Po Brexit Lenkija laukia sugrįžtant iki 200 tūkst. lenkų
Iki 400 tūkst. lenkų, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, gali netekti teisės pastoviai gyventi šioje šalyje po Brexit, apie 200 tūkst. iš…
Kodėl Lenkijoje nėra krizės?
Lenkija liko vienintelė valstybė Europos Sąjungoje (ES), kurioje šiais visuotinės krizės metais fiksuojamas nors ir nedidelis, bet augimas. Į klausimą, kodėl Lenkijoje mažiausiai jaučiamos ūkio krizės pasekmės bando atsakyti daug kas. Visuotinai sutinkama, kad tam yra daug priežasčių, o bulgarai netikėtai išskyrė dar vieną – lenkai moka ginti savo interesus. Bulgarai labai domisi padėtimi Lenkijoje, nes Bulgarija vis dar yra viena skurdžiausių ES šalių, o jos ūkis išgyvena milžinišką nuosmukį, panašų koks prieš daugiau kaip 10 metų buvo Lenkijoje. Geriausias įrodymas, kad lenkams gerai sekasi net per krizę – Europos Komisijos raportas apie tai, kaip vykdomas 2008 metų biudžetas. Pagal įmokas į bendrą ES katilą lenkai užima antrąją vietą ir sąraše yra iš karto po Graikijos. Tų įmokų saldo yra teigiamas ir sudaro 4,4 mlrd. eurų, o Bulgarija, kuri yra pati skurdžiausia Bendrijos šalis, įmoka tik tiek, kiek leidžia jos labai kuklios galimybės. Sunku atsakyti į klausimą, kodėl Bulgarija šiuo metu murkdosi gilioje krizėje, o Lenkija – ne. (Juk stojant į ES Bulgarijos padėtis buvo geresnė nei Lenkijos tokiu pat metu, nes jai teko daugiau investicijų skaičiuojant vienam šalies gyventojui.) Atsakymo reikia ieškoti investicijų struktūroje. “Tuo metu, kai Bulgarijoje pinigai buvo tik plaunami, lenkai investavo į gamybą”, – daro išvadą Bulgarijos dienraščio “Sega” apžvalgininkas Sviatoslavas Terzijevas.
G20 sutarė kovai su krize skirti trilijoną JAV dolerių
Didžiausių pasaulio ekonomikų lyderiai sutarė dėl pasaulinės krizės problemų sprendimo priemonių, kurių vertė siekia 1 trilijoną JAV dolerių. Pranešama, jog papildomi 750 mlrd. bus skirti krizės apimtoms šalims padedančiam Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Taip pat sutarta imtis sankcijų prieš užslėptus mažus mokesčius ir griežtesnį pasaulinį finansų reguliavimą. Maždaug 250 mlrd. JAV dolerių sutarta skirti pasaulinės prekybos skatinimui. Didžiojo dvidešimtuko vardu Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas paskelbė, jog pasaulio lyderiai sutarė griežčiau kontroliuoti bankininkų užmokesčius ir premijas, be to, nuspręsta įkurti nauja Finansų stabilumo valdybą, dirbsiančią drauge su TVF ir padėsiančią užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą ir garantuosiančią, kad apie blogėjančią finansų sistemos padėtį būtų įspėjama iš anksto. G20 lyderiai taip pat sutarė griežčiau reguliuoti apsaugos fondus ir kreditų reitingavimo agentūras, skurdžiausioms šalims suteikti papildomą 100 mlrd. JAV dolerių pagalbą. Taip pat sutarta dėl bendrų veiksmų, bankams atsikratant blogų paskolų. „Tai diena, kai pasaulis susivienijo kovoje su globalia recesija. Ne tik žodžiais, bet ir globalaus atsigavimo ir reformų planu, turinčiu aiškų įgyvendinimo planą”, – teigė G. Brownas. Anot jo, greitai ekonominės situacijos pataisyti negalima, tačiau šalių lyderiai įsipareigojo daryti viską, kas bus būtina.
Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė: pranešimų santrauka
Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) trečiadienį paragino Europos Sąjungos (ES) šalis kiek įmanoma padidinti išlaidas kovai su krize, bet nepamiršti vykdyti ir jau priimtus planus. “Šiuo metu mums svarbūs veiksmai, o ne žodžiai. Turime realizuoti ekonomikos atgaivinimo planą, – sakė Ž.M. Barozas per spaudos konferenciją. – Jeigu ES šalys gali padaryti daugiau, jos turi padaryti daugiau”. Jungtinės Valstijos, leidžiančios 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vidaus paklausai stimuliuoti, jau anksčiau ragino ES padidinti išlaidas kovai su krize, sudarančias šiuo metu 3,3-4,0 proc. BVP, tačiau ES atmetė šiuos raginimus. Daugiausia didinti išlaidas JAV reikalavo iš Vokietijos – stambiausios bloko ekonomikos, tačiau ši tvirtino ir taip skirianti 4 proc. BVP ekonomikos stimuliavimo programoms ir nenorinti didinti biudžeto deficito. Ž. M. Barozas pastebėjo, kad ES išlaidos krizei įveikti vis tiek šiais metais išaugs, nes didės bedarbių pašalpų ir kitų socialinių išmokų skaičius. Europos Sąjungos vadovai penktadienį pritarė Europos Komisijos siūlymui padvigubinti sunkumų slegiamoms Rytų Europos šalims numatytą skubių paskolų sumą iki 50 mlrd. eurų. Gruodį ši suma jau buvo beveik padvigubinta iki 25 mlrd. eurų, tačiau turimas fondas gali netrukus būti išnaudotas – Vengrijai ir Latvijai jau skirta beveik 10 mlrd. eurų, pagalbos paprašė Rumunija.
Kredito krizė: galimybių užsidirbti sumažėjo
Vieniems skamba grėsmingai, kiti numoja ranka į finansinėmis sąvokomis apvyniotas istorijas. Treti mano, kad kredito krizė jau baigėsi. Tačiau ekonomistai, nekilnojamo turto paskolas teikiančios kompanijos, finansų analitikai pabaigos dar neprognozuoja. Į Londonietės klausimus apie kredito krizę atsako Ūkio banko atstovė Auksė ARMONAITĖ – GLODIENĖ ir nekilnojamo turto paskolas suteikiančios kompanijos, įsikūrusios Londono rytuose ir vakaruose, ST Partners vadovas Tomas LAPKAUSKAS. Šiandien kreditas nekilnojamojo turto paskoloms yra suteikiamas globaliu mastu. Pavyzdžiui, Anglijos bankai suteikia paskolas nekilnojamajam turtui, kuris yra Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje, ir atvirkščiai. Taigi, prastų nekilnojamo turto paskolų JAV sukeltos kredito problemos įtakoja ne tik JAV, bet ir daugumą kitų šalių. Teisinga būtų teigti, kad Jungtinė Karalystė turi kur kas griežtesnes nekilnojamo turto paskolų suteikimo taisykles negu Amerika. Tačiau net ir tai nepadėjo tuomet, kai kreditas tapo labiau suvaržytas. Abejotina, ar JK galėjo kaip nors kitaip kontroliuoti susiklosčiusią situaciją. Sunkiai galima būtų rasti kompaniją, kurios veiksmų nebūtų paveikusi kredito krizė finansiniame sektoriuje. Net ir tos kompanijos, kurios neprivalo imti paskolų galėtų būti nepaveiktos krizės tik už finansinio sektoriaus ribų. Pavyzdžiui, sportas ir laisvalaikis. Finansai yra globaliai aktuali tema.
Krizė be kaukės
“Parex” banko nacionalizavimas, žodžio laisvės skandalai, kalbos apie lato devalvaciją, paskola iš Tarptautinio valiutos fondo, internetinė peticija, kurioje prašyta, kad Švedija okupuotų šalį arba ją nusipirktų Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius, laikraščiai su juodais kryžiais… Kaimynų latvių krizė atrodo juodesnė negu mūsiškė. Latvijos visuomenė vis labiau kalba, kad tai, kas vyksta Latvijoje, nėra pasaulinės krizės atgarsiai. Globalioji krizė esą buvo tik postūmis. Udis ir German Rygos senamiesčio gatvėje pardavinėja kaukes. Kaina – šeši latai. Pirkėjų – vos vienas kitas. Udis iki šios vasaros dirbo animatoriumi, tačiau prasidėjo bėdos dėl atlyginimo išmokėjimo ir jis tą darbą metė. Kito nesurado. Sako galėjęs įsidarbinti prekybos centre pardavėju, bet laisvo menininko tai netenkino. Todėl dabar užsiiminėja “chaltūra” ir šiaip taip verčiasi, nes gyvena su tėvais, kurie moka mokesčius. Germanui blogiau. Jo tėvas yra griežtas ir reikalauja mokėti savo dalį už būstą. Vaikinas mokosi 12-oje vakarinės mokyklos klasėje, bet darbo neranda. Kai tik baigs mokyklą, jau nusprendė, kad iškart emigruos. Airijoje irgi krizė, bet latviai iš ten esą grįžti nežada. Į pokalbį įsiterpia Valters. “Kokios nuotaikos? Draugas uždirbo 300 latų, bet 100 latų sumažino atlyginimą, pasakė, kad krizė, ir taip – masiškai”, – tvirtina. Latvijoje dar nenutilo žodžio laisvės skandalai, kai šalies teisėsaugos pareigūnai iškėlė dvi bylas dėl tariamų pastangų destabilizuoti finansinę padėtį.
Krizė Lenkijoje: vaistai – priešlaikiniai rinkimai
Vėlyvą penktadienio vakarą Lenkijos parlamentarai balsavo už Seimo paleidimą ir atvėrė kelią pirmalaikiams rinkimams, kuriuos numatoma surengti spalio 21 dieną. Bet apžvalgininkai klausia: ar rinkėjai padės valdantiesiems pašalinti tas gilias skandalo priežastis, kurios ir pakirto pasitikėjimą brolių dvynių Kaczynskių valdžia? Daugiau kaip dviem trečdaliams parlamento narių (377 parlamentarai iš 451 dalyvavusio Seimo posėdyje) nubalsavus už parlamento paleidimą, prezidentas Lechas Kaczynskis naujų rinkimų datą paskyrė spalio 21-ąją, t. y. dvejais metais anksčiau laiko. L. Kaczynskis iš pareigų atšaukė visus dabartinės vyriausybės ministrus, bet pavedė jiems laikinai vykdyti savo pareigas, kol, atsižvelgiant į balsavimo rezultatus, bus suformuotas naujas kabinetas. Praėjusį mėnesį žlugus ministro pirmininko Jaroslawo Kaczynskio vadovaujamai vyriausybei, valdančioji koalicija, susidedanti iš brolių Kaczynskių partijos „Įstatymas ir teisingumas“, populistinės partijos „Savigyna“ ir kraštutinės dešiniosios Lenkijos šeimų lygos, tapo nebepajėgi valdyti šalį. Bet paleisti Seimą prezidentas dar rugpjūtį susitarė su pagrindinės opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ lyderiu Donaldu Tusku. Opozicija suinteresuota taip išspręsti krizę, nes jos vadovas aiškiai tikisi premjero posto. Ir štai praėjusią savaitę paskelbtų visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, būsimuosius rinkimus gali laimėti opozicinė liberalioji „Pilietinė platforma“, nes ją palaiko 26-36 proc. respondentų.
Ką finansinė krizė reiškia meno rinkai?
Kasdien girdime žinias apie tarptautinių bankų bankrotus, dolerio kurso kritimą ir nestabilias naftos kainas. Ką tai reiškia meno rinkai? Pateiksiu vieno bankrutavusio investicinio banko pavyzdį. Prieš pora savaičių buvo paskelbta apie 158 metus gyvavusio didžiausio JAV investicinio banko Lehman Brothers bankrotą. Kuo tai įdomu meno pasauliui? Yra keletas priežasčių. Pirmoji – Lehman Brothers buvo vienas didžiausių meno projektų mecenatų pasaulyje. 2007 m. šis bankas išleido 39 mln. JAV dolerių paremti menui. Į jo remiamų muziejų sąrašą įeina ne tik MoMA ir kiti Niujorko didieji meno muziejai, bet ir Luvras, Tate Modern, Tate Britain, Victoria & Albert bei Tokijo Mori meno muziejus. Žinoma, nepaisant Lehman Brothers bankroto, šie muziejai ir toliau sėkmingai gyvuos, bet net ir meno gigantams tenka šiek tiek susiveržti diržus. Antra priežastis – Lehman Brothers 3500 meno kūrinių kolekcija, kurią sudaro tokių autorių kaip Takashi Murakami, Andreas Gursky, Jasper John kūriniai. Kolekcija buvo eksponuojama visame pasaulyje įsikūrusiuose banko filialuose. Pati kolekcija priklauso Lehman Brothers turto valdymo įmonei, kuri vis dar pelningai dirba, bet dėl didelių įmonių grupės skolų turi būti parduota. Galime tik spėti, koks kolekcijos likimas: ar ji bus parduoda kartu su įmone ar meno aukcione prieš tai.
Krizė verčia keisti valstybių politiką
Amerika ir Europa, atrodo, priverstos atidėti nesutarimus ir vienyti pastangas kovai su pasauline finansų krize. Po susitikimo Kemp Devide su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy Jungtinių Valstijų vadovas George‘as W. Bushas paskelbė, kad „artimiausioje ateityje“ – greičiausiai lapkričio pabaigoje – dėl to bus sušauktas Didžiojo aštuoneto (G8) susitikimas. Rusija siūlo į jį pakviesti ir Kiniją, Braziliją, Indiją, Pietų Afrikos Respubliką ir Meksiką. Šį penktadienį įvyks nepaprastasis Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) viršūnių susitikimas, kuriame ketinama sumažinti naftos gavybą ir taip sustabdyti jos kainos smukimą. Anksčiau jis buvo numatytas lapkričio 18 d., tačiau nerimą kelianti padėtis privertė šią organizaciją pakoreguoti planus. 13 valstybių atstovai ketina pirmą kitų metų pusmetį pasiekti balansą tarp naftos gavybos ir paklausos, kad naftos barelio kaina būtų tarp 70 ir 90 dolerių. Tuo metu pasaulio spauda rašo, kad naftos turtingos valstybės, pirmiausia vadinamoji „kuro ašis“ Rusija, Venesuela ir Iranas, bus priverstos keisti savo politiką. Britų dienraštis „The Times“ teigia, kad šios trys valstybės labai jautriai reaguoja į smunkančias naftos kainas, todėl jos turės mažinti išlaidas karinėms reikmėms ir apriboti paramą separatinėms autonomijoms, kairuoliškiems judėjimams ir islamistams Artimuosiuose Rytuose. Finansų ir ekonomikos krizė gali sukelti nepasitenkinimą šių šalių viduje.
Krizė pasaulį nubloškė į trijų dešimtmečių praeitį
Spalio pabaigoje pasaulio kompanijų akcijų vertė dar labiau nusmuko. Vakarų šalių rinkos prarado 10—15 proc., Azijos — 20—25 proc. vertės. Tačiau visus pranoko Rusija, kurios rinkoje vien per spalio mėnesį investuotojų nuostoliai sudarė daugiau kaip 50 proc. Šiuo metu Rusijos akcijų kainos jau šiek tiek vėl pakilo. 2008 metų spalis buvo katastrofiškiausias mėnuo pasaulio rinkoms per kelis pastaruosius dešimtmečius. „Reuters“ teigimu, Amerikos „Dow Jones Industrial Average“ indeksas šių metų spalį sumažėjo 14,1 proc. Tai buvo pats ryškiausias mėnesio nuosmukis nuo 1998 metų rugpjūčio. „S&P 500“ indeksas krito 16,9 proc. — žemiausiai nuo 1987 metų. Bendrasis Europos „FTSEurofirst 300“ indeksas šių metų spalį prarado 12,7 proc. Tai didžiausias kritimas nuo 2002 metų spalio. Kinijos, Honkongo ir Korėjos indeksai, per spalį nukritę net 22—25 proc., sumušė paskutinio dešimtmečio kritimo rekordus. Japonijos „Nikkei Average“ indekso kreivė spalio mėnesį nusileido 23,8 proc., „Nikkei“ tai prasčiausias rodiklis per visą 58 metų indekso skaičiavimo istoriją. Tyrimų bendrovės „Citigroup“ vertinimu, pasaulio kompanijų akcijų vertė per spalį atsidūrė lygmenyje, buvusiame prieš 30 metų. Ypač stipriai nukentėjo besivystančių šalių ekonomika. Spalio mėnesį Rusijos fondų indeksai nukrito iki 2004 metų lygio. Vertybiniai popieriai Rusijoje per spalį prarado apie pusę vertės, o rublio kursas smuko 28,8 proc., pasiekęs žemutinę kritimo ribą nuo 1998 metų Rusijos krizės laikų.