Europos Sąjunga mini savo 60-metį. Solidus amžius. Juokaujama, dar penketas metelių, ir – į pensiją. O rimtai, kokie buvo Bendrijos tikslai ir kokios jos pespektyvos, „Vakaro žinios“ paprašė savo įžvalgomis pasidalinti Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, politikos apžvalgininko Rolando PAULAUSKO.
Europiečių kišenėse euras žvanga jau penkerius metus, tačiau žmonės dėl to nesijaučia laimingi. Tiesa, daugelis iš jų pripažįsta, kad bendra valiuta yra privalumas. Eurobarometro apklausų duomenimis, per penkerius metus euro rėmėjų skaičius sumažėjo, o kai kuriose šalyse – Italijoje, Olandijoje ir Graikijoje, dauguma gyventojų reiškia net neigiamą nuomonę. Euro zonos gyventojai, paklausti apie tai, kokį efektą daro euras, kaip susitarę atsako vieningai: jie pripažįsta, kad euras palengvino galimybę palyginti kainas ir kad keliauti iš šalies į šalį tapo lengviau, ir netgi mano, kad bendra valiuta daro ES stipresnę pasaulio ekonomikoje. Tačiau stulbina tai, kad net 93 proc. iš jų yra įsitikinę, jog euras išprovokavo kainų augimą. Ir jie nemano, kad tai turėjo reikšmingą įtaką palūkanų normoms, augimui ir vystymuisi, užimtumui ir viešiesiems finansams. Kokios perspektyvos laukia euro? Kokią įtaką bendroji Europos valiuta daro Europos Sąjungai ir kaip ji veikia už ES ribų? – į šiuos ir kitus aktualius klausimus ieškota atsakymų sausio 9 d. popietę Europos Parlamento Liberalų ir demokratų už Europą aljanso surengtame seminare- “Bendrosios Europos valiutos perspektyvos ir įtaka Europos Sąjungoje ir už jos ribų”. Seminaras surengtas neatsitiktinai- į euro zoną ką tik įsiliejo Slovėnija, sukanka penkeri metai, kai cirkuliuoja ES banknotai ir aštuoneri metai nuo bendrosios Europos valiutos atsiradimo finansinėse rinkose.
Įvedus eurą neabejotinai brangs paslaugos. Šių pinigų šalininkai tvirtina, jog eurą įsivesti Lietuvai yra naudinga. Tačiau aišku ir tai, kad įvedus jį iškart pabrangs kai kurios paslaugos. Taip vakar Klaipėdos pramonininkų asociacijos surengtame seminare “Euro įvedimo Lietuvoje privalumai ir grėsmės” tvirtino kai kurie pranešėjai. Anot jų, beveik visose šalyse, kurios įsivedė eurą, pabrango automobilių remonto, kirpyklų, drabužių valymo paslaugos. Pastebimai kainos didėjo kavinėse ir restoranuose. Mažmeninėje prekyboje iš karto pastebėtas nedaug kainuojančių prekių brangimas dėl kainų apvalinimo. “Prekybos centrai kaip niekas kitas suinteresuoti gražiu socialiniu veideliu, tad kainų didinimas jiems būtų pati blogiausia reklama”, – sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda. Anot jo, smulkieji prekybininkai bus priversti prisitaikyti prie prekybos centrų kainų politikos. Aišku esą ir tai, kad kavinių savininkai, kirpyklos apvalins kainas klientų nenaudai.