|

Luokės bendruomenė

Bendruomenėje turime 111 žmonių su negalia, vienišų senelių – 17 ir 95 daugiavaikes šeimas. Darbo biržai įkūrus Paramos centrą, mūsų bendruomenės neįgaliųjų ir vienišų senelių priežiūrai buvo paskirta lankomosios priežiūros darbuotoja, kuri rūpinasi jų buitimi. Sunkiai besiverčiančioms šeimoms suteikiama socialinė pagalba, skiriamos vienkartinės pašalpos, labdara. Su probleminių šeimų gyventojais pastoviai vykdomas prevencinis darbas – tėvai kviečiami pokalbiams su gydytojais – narkologais, policijos darbuotojais, mokytojais, o vaikai įtraukiami į darbinę – auklėjamąją veiklą miestelio bibliotekoje. Joje įsteigtas VIP taškas, tai viena jaunimo užimtumo priemonių. Šiuo metu jau daugiau kaip 100 bendruomenės narių yra baigę kompiuterinio raštingumo kursus Luokės vidurinėje mokykloje. Savo namuose virš 40 bendruomenės šeimų turi kompiuterius, o pusė jų yra pasijungę internetą. Bendruomenės centras po ilgų derybų iš Telšių raj. savivaldybės panaudos būdu gavo vieną svarbiausių luokiškių poreikius tenkinančių objektų – buvusio vaikų darželio pastatą, kuriame suremontavus norime įrengti bendruomenės traukos centrą. Savivaldybė suteikė finansinę paramą ir jau vyksta šio pastato remonto darbai. Suorganizavome bendruomenės forumą, kuriame dalyviai išsakė savo problemas ir lūkesčius, identifikavo kylančias problemas socialinėje, kultūros, jaunimo, užimtumo, miestelio infrastruktūros plėtros srityse.

| |

Naujininkų bendruomenė

Idėja, kad reikalinga organizacija apjungianti aktyvius Naujininkų gyventojus, atstovaujanti jų interesus ir sprendžianti vietos problemas, buvo diskutuojama jau nuo 2000 metų. Iškilus problemai atskiri asmenys, pavienė mokykla ar kita Naujininkų įstaiga sunkiai gali ją išspręsti ar būti išklausyti. Š.m. gegužės 2 d. visuomeninė organizacija “Naujininkų bendruomenė” buvo įkurta. Tarp steigėjų – pedagogai, medikai, verslininkai, menininkai, kiti Naujininkuose gyvenantys ar dirbantys asmenys. Vienas iš iniciatorių – Naujininkuose gyvenantis LR Seimo narys Artūras Melianas. Naujininkai turi vieno iš prasčiausių Vilniaus rajonų įvaizdį. Apie Naujininkų gyventojus susidarytas stereotipas, kad tai daugiausiai “apkerpėję”, niekuo nesidomintys, linkę į žalingus įpročius asmenys. Išties Naujininkuose daug nusivylusių žmonių. Mes sieksime pakeisti šį įvaizdį visų pirma pačių Naujininkų gyventojų tarpe, parodydami, kad yra būdų išsakyti savo nuomonę ir būti išklausytam. Organizuosime gyventojų apklausas, diskusijas, susitikimus su politikais ir valdžios atstovais Naujininkams aktualiais klausimais. Išdiskutavus problemas, miesto valdžiai siūlysime jų sprendimo būdus. Sudarysime gyventojams sąlygas susitikti ir pasikalbėti, pabendrauti su žymiais žmonėmis. Mėginsime padėti spręsti konkrečias žmonių problemas, susigaudyti painiuose įstatymuose.

| |

Antakalnio bendruomenė

Asociacija “Antakalnio bendruomenė” įkurta 2004 m. Bendruomenės pirmininkas – Seimo narys socialdemokratas Algirdas Paleckis. Iniciatyvinė grupė, o šiuo metu – Bendruomenės valdyba – tai grupė bendraminčių, kuriuos vienija pasibodėjimas biurokratija, siekis atkreipti dėmesį į vis dar neišreikštus žmonių poreikius bendrauti, aptariant šiandienos vilniečių, antakalniečių rūpesčius, atskleidžiant naujas, neišnaudotas galimybes, kurių įgyvendinimas priklauso tik nuo mūsų pačių iniciatyvos, sumanumo, gebėjimo spręsti kartu ir būti tikra bendruomene. Sakoma, “dvi galvos – ne viena…” tačiau “geriau viena galva, bet savo…”. Asociacijos veikloje dalyvauja verslininkai, studentai, kultūrininkai – “visų luomų antakalniečiai”, nelinkę lūkuriuoti, kol kas nors sutvarkys jų pačių, Antakalnio ir viso miesto reikalus, trumpai tariant, neabejingieji bendruomenės reikalams, urbanistinei, socialinei, kultūrinei, istorinei “Antakalnio” sąvokai ir santvarkai.
Neabejingam žmogui, piliečiui, Antakalnio istorinis, kultūrinis ir socialinis “inventorius” būtų labai didelis ir brangus.

| |

Balsių bendruomenė

V.O. „Balsių bendruomenė“ im/k 2579175, Balsių g. 12, Vilnius, el.paštas balsiai@gmail.com, tel. 868737695, tinklapis www.balsiai.com, įkurta 2002 m. balandžio mėn., bendruomenės valdymo struktūra: visuotinis susirinkimas renka dviejų metų laikotarpiui bendruomenės atstovų tarybą, o taryba renka tarybos pirmininką. Teritoriniu atžvilgiu tai šiauriausia Vilniaus m. Verkių seniūnijos dalis, prasideda nuo Verkių regioninio parko, ribojasi su Neries upe, bei nepaprasto grožio Žaliaisiais ežerais ir baigiasi ties miesto riba. Tai sudaro apie 40% visos Verkių seniūnijos teritorijos. Bendruomenė susikūrė Balsių gyvenamųjų namų kvartalo gyventojų įniciatyva. Bendruomenės gyventojai, tai privačių namų valdų savininkai, Balsių kvartalo, Verkių Riešės, Ožkinių, Kryžiokų, Krakiškių, Naujanerių, Pagubės buvusių kaimelių, o paskutiniu metu vis labiau apgyvendinamų sudų bendrijų nariai, Šiuo metu virš 8000 gyventojų.

|

Aukštadvario bendruomenės centras

Aukštadvaris – viena ryškiausių Lietuvos vietovių, išsiskirianti unikaliais gamtos paminklais, garsia istorine praeitimi, galinti pateikti daug įdomios informacijos ir sukelti malonius įspūdžius. Tai bene ryškiausias ežerų krašto perlas. Kiekvienas čia apsilankęs bent kartą, sugrįžta vėl ir vėl, nes yra dėl ko. Visos Lietuvos enciklopedijos pateikia visapusišką informaciją apie miestelio istoriją. Žmonės Aukštadvario teritorijoje gyveno jau 3-1 tūkstantmetyje prieš Kristų. 10-14 amžiuje ant piliakalnio stovėjo medinė pilaitė. Jos papėdėje gyventa iki 15 amžiaus, o pati gyvenvietė vadinosi Navininkais. 16-17 amžiuje – didžiųjų kunigaikščių dvaras, todėl 1569 m. Aukštadvariui suteikta miestelio privilegija. 1629 m. pastatyta mūrinė bažnyčia ir dominikonų vienuolynas. Viename iš jo pastatų 1923 m. įsikūrė žemės ūkio mokykla, neseniai atšventusi 80-ties metų jubiliejų. Iškalbingas skaičius: per šį laikotarpį mokykla parengė per 6000 žemės ūkio specialistų. Dabartiniu metu šiame gražiame pastate ant aukšto kalno (todėl Aukštadvaris) įsikūrė ir vidurinė mokykla. Tai ne tik mokslo žinių aruodas, bet ir kultūrinio gyvenimo centras, o kartu ir Aukštadvario bendruomenės buveinė.

|

V.Kavaliauskas: žydų pretenzijos pagrįstos tik į trečdalį pastatų

Vyriausybė pasiruošusi pripažinti žydų bendruomenės pretenzijas į pusantro šimto pastatų Lietuvoje – tik trečdalį iš norimo susigrąžinti turto sąrašo. “Mes patikrinome archyvuose ir galime pasakyti, kad patvirtintas 156-ių sąraše nurodytų objektų priklausymas žydų religiniam bendruomeniniam turtui. 143 objektai nepriklausė, tai daugiausiai buvo privati nuosavybė”, – BNS sakė premjero patarėjas Vilius Kavaliauskas. Vasarį premjerui Algirdui Brazauskui žydų organizacijos įteikė pageidaujamo susigrąžinti nekilnojamojo turto Lietuvoje sąrašą, kuriame buvo įrašyti 438 pastatai. Šiame trečiajame papildytame sąraše 266 pastatai buvo įrašyti pirmą kartą. Anot premjero patarėjo, pretenzijos į 90 objektų atmestos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų stokos, apie 49 pastatus archyvuose nerasta “jokių pėdsakų”. Žydai pretendavo į 109 pastatus Vilniaus senamiestyje ir jo centre, tačiau Vyriausybė, pasak V.Kavaliausko, pagrįstomis pripažįsta tik pretenzijas į 21 pastatą. Religiniu bendruomeniniu turtu pripažinti tik 10 iš 68 sąraše nurodytų pastatų Kaune. Premjero patarėjas teigė, jog žydų bendruomenė dar galės papildomai pateikti dokumentų, įrodančių pastatų nuosavybę.

|

Žydų kultūros paveldo dieną – nemokamos ekskursijos Vilniuje ir Kaune

Kultūros paveldo departamentas, dalyvaudamas Europos Tarybos programoje „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje“, kartu su Lietuvos žydų bendruomene visus, besidominčius šalies kultūra ir istorija, sekmadienį kviečia į Žydų kultūros paveldo dienos renginius. Jos programoje – nemokamos ekskursijos po žydų kultūros objektus Vilniuje ir Kaune. Vilniuje bus galima aplankyti pagrindinius litvakų istorijos, kultūros ir paveldo vietas senamiestyje, Vilniaus choralinę sinagogą, išgirsti pasakojimus apie sinagogos architektūrą – bimą, aron kodešą, taip pat apie istoriją, žydų religines šventes, ritualus, kantorius ir kt. Pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno išvykos dalyviams bus pristatoma Žiežmarių (Kaišiadorių r.) medinė sinagoga, pasakojama apie žydų gyvenseną „štetle“, šventes, tradicijas, maisto gaminimą, religiją.

Vilniuje atkuriami istorinio žydų kvartalo fragmentai
|

Vilniuje atkuriami istorinio žydų kvartalo fragmentai

Vykdant Seimo ir Vyriausybės pavedimą, Vilniaus senamiestyje atkuriami istorinio žydų kvartalo fragmentai. Šiandien sostinės meras Artūras Zuokas apžiūrėjo baigiamą atkurti pastatą Ašmenos ir Mėsinių gatvių sankirtoje. Konstatuota, kad statybos darbai eina į pabaigą. Pagal ankstesnius susitarimus dalis šiame pastate esančių patalpų bus perduota Vilniaus miesto savivaldybei. Lietuvos žydų kultūros paveldo paramos fondui pateikus galimą patalpų panaudojimo koncepciją ir ją teigiamai įvertinus Vilniaus istorinio geto būdingų fragmentų atkūrimo koordinavimo komisijai, minėta patalpų dalis pagal panaudos sutartį bus perduota šiam fondui. Teritorijoje, ribojamoje Ašmenos, Mėsinių ir Dysnos gatvėmis, atkuriami per Antrąjį pasaulinį karą nukentėję ir tarybiniais laikais nugriauti pastatai. Remiantis išlikusia istoriografine, ikonografine ir archeologine medžiaga, restauruojamas kvartalų urbanistinis audinys ir gatvių vaizdas, atkuriama nugriautų pastatų architektūra.

|

Senąjį Testamentą hebrajiškai galima skaityti ir kompaktinėje plokštelėje

Vilniaus universiteto (VU) biblioteka į kompaktinę plokštelę perkėlė vieną iš vertingiausių senosios hebrajų raštijos paminklų. Tai XIV amžiaus rankraštinės pergamentinės knygos – Senojo Testamento – skaitmeninė kopija. Ypatingos vertės rankraščio originalas – tai nedidelio formato 878 puslapių knyga odos viršeliais, kaip manoma, įrišta XIX amžiuje. Skaitmeninėje kopijoje matomas originalus įrištos knygos vaizdas, pateikiami ir visų rankraščio hebrajų kalba puslapių vaizdai. Žydų kultūros paveldo projektą “Senosios hebrajų raštijos paminklai” parėmė Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras. Pasak projekto vykdytojų, šis darbas suteikia galimybę pasaulio mokslininkams ir kiekvienam besidominčiam tirti šią unikalią knygą istoriniu, kultūriniu ir paleografiniu aspektu, o senovinį pergamentinį rankraštį šiuolaikinių technologijų dėka išsaugoti ateities kartoms. Nuo šiol knygos skaitmenine kopija kompaktinėje plokštelėje bus galima laisvai naudotis VU bibliotekos Rankraščių skyriuje.

|

Žydų turto sąraše – prabangūs pastatai

Žydų bendruomenė, vasario pabaigoje Vyriausybei įteikusi grąžintino turto sąrašą, Vilniaus senamiestyje ir centre norėtų atgauti apie 100 pastatų, nors jų religinei bendruomenei priklausė ne daugiau kaip 29. Premjerui Algirdui Brazauskui pateiktame žydų norimo susigrąžinti nekilnojamojo turto Lietuvoje sąraše yra 438 pastatai, iš kurių net 266 įrašyti pirmą kartą. Premjero patarėjo Viliaus Kavaliausko teigimu, Vilniaus senamiestyje ir centre žydai norėtų atgauti apie 100 pastatų, tačiau dabar yra aišku, kad religinei bendruomenei galėtų būti grąžinta ne daugiau kaip 29. Kaip antradienį rašo “Respublika”, oficialus sąrašas slepiamas, tačiau, dienraščio žiniomis, į grąžintino turto sąrašą žydų bendruomenė įtraukė ne vieną švietimo ir gydymo įstaigą, kapitališkai suremontuotus prestižinius sostinės viešbučius bei restoranus.