Eurointegracija

Stojimą į Europos Sąjungą (ES) visoje Lietuvoje nuo pat vasario iki birželio lydės apie trys šimtai šventinių renginių ir projektų. Jiems finansuoti iš šalies Vyriausybės rezervo skirta 1,72 mln. litų. Miestų savivaldybėse ir apskrityse stojimo išvakarėse vyksiantiems renginiams lėšų ieškoti turi ir pačios valdžios įstaigos. Linksmybės žada neaplenkti ir Klaipėdos. Pasak miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiojo specialisto Vido Pakalniškio, dar ne visi organizaciniai renginių reikalai suderinti iki galo. Kartu su viešosiomis įstaigomis “Klaipėdos kultūros ir turizmo projektai” bei “Studiofonas” renginius stojimui į ES paminėti organizuojanti Savivaldybė dar ieško lėšų ir organizacinių partnerių. Pasak V. Pakalniškio, balandžio 29 dieną klaipėdiečius turėtų nudžiuginti iš Berlyno atvyksiantis garsus džiazo orkestras. Taip kartu su ES nariais tampančiais lietuviais, V. Pakalniškio teigimu, nori pasidžiaugti Vokietijos ambasada, tarpininkaujanti atvežant džiazo atlikėjus į Lietuvą. Švenčių išvakarėse, deja, bus užimtos labiausiai džiazo muzikai tinkančios Dramos ir Muzikinio teatrų scenos. Jei koncertą teks organizuoti Žvejų kultūros rūmuose, kurie, pasak V. Pakalniškio, ne itin tinka tokio pobūdžio muzikai, įėjimas klaipėdiečiams gali simboliškai kainuoti.

Žinia, Europos Sąjungoje (ES) šiuo metu yra harmonizuoti tik netiesioginiai mokesčiai – PVM ir akcizai. Ketinimų suvienodinti ir kitus mokesčius būta visuomet, o pastaruoju metu šios pastangos vėl suaktyvėjo. Vokietija ir Prancūzija pareiškė ketinančios siūlyti kur kas platesnį mokesčių harmonizavimą ir veto teisės panaikinimą priimant sprendimus dėl mokesčių. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės premjeras pareiškė, kad jis visuomet bus už konkurenciją mokesčiais ES erdvėje. Ši Europoje itin aktuali tema plačiai buvo nagrinėta ir Lietuvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Mokesčių įtaka šalių konkurencingumui“, kurią surengė Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

Lietuvos integracija į ES jau pakeitė ir dar nemažai pakeis kasdienį Lietuvos žmonių gyvenimą. Vienas svarbiausių kriterijų, kuriuo remdamasis žmogus įvertina savo gyvenimo kokybę, yra tas, ar ir kaip jis gali užsidirbti pakankamai lėšų savo pragyvenimui. Ne paslaptis, kad Lietuvoje nemažai žmonių tokių galimybių nemato. Tai skatina ieškoti darbo svetur – visuomenės apklausos rodo, jog beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų norėtų visam laikui arba trumpam išvykti dirbti į užsienį. Jau dabar užsienyje dirba apie 200 tūkstančių Lietuvos piliečių. Lietuvos stojimas į ES bene naudingiausias bus tiems, kurie nori padirbėti užsienyje. Darbo jėgos judėjimo laisvė yra viena iš pagrindinių laisvių, kurios sudaro Europos Sąjungos vieningą ekonominę erdvę. Darbo jėgos judėjimo laisvė reiškia, jog kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje bet kurios kitos Europos Sąjungos šalies pilietis negali būti niekaip diskriminuojamas. Tai reiškia, jog Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvos piliečiai turės tokias pačias teises Vokietijoje, Švedijoje ar Didžiojoje Britanijoje, kaip ir šių valstybių piliečiai.

Europos Sąjungos bendrosios rinkos idėja remiasi keturių laisvių principu: laisvo kapitalo, prekių, paslaugų bei asmenų judėjimu. Transportas yra veiklos rūšis, kuri šį judėjimą – bent jau žmonių ir prekių atveju – realizuoja fiziškai. Transportas taip pat yra paslauga, kurios laisvas judėjimas yra vienas pagrindinių ES bendrosios transporto politikos tikslų. Šiuo metu ES yra panaikinta daugelis barjerų, trukdžiusių atsirasti bendrai transporto paslaugų rinkai, pvz., kvotos, skirtingi techniniai reikalavimai, muitinės bei tikrinimai ant šalių-narių sienų. Transportas neįmanomas be kelių, o ES įprasta, kad keliai yra valstybės nuosavybė. Būtent todėl, kad “kelių rinka” yra kone absoliučiai valstybinė, iškyla klausimas – kaip finansuoti kelius ir kokia turi būti jų kaina. Kadangi nesant privačios nuosavybės nėra galimybių atsirasti rinkos kainai, svarbu užtikrinti vienodą apmokėjimą už kelius. Kitaip šio mokesčio skirtumai sudarytų kliūtis laisvam prekių, žmonių ir kapitalo judėjimui Bendrijos teritorijoje.

Kiekvieną kartą, kai tik politikai prabyla apie europinius mokesčius, europinius standartus, europines kainas, išgirstame žmonių klausimus: „O kada gyvensime kaip Europos Sąjungoje, kada ne tik pirksime europinėmis kainomis, bet ir gausime europietiškas algas?“ Tokie žmonių klausimai yra ir suprantami, ir pagrįsti. Žmonės pastebi, jog, nepaisant spartaus teisės aktų harmonizavimo ir vykdomos infrastruktūrinės integracijos, reali ekonominė integracija, pasireiškianti europinio lygio gyvenimo standartais, vyksta kur kas lėčiau, nei norėtųsi.