie esą finansavo ne verslininkus, bet spekuliantus. Klaida. Antrasis kirtis tenka ekonomikos guru – ekspertams ir analitikams. Kodėl jie mygė žmones kuo daugiau vartoti, užuot raginę kaupti santaupas? Žmonėms buvo gera tikėti, kad jų pragyvenimo lygis, kaip ir atlyginimai, tik augs. Todėl užuot savaitgaliais namiškiams virę cepelinus, jų pusfabrikačius pirkome prekybos centruose. Kreditus ėmėme ne tik nekilnojamajam turtui, bet buitinei technikai, atostogoms, pramogoms ir net vestuvėms. Aklai pasitikėdami ekspertais užmiršome skaičiuoti, realiai vertinti savo galimybes ir ateities perspektyvas. Vartojimas augo kaip ant mielių. Krizę lėmė žmonių godumas. Tuo metu verslas konkuravo nesąžiningai – didieji prarijo smulkiuosius. Vadinasi, idėja, kad rinka visada teisi, pasirodė esanti beprotiška.

| |

Krizė ar permainų metas?

Sunku būtų pavadinti krize ekonominio augimo sulėtėjimą, kuris buvo prognozuotas, netgi savaime suprantamas. Vis dėlto, kalbant apie esamos (ar menamos) krizės pasekmes, galime išskirti esminius dalykus, kurie daro įtaką įmonės veiklos rezultatams. Nepaisydamos augančių energetinių resursų kainų bei mažėjančio vartojimo, kai kurios logistikos kompanijos ieško inovacinių, nestandartinių problemų sprendimo būdų ir užtikrintai siekia užsibrėžtų tikslų. Atėjo logistikos laikas: planuojamos racionalios, efektyvios priemonės, kurios atsižvelgtų į ilgalaikius įmonės tikslus. Vienas iš svarbiausių dalykų, padedančių pasiekti gerų veiklos rezultatų arba išlaikyti juos tokius krizės metu, yra aiški bendrovės konkurencinė strategija. Galimybę išlikti per krizę ir augti normaliomis sąlygomis turi tos įmonės, kurios, visų pirma, numatė aiškią vystymosi viziją. Antra – geriausiai prisitaikė prie besikeičiančių rinkos sąlygų. Trečia – turėjo įmonės vidinių resursų auginimo ir panaudojimo strategiją. Įmonių, gyvenančių šia diena ir nekreipiančių dėmesio į bent vieną iš šių komponentų, pasikeitus išorinėms sąlygoms, padėtis gali tapti kritiška. Dėl to viena bendrovė praras dalį pelno ar sumažės jos augimas, o kitai – iškils net bankroto grėsmė. Šiuo metu visos masinės komunikacijos priemonės platina idėją apie jau prasidėjusią ar tuoj visus užgriūsiančią baisią krizę. Tad atėjo metas trumpai žvilgtelti į verslo įmonės išlikimo bei vystymosi galimybes besikeičiančios rinkos sąlygomis.