Bendravimas

Lietuvos vartotojų didžiausiame pasaulio socialiniame tinkle “Facebook” jau yra daugiau kaip 750 tūkst. Gali būti, kad ateis laikas, kai gyventojų surašymas vyks „Facebooke”, o Seimą rinksime tiesiog spausdami „Patinka” prie mums simpatiją keliančios partijos ar kandidato vardo. Ne vienas mūsų yra girdėjęs posakį: „Jei tavęs nėra Facebooke, tu išvis neegzistuoji”. Kada nors tai taps realybe. O dabar, kai šiame puslapyje savo gyvenimus švaisto beveik trečdalis Lietuvos, mūsų tautiečių veikla „Facebooke” gali puikiai pasitarnauti atliekant sociologines įžvalgas apie mus pačius. Pasitelksime į pagalbą veidaknyge.lt, kuri pateikia mėgstamiausių lietuviškų puslapių „Facebooke” statistiką. Jei kas, ką tik grįžęs iš šiltų kraštų, pradeda niurnėti, kad Lietuvoje žmonės susiraukę ir nemieli – netikėkite. „Facebook” statistika nemeluoja: lietuvaičiai labiausiai mėgsta TV parodijų laidą „Dar pažiūrėsime”, o ketvirtas tarp visų mėgstamiausių puslapių yra „Dienos anekdotas”. Dabar paaiškėja, kodėl per vakarėlius nebeįmanoma pasakoti anekdotų, nes visi juos jau yra skaitę. Žvelgdami į topą, sužinome, kad lietuviai yra labai šeimyniška tauta ir iš visų šeimos narių labiausiai mėgsta savo mamą: antrą vietą „Facebooke” okupavęs puslapis „Aš labai myliu savo mamą”. Viena dešimtuko vieta siunčia prieštaringus signalus apie lietuvaičių prigimtį: „1 narys = 0.01 Lt vaikams” turi 69888 tūkst. mėgėjų.

Psichologas iš Olandijos Paulas Kirschneris tikina, kad jam pavyko nustatyti priežastinį ryšį tarp atsidavimo socialiniams tinklams ir moksleivių bei studentų gaunamų prastų pažymių, rašo „The Daily Mail”. Dirbdamas su viena JAV universiteto 219 studentų grupe, kurių amžius svyravo nuo 19 iki 54 metų amžiaus, profesorius nustatė, kad tie, kurie ruošdami namų darbus kartu dar naudojasi ir socialiniais tinklais, gauna 20 proc. mažesnius įvertinimus. Vidutinis „Facebooko” lankytojų įvertinimas buvo 3,06 balo skalėje nuo 0 iki 4. Tuo tarpu nesinaudojančių socialiniais tinklais studentų įvertinimų vidurkis siekė 3,82 balo. Trys ketvirtadaliai studentų, „Facebook” lankytojų, atsisakė pripažinti, kad socialiniai tinklai neigiamai veikia jų akademinės veiklos rezultatus. Pasak P. Kirschnerio, „Facebook” vartotojams kartu ruošiant namų darbus reikia nuolatos blaškytis tarp komunikavimo su kitais ir užduoties sprendimo. Dėl to šie studentai daro daugiau klaidų ir sugaišta daugiau laiko nei visą dėmesį skiriantys mokslams. Be to, „Facebook” lankytojai namų darbų metu dažnai bendrauja interneto pokalbių programomis (paprastai tekstinėmis žinutėmis) bei elektroniniu paštu.

Apibendrindamas liepos mėnesį „Kultūros subtitrų“ rubrikoje publikuotus tekstus apie Web 2.0 technologijas, daugiausia iš jų – apie Facebook’ą, Ramūnas Čičelis apie interaktyvias bendravimo priemones kalbina žurnalistą Artūrą Račą. Kodėl nesinaudojate Facebook’u? Man nereikia nei Facebook’o, nei Twitter’io. Šiuo atžvilgiu esu konservatyvus. Begalybė, šimtai ar tūkstančiai, vadinamųjų draugų, kurių dažniausia net nepažįsti, nėra man priimtini. Tai nėra mano bendravimo forma. Kai man reikia žmogaus, kai noriu jam ką nors pasakyti, mieliau rašau laišką ar skambinu. Neskelbiu savo asmeninių naujienų būriui žmonių, kurių net nesu matęs. Facebook’as kai kuriems dažnai tampa noru padidinti savo reikšmingumą, susimažinti savo vienatvę. Manau, tai nėra tikra. Facebook’e svarbiau kiekybė? Kai noriu kuo nors pasigirti ar pasidalinti, geriau bendrauju tiesiogiai. Facebook’as yra skelbimų lenta. Abu mano sūnūs bando įtikinti, kad tai – labai naudinga, padeda daugeliu atvejų, bet aš puikiausiai išsiverčiu be to instrumento. Kita vertus, jei žmonėms tai padeda, tuomet aš labai džiaugiuosi, bet man to nereikia. Kokią galią keisti žmogaus gyvenimą turi Facebook’as? Ypatingai jaunesniems žmonėms labai svarbu tai, kiek jie apie save paskleidžia informacijos, kuri išlieka virtualiojoje erdvėje ilgą laiką. Beje, tas išlikimas net nepriklauso nuo paskleidusiojo norų.

Jau keleri metai Facebook yra didžiausias socialinis tinklas, šiuo metu turintis daugiau nei 200 milijonų aktyvių vartotojų. Daugelis jų paviešina nemažai asmeninių faktų apie save: dalinasi nuotraukomis, vaizdo įrašais, pomėgiais, naujienomis. Žmonės labai lengvai pamiršta, kad internetas – vieša erdvė, ir papasakoja per daug. Jeigu ryt vyktų Facebook teismas, kaltinimai būtų tokie: 1. Skyrybų paskatinimu. Viename iš penkių internetu parašytų pareiškimų skyryboms kaip priežastis nurodyta neišikimybė Facebook tinkle. 2. Priveda paauglius prie savižudybės. Socialiniame tinkle labai lengva užmegzti trumpalaikius santykius. Santykiams pabaigą paaugliai išgyvena labai skausmingai, jaučiasi išduoti ir tai gali pastūmėti į depresiją ar net savižudybę. 3. “Žudo” tradicinius posakius. Žinoma, sunku pasakyti ar Facebook žudo lietuviškus posakius – visa lietuvių kalba labiau kenčia nuo plačiai paplitusios “šveplos” rašybos. Tačiau Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik vienas iš dešimties žmonių tebevartoja tokius posakius kaip “Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima” (“Don’t look a gift horse in the mouth “), “Blogas darbininkas kaltina įrankius” (“A bad workman blames his tools”) ir “Netekęs galvos” (“Mad as a hatter”).