Jeigu jūsų įmonėje atsirastų laisva darbo vieta, ir lyg visai į ją tiktų jūsų šeimos nariai arba draugai, ar siūlytumėte juos įdarbinti? Vienas iš principinių dalykų, kuriais tikiu vadyboje yra tai, jog bendradarbius turi sieti tik profesionalūs ryšiai ir į juos neturėtų būti įpainioti kokie nors asmeniniai santykiai. Taigi, tokiu atveju tikriausiai net atsisakyčiau svarstyti draugo ar šeimos nario kandidatūrą į laisvą darbo vietą – kas bus, jeigu pasirodys, jog visgi jis nėra toks puikus darbuotojas, kaip tikėjaisi? Ar bus lygiai taip pat...
Dažnai to net nenorėdamas kiekvienas darbuotojas elgiasi atsižvelgdamas į tai, ko iš jo tikisi bendradarbiai. Pavyzdžiui, jei bendradarbė klaidingai bus įsitikinusi, kad esate suirzęs ir nepatenkintas gyvenimu, ji su jumis bendraus arba atsargiai (bijos kalbinti), arba reikš pastabas dėl jūsų blogos nuotaikos. Tuomet jūs į tokį jos elgesį taip pat atitinkamai sureaguosite ir ji manys, kad dar labiau pykstate... Taip susidarys uždaras ratas. Tas pats yra ir su darbu – jei jūsų darbo vieta yra nuolat sujaukta, nesitikėkite, kad aplinkiniai jus laikys tvarkingu....
Žmogus per metus vidutiniškai 2000 valandų praleidžia darbe. Tad nieko nuostabaus, kad kai kada bendradarbius matome netgi dažniau nei savo šeimos narius. O bendraujant su kolegomis, ne paslaptis, būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Štai 10 frazių, kurių neturėtum jiems sakyti. Bendradarbiai supras: tavim negalima pasikliauti komandiniame darbe. Kitaip tariant, netrukus būsi palaikyta silpnąja grandimi, o kai tai pajus kompanijos valdžia – gali netekti darbo. Todėl užuot skundusis, kaip tavo darbas tave dusina, verčiau formuluok konkrečius pasiūlymus: „Kaip gera būtų čia dirbti, jei...“ Tegul...
Nesutarimų tarp kolegų pasitaiko įvairiuose kolektyvuose. Psichologų nuomone, konfliktas nėra nei geras, nei blogas dalykas, jis tiesiog kyla. Neigiamą pobūdį konfliktas įgyja tada, kai jis nesprendžiamas, sprendžiamas nekonstruktyviai arba juo siekiama ne sutarti dėl abiem pusėms rūpimų dalykų (o tai pagerintų santykius, darbo kokybę), bet paslėpti motyvus. Viena iš tokių nesutarimų tarp bendradarbių formų, turinčių neigiamų pasekmių tiek psichologiniam klimatui įmonėje, tiek darbuotojo sveikatai, – psichologinis spaudimas. Nesutarimai tarp kolegų turi ne tik atvirą ir konstruktyvią formą, kai aiškiai pasakoma, kodėl netinka bendradarbio...
Kodėl svarbu kalbėti apie pagalbą naujokui, prisitaikančiam prie organizacijos? Ar įvairios naujoko įtraukimo programos nėra tuščias laiko ir pinigų švaistymas? Juk geras darbuotojas pats suras būdą, kaip jam išgyventi(!) naujoje organizacijoje, kitaip tariant, „išplauks“, o nevykėlių organizacijai šiaip ar taip nereikia, – kuo greičiau jie išeina, tuo geriau… Pasak G. T. Chao, sėkmingas naujoko prisitaikymas organizacijai yra naudingas keliais aspektais. Ekonominiai sėkmingo prisitaikymo padariniai – ilgėja darbo organizacijoje trukmė, t. y. mažėja darbuotojų kaita (sutaupome naujų darbuotojų atrankos ir mokymo išlaidas, vieno darbuotojo...
Man nepatinka mano darbas, kiekvieną rytą keikiuosi, kad reikia anksti keltis ir eiti į niūrų kabinetą, kur turėsiu bendrauti su man nepatinkančiais bendradarbiais. O kad galečiau įsidarbinti kur kitur… Turbūt ne vienam teko patirti tokią arba panašią situaciją. Dažnai pasitaiko, kad norėtume pakeisti tam tikrus dalykus savo gyvenimuose, bet nekeičiame. Atrodo, viskas neįmanoma, per sunku, nesinori dėti pastangų, nes galbūt nepasiseks. Svarbiausia, kad visi žinome, jog “kas nerizikuoja, tas negeria šampano”. Bet šio žinojimo negana. Šiek tiek panagrinėję jau minėtą situaciją, pastebime, kad...
Tuomet, kai bosas tau negaili aštrios kritikos arba tuomet, kai susimauni ruošdama metinę organizacijos veiklos ataskaitą, užjaučianti bendradarbio šypsena ar draugiškas žvilgsnis suteikia jėgų – esi pasiruošusi iškęsti net pačią bjauriausią dieną darbe. Žinoma, kolegų palaikymo gali tikėtis tuomet, jei ir pati esi taktiška ir supratinga bendradarbė. Manai tokia esant? Neskubėk! Žvilgtelėk į žemiau išvardintas "niekšybes" ir pridėjus ranką prie širdies pasakyk, jog to nedarai. Tuomet drąsiai galėsi vadinti save tobula kolege. Visuomet spusteli "Atsakyti visiems" mygtuką. Neapsunkink savo kolegų darbo kaskart atsakydama...
Vadyba – tai secifinė darbinės veiklos rūšis, susiformavusi darbo pasidalijimo procese, pradėjus žmonėms burtis į bendro tikslo siekiančias grupes. Vadovavimas remiasi formalios jėgos pozicija, turinčia įtakos žmonėms, o lyderiavimas kyla iš socialinės įtakos proceso. Vadovavimas ir lyderiavimas iš esmės skiriasi, bet žmogus gali būti ir formalus vadovas ir turėti lyderiavimo savybių. Kitaip tariant lyderiavimas yra apsprendžiamas žmogaus savybių. Taip pat jis gali būti ir kaip procesas, o tai yra nepriverstinės įtakos naudojimas, bandant kreipti ar koordinuoti grupės veiklą, kad būtų pasiektas tikslas. Lyderiavimas...
Šiuolaikinio vadybos mokslo teoretiko Tomo Peterso manymu, galima išskirti du ryškius vadovų tipus – vieni veikia labai greitai, o kiti per daug lėtai. Tokia klasifikacija gali pasirodyti banali, bet ji turi racionalų grūdą. „Management Today” paskelbtos apklausos duomenimis, vadovai – ir vyrai, ir moterys – vis labiau apkraunami darbais. Daugiau kaip 80 proc. apklaustųjų skundėsi aukštesnių viršininkų nekompetencija, blogai suderinta vidaus ryšių sistema, nepakeliamais krūviais, dejavo, kad jie nuolat atitraukiami nuo pagrindinio darbo dėl beprasmių reikalų, bet svarbiausia dėl to, kad dažnai...
