|

Antisemitizmas – moralinis laisvojo pasaulio pralaimėjimas

ByStraipsniai.lt

Rugsėjo 22-ąją Lietuvos Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas susitiko su Izraelio Valstybės prezidentu Moše Katsavu. Lietuvos parlemanto vadovas pabrėžė, kad M.Katsavo vizitas yra labai svarbus plėtojant Lietuvos ir Izraelio valstybių dialogą. Jis akcentavo būtinybę aktyvinti tarpparlamentinius ryšius tarp Lietuvos Seimo ir Izraelio Kneseto. Susitkimo metu kalbėta apie Izraelio planus Lietuvoje įkurti ambasadą. Svečias patvirtino, kad tokių planų yra ir jis kalbėsiantis apie tai Knesete. Taip pat aptarta padėtis Izraelyje iš Gazos ruožo iškeldinus žydų gyvenvietes, galimybės užtikrinti taiką palestiniečių ir žydų santykiuose, kiti aktualūs tarptautinės politikos klausimai. Pagal vizito programą M.Katsavas pasakė kalbą Lietuvos Seime. „Aš atstovauju šaliai, tapusiai trijų religijų lopšiu: prieš keturis tūkstančius metų ten gimė judaizmas, prieš du tūkstančius – krikščionybė, prieš keturiolika amžių – islamas. Priklausau tautai, kuri tūkstančius metų buvo persekiojama, tremiama, gyveno vergijoje, beveik tūkstantį metų kentėjo nuo inkvizicijos, o kulminaciniu tašku tapo Holokaustas, kai šeši milijonai mano brolių buvo žiauriai nužudyti pagal „galutinio žydų klausimo sprendimo” planą,” – kalbėjo M.Katsavas. Seimo nariams jis priminė, jog per visą savo istoriją žydai visada meldėsi, kad sugrįžtų į Izraelį, nuolat ten apsigyvendavo grįžę iš kitų pasaulio šalių.

|

Chanuka – suspindėjusios šviesos stebuklas

ByStraipsniai.lt

Š.m. gruodžio mėn. 16-23 d. švenčiama viena svarbiausių žydų kalendoriaus šventė – Chanuką. Norint pajusti šio šviesaus įvykio nuostabią paslaptį, būtina įsigilinti į jo istoriją ir išnagrinėti pagrindinius šventimo aspektus. “Kas yra Chanuką? Kislevo mėnesio 25 dieną prasideda aštuonios Chanukos dienos. Chanuką – tai šventė, kuria pažymima tai, kuomet graikai įžengė į Šventyklą ir išniekino visą aliejų, tai vėliau, kada Chasmonėjų namas juos nugalėjo, ir ieškojo aliejaus, kad uždegtų Menorą (Šventyklos aliejinė lempa), ir rado tik vieną indelį, kuriame aliejaus buvo tik vienai dienai, – įvyko stebuklas, nes aliejus degė visas aštuonias dienas (būtent tiek, kiek reikia pagaminti naują). Kitais metais šios dienos buvo paskelbtos šventėmis, kurių metu buvo skaitomi,s padėkos maldos ir Psalmės, garbinančios Dievą” (Talmudas, Traktatas Šabatas, 21) Pats žodis “Chanuką” reiškia “įkurtuves”; kaip šventės pavadinimas “įkurtuvės Šventykloje”. Tačiau šis žodis taip pat susijęs su kitais iškilmingo minėjimo aspektais — karo pergale, tautinės savimonės atgimimu ir išsilaisvinimu iš graikų įtakos. Aštuonerių dienų Chanukos šventė į žydų kalendorių buvo įtraukta 165 m. prieš m.e., sugrąžinus pamaldas Jeruzalės Šventykloje, kurią buvo užgrobęs ir atėmęs iš judėjų Graikijos ir Sirijos valdovas Antiochas IV Epifanas 170 m. prieš m.e. 165 m. p.m.e. Judas Makabėjas nugalėjo Antiocho kariuomenę ir išvadavo Jeruzalę. Jis iš naujo pašventino Šventyklą.

|

V.Kavaliauskas: žydų pretenzijos pagrįstos tik į trečdalį pastatų

ByStraipsniai.lt

Vyriausybė pasiruošusi pripažinti žydų bendruomenės pretenzijas į pusantro šimto pastatų Lietuvoje – tik trečdalį iš norimo susigrąžinti turto sąrašo. “Mes patikrinome archyvuose ir galime pasakyti, kad patvirtintas 156-ių sąraše nurodytų objektų priklausymas žydų religiniam bendruomeniniam turtui. 143 objektai nepriklausė, tai daugiausiai buvo privati nuosavybė”, – BNS sakė premjero patarėjas Vilius Kavaliauskas. Vasarį premjerui Algirdui Brazauskui žydų organizacijos įteikė pageidaujamo susigrąžinti nekilnojamojo turto Lietuvoje sąrašą, kuriame buvo įrašyti 438 pastatai. Šiame trečiajame papildytame sąraše 266 pastatai buvo įrašyti pirmą kartą. Anot premjero patarėjo, pretenzijos į 90 objektų atmestos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų stokos, apie 49 pastatus archyvuose nerasta “jokių pėdsakų”. Žydai pretendavo į 109 pastatus Vilniaus senamiestyje ir jo centre, tačiau Vyriausybė, pasak V.Kavaliausko, pagrįstomis pripažįsta tik pretenzijas į 21 pastatą. Religiniu bendruomeniniu turtu pripažinti tik 10 iš 68 sąraše nurodytų pastatų Kaune. Premjero patarėjas teigė, jog žydų bendruomenė dar galės papildomai pateikti dokumentų, įrodančių pastatų nuosavybę.

|

Žydų kultūros paveldo dieną – nemokamos ekskursijos Vilniuje ir Kaune

ByStraipsniai.lt

Kultūros paveldo departamentas, dalyvaudamas Europos Tarybos programoje „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje“, kartu su Lietuvos žydų bendruomene visus, besidominčius šalies kultūra ir istorija, sekmadienį kviečia į Žydų kultūros paveldo dienos renginius. Jos programoje – nemokamos ekskursijos po žydų kultūros objektus Vilniuje ir Kaune. Vilniuje bus galima aplankyti pagrindinius litvakų istorijos, kultūros ir paveldo vietas senamiestyje, Vilniaus choralinę sinagogą, išgirsti pasakojimus apie sinagogos architektūrą – bimą, aron kodešą, taip pat apie istoriją, žydų religines šventes, ritualus, kantorius ir kt. Pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno išvykos dalyviams bus pristatoma Žiežmarių (Kaišiadorių r.) medinė sinagoga, pasakojama apie žydų gyvenseną „štetle“, šventes, tradicijas, maisto gaminimą, religiją.

Vilniuje atkuriami istorinio žydų kvartalo fragmentai
|

Vilniuje atkuriami istorinio žydų kvartalo fragmentai

ByStraipsniai.lt

Vykdant Seimo ir Vyriausybės pavedimą, Vilniaus senamiestyje atkuriami istorinio žydų kvartalo fragmentai. Šiandien sostinės meras Artūras Zuokas apžiūrėjo baigiamą atkurti pastatą Ašmenos ir Mėsinių gatvių sankirtoje. Konstatuota, kad statybos darbai eina į pabaigą. Pagal ankstesnius susitarimus dalis šiame pastate esančių patalpų bus perduota Vilniaus miesto savivaldybei. Lietuvos žydų kultūros paveldo paramos fondui pateikus galimą patalpų panaudojimo koncepciją ir ją teigiamai įvertinus Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo koordinavimo komisijai, minėta patalpų dalis pagal panaudos sutartį bus perduota šiam fondui. Teritorijoje, ribojamoje Ašmenos, Mėsinių ir Dysnos gatvėmis, atkuriami per Antrąjį pasaulinį karą nukentėję ir tarybiniais laikais nugriauti pastatai. Remiantis išlikusia istoriografine, ikonografine ir archeologine medžiaga, restauruojamas kvartalų urbanistinis audinys ir gatvių vaizdas, atkuriama nugriautų pastatų architektūra.

|

Senąjį Testamentą hebrajiškai galima skaityti ir kompaktinėje plokštelėje

ByStraipsniai.lt

Vilniaus universiteto (VU) biblioteka į kompaktinę plokštelę perkėlė vieną iš vertingiausių senosios hebrajų raštijos paminklų. Tai XIV amžiaus rankraštinės pergamentinės knygos – Senojo Testamento – skaitmeninė kopija. Ypatingos vertės rankraščio originalas – tai nedidelio formato 878 puslapių knyga odos viršeliais, kaip manoma, įrišta XIX amžiuje. Skaitmeninėje kopijoje matomas originalus įrištos knygos vaizdas, pateikiami ir visų rankraščio hebrajų kalba puslapių vaizdai. Žydų kultūros paveldo projektą “Senosios hebrajų raštijos paminklai” parėmė Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras. Pasak projekto vykdytojų, šis darbas suteikia galimybę pasaulio mokslininkams ir kiekvienam besidominčiam tirti šią unikalią knygą istoriniu, kultūriniu ir paleografiniu aspektu, o senovinį pergamentinį rankraštį šiuolaikinių technologijų dėka išsaugoti ateities kartoms. Nuo šiol knygos skaitmenine kopija kompaktinėje plokštelėje bus galima laisvai naudotis VU bibliotekos Rankraščių skyriuje.

|

Žydų turto sąraše – prabangūs pastatai

ByStraipsniai.lt

Žydų bendruomenė, vasario pabaigoje Vyriausybei įteikusi grąžintino turto sąrašą, Vilniaus senamiestyje ir centre norėtų atgauti apie 100 pastatų, nors jų religinei bendruomenei priklausė ne daugiau kaip 29. Premjerui Algirdui Brazauskui pateiktame žydų norimo susigrąžinti nekilnojamojo turto Lietuvoje sąraše yra 438 pastatai, iš kurių net 266 įrašyti pirmą kartą. Premjero patarėjo Viliaus Kavaliausko teigimu, Vilniaus senamiestyje ir centre žydai norėtų atgauti apie 100 pastatų, tačiau dabar yra aišku, kad religinei bendruomenei galėtų būti grąžinta ne daugiau kaip 29. Kaip antradienį rašo “Respublika”, oficialus sąrašas slepiamas, tačiau, dienraščio žiniomis, į grąžintino turto sąrašą žydų bendruomenė įtraukė ne vieną švietimo ir gydymo įstaigą, kapitališkai suremontuotus prestižinius sostinės viešbučius bei restoranus.

|

S.Alperavičius pasigenda valdžios dėmesio

ByStraipsniai.lt

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkas Simonas Alperavičius stebisi Lietuvos valdžios nenoru bendradarbiauti su jo vadovaujama organizacija. Jis apgailestauja nebuvęs pakviestas kartu su prezidentu Valdu Adamkumi vykti į Izraelį. “Pirmiausia, ten bus kalbama apie žydų bendruomenės reikalus, bet tie, kurie jai Lietuvoje atstovauja, nedalyvaus. Antra, mes (Lietuvos žydų bendruomenė – red.) geriau nei bet kas žinome tuos reikalus”, – savo poziciją LŽ vakar aiškino Alperavičius. Jo teigimu, prezidentui Valdui Adamkui su aukštais Izraelio pareigūnais teks kalbėtis ne tik apie žydų turto restitucijos, Lietuvos pilietybės grąžinimo, holokausto problemas, bet ir apie pensijas buvusiems mūsų šalies piliečiams, emigravusiems į Izraelį.

|

V.Adamkus pritaria pilietybės suteikimui litvakams

ByStraipsniai.lt

Izraelyje viešintis prezidentas Valdas Adamkus sako, kad jis pritars Lietuvos pilietybės suteikimui išvykusiems žydams, jei Seimas priims tokį įstatymą. Kalbėdamas Lietuvos radijui apie savo susitikimą su litvakais, prezidentas pažymėjo, išvykę tėvynainiai priminė šimtmečius siekiančią žydų įsikūrimo Lietuvoje istoriją nuo Vytauto Didžiojo laikų, todėl pageidauja turėti Lietuvos pilietybę. Prezidentas Lietuvos radijui sakė, kad pokalbiuose nebuvo užsiminta nei apie nuosavybės grąžinimą, nei apie pensijas.

Kam atiteks 500 milijonų litų vertės žydų turtas?
|

Kam atiteks 500 milijonų litų vertės žydų turtas?

ByVincentas Sakas

Klaipėdoje rusakalbiai žydai plačiai skelbiasi, kad Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos savivaldybė atiduotų Mėmelio žydams ir Žemaitijos žydams priklausantį nekilnojamą turtą. Iki šiol apie teisinius šių reikalavimų pagrįstumus Lietuvoje dar nebuvo kalbėta, nes kol kas vyrauja viena vienintelė a priori nuostata: vieni žydai reikalauja kitiems žydams priklausančio nekilnojamo turto, tai tas turtas ir privalo būtinai būti atiduotas. Ši abstrakti reikalavimo nuostata jokiu būdu nėra juridiškai reglamentuota jokiais nei konstituciniais (Europos Sąjungos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos), nei juo labiau Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos juridiniais dokumentais. Šiandien Klaipėdoje gyvenantys žydai, reikalaudami iki Antrojo pasaulinio karo Klaipėdoje (Memelyje, t.y. buvusioje Vokietijoje) ir Žemaitijoje (Lietuvos Respublikoje) gyvenančių žydų turto remiasi ne civilizuotos Europos juridiniais dokumentais, o žydų Talmudu, pagal kurio įstatymus žydų religinei bendruomenei priklausantis turtas privalo priklausyti žydų religinei bendruomenei.