Krizė. Lietuva

Kalbas apie globalizaciją, apie jos varžybų nugalėtojus ir nevykėlius gerokai pritildė globalinį kaimą ištikęs nelemtas „sunkmetis“, kuriam ir tinkamą vardą parinkti nelengva. Globalizacijos reiškiniams paaiškinti vartotos metaforos šiandien kursto ironiškų pašaipų pagundą. Štai dar užpernai neregėtais „proveržių“ šuoliais puikavęsis lietuviškas Baltijos tigras, Jungtinėse Amerikos Valstijose staiga užstrigus globalaus kapitalizmo finansiniam varikliui, virto susigūžusiu Betty Yurdin pasakos tigriuku arbatinuke. Šiandien pasaulinėje žiniasklaidoje vis dažniau nuaidi kapitalizmo vėlę anapilin palydintys balsai, todėl nenuostabu, jog ir lietuviškoji tapo savotiška kapitalizmo budynių užstale: vieni senu žemaitišku laidotuvių papročiu suskubo užgerti į velionio pomirtinę gerovę, dėl ištikusios nelaimės kaltindami valstybę, kiti – nekantravo įkalti paskutinę, tegul ir istoriškai surudijusią, vinį į godaus išnaudotojo karstą. Taigi tariamus nelaimės ištiktuosius suvienijo bendras rūpestis – surasti budynių stalui gerai nupenėtą „atpirkimo ožį“, kuriam visų pirma privalu aplaužyti ragus jei ne už paties kapitalizmo politinę-ekonominę mirtį, tai bent už akivaizdų globalaus kapitalizmo sukeltą moralinį-filosofinį skandalą. Pastebėtina, jog Lietuvos žiniasklaidoje, kaip ir kitur pasaulyje, duris į ekonominės krizės priežasčių supratimą dažniausiai bandyta rakinti savotišku visrakčiu, stengiantis pasakyti paskutinį žodį byloje.

Krizė, pizė ir kiti pikti “Zė” žodžiai vis rėžia mūsų ausį. Labiausiai baiminamasi, kas yra natūralu visiems gyvūnams, dėl savęs. “Kaip ši krizė palies mane, ar mane atleis, ar sumažins algą?” – ne mažai kas, neturintis tvirto žinių bagažo, aukštos kvalifikacijos ar aukštesnio poreikio darbo rinkoje gali pasakyti. Bet noriu dabar pablevyzgoti apie kažką, ko neišmanau, valstybės lygyje. Valstybinė taupymo politika… Šiaip įdomūs mūsų valdžios taupymo pastebėjimai yra Ekonominės politikos bloge. O aš noriu pakalbėti apie ten mažai bepaliestą “taupymo” būdą – algų ir darbuotojų mažinimą. Medicina. Policija. Gaisrinė. Mokesčių inspekcija. Mokyklos. Ir kiti žūtbūt valstybės piliečiams (man ir tau) reikalingi dalykai yra apmokami iš pačios valstybės biudžeto, kurį valdžios žmogai ir sudarinėja. Šiuo metu – karpo, pildyt bando naujais ar padidintais mokesčiais(*1). Vat tie karpymai mane ir neramina. Sumažino bazinį algos dydį. Sumažino daugumai valdininkų (neminint tų “šventųjų” teisėjų, kurie sau algas pasikėlė… Nereikia pamiršti ir seimūnų bei kitos ala “grietinėlės”, gaunančios iš tiesų saldų pinigą – apie šį įpatumą kalbėt dabar nenoriu) algas. O tai jau yra blogai. Jeigu į EkoPizę žiūrėti tuo kampu, kad dabar būtina taupyti visur (nors yra protingų žmonių, sakančių, kad efektyvumą didinti būtina – bet algos karpymas ar atleidimas iš darbo gali tam atsiliepti neigiamai), tai prieš karpant algas ir atleidinėjant siūlau pamąstyti: ar yra ką nukirpti, ar galima atleisti?

Liberalų ir centro sąjungos frakcijos Seime seniūnas A. Zuokas susitikime su Ministru pirmininku ir koalicijos partneriais ragino baigti kalbas apie mokesčių didinimą. Seniūno nuomone, seniai laikas atsigręžti į paprastą žmogų, į šalies verslą. „Mes privalome skatinti dirbančius ir kuriančius žmones, o ne užkrauti ant jų pečių vis naujus mokesčius. Privalome skatinti žmones dirbti ir užsidirbti, o ne versti gatvėse stovėti su ištiesta ranka“, – sakė A. Zuokas. LiCS frakcijos seniūnas taip pat ragina Finansų ministeriją skolintis ne iš komercinių bankų, o iš Lietuvos žmonių ir siūlo nedelsiant išplatinti valstybės iždo vekselius. „Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje yra pasiturinčių žmonių, kurie mielai sutiktų skolinti valstybei. Tokiu atveju, komerciniai bankai turimas lėšas galėtų skolinti ne valstybei, o šalies verslui. Nes šiuo metu valdžia pati sudaro sąlygas, kai bankai nusigręžę nuo verslininkų laukią galimybės pasipelnyti valstybės sąskaita“, – teigė A. Zuokas. A. Zuoko nuomone po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, Seimo nariai privalo patys susimažinti atlyginimus ir svarstyti apie atlyginimų sumažinimą visiems valstybės tarnautojams, kurių darbo užmokestis yra didesnis negu vidutinis. „Valstybės tarnautojai privalo solidarizuotis su privačiuoju sektoriumi, nes būtent tokio sprendimo tikisi žmonės. Tai atspindėtų realią šalies padėtį“, – sakė A. Zuokas.

Per pasaulį besiritanti finansinė krizė smogs ir Lietuvai. Kol kas mūsų šaliai sekasi geriau nei kaimynams latviams ir estams, tačiau 2010 metais, kai už elektrą, ko gero, teks mokėti dvigubai daugiau nei dabar, verslui bus itin sunku. Tai pajus ir eiliniai piliečiai, daugumai kurių algos jau nebekils tiek, kiek infliacija. Analitikai prognozuoja, kad jau artimiausiu metu daugelis gyventojų bus priversti peržiūrėti savo išlaidas ir atsisakyti nebūtiniausių prekių bei paslaugų. Prognozuojama, kad maisto produktai užims dar svaresnę dalį vartotojo krepšelyje, o tai nėra gerai, nes šios prekės Lietuvoje brangsta žymiai daugiau nei visoje Europos Sąjungoje. Smūgį žmonėms suduos ir tam tikruose verslo sektoriuose pradėsiantis didėti nedarbo lygis. “Dėl infliacijos negaliu pasakyti nieko paguodžiančio – optimistiškiausio scenarijaus atveju vidutinė infliacija šiemet sieks 8,5 procento”, – sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pasak banko “DnB NORD” prezidento patarėjo Vadimo Titarenkos, infliacija šalyje artimiausiu metu dar labiau padidins socialinę atskirtį, nes, pavyzdžiui, pensininkui, perkančiam tik labiausiai brangstančias būtiniausias prekes ir paslaugas (maistą, viešojo transporto ir komunalines paslaugas), infliacija siekia jau ne 12, o 20-40 proc. “Pasaulinė praktika rodo, kad pradėjus smarkiai augti infliacijai žmonės puola išlaidauti, nes tikisi, kad spės nusipirkti įvairių prekių pigiau.

Šiandien žiūrėdamas pro virtuvės langą, važiuodamas automobiliu, vaikščiodamas gatve, stovėdamas parduotuvėje prie kasos, sėdėdamas prie kompo ieškojau krizės apie kurią visi kalba. Kur ta krizė? – galvojau ir klausiau savęs – ar tai, kad degalinėse litras 95-to atpigo visu litu panašu į krizę? Ar tai, kad pinga butai ir namai ir galbūt neužilgo atsiras galimybė už realią kainą įsigyti ir įsirengti svajonių namus panašu į krizę? Ar tai, kad turtingi pažįstami žmonės pradėjo sveikintis ir bendrauti panašu į krizę? Ar tai kad padaugėjo akcijų, nuolaidų, išpardavimų ir atsirado galimybė pigiau įsigyti reikalingų daiktų panašu į krizę? Galų gale ar tai, kad prie viso to dar ir atlyginimai pakilo panašu į krizę? Netgi MŪSŲ Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus pasirašydamas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, kurio priedėlyje nustatomi didesni Seimo narių atlyginimų koeficientai savo parašu patvirtino: KRIZĖS LIETUVOJE NĖRA! P.S. Čia priėjo Kindziulis ir tarė: “tik išrinktiems tarp išrinktųjų..”… A-a-a,.. viskas aišku, o aš jau pagalvojau, kad čia tipo jau visi gerai gyvensim ir nereikės vien tik buza maitintis…