Gailestis

Žmonės vertina šiuos jausmus, tačiau kaip teisingai jie elgiasi? Gailestis ir pagalba savo esmėje — tai pasekmės veiksmai. Ta prasme, jeigu tau reikia pagalbos ar gailesčio, tai kažkuria prasme esi pasekmėje, ir jau derėtų tuo susirūpinti. Visiems norisi kažkokio gailesčio ar pagalbos, nes visi nori bent trumpam pasijusti neatsakingi, t.y. laimingi be rūpesčių. Žmogus sakantis „pasigailėk mūsų, aukštesnioji dvasia“ tiesiog nėra pakankama priežastis. Jis turi nuomonę (kurią būtina keisti), kad jis yra nepakankamas kažką pakeisti, kažkuo būti, įgyti kažkokius naujus sugebėjimus ir pan. Susimuši pirštą — tapai pasekme, verki — esi priežastis. Balansas. Tada kažkas skyrė dėmesio — pagailėjo tavo nelaimės — tapai pasekme. Galbūt patvirtinai, kad esi pasekmė apsiverkdamas. Tapai dviguba pasekmė. Dvigubas disbalansas. Keliauji link aukos būsenos. Sudegė tavo namai — tapai didele pasekme, verki — esi maža priežastis. Pasistatai naują namą — tapai didele priežastimi. Balansas. Tau pastatė namus — tapai dviguba pasekme, t.y., dvigubai silpnesniu ir dvigubai menkiau išgyvenančiu, nes praradai jau du namus – vieną tą, kuris sudegė ir antrą tą, kurio nepasistatei. Jeigu jums atsitinka kokie nors blogi dalykai, atrodytų nepriklausantys nuo jūsų valios, tai greičiausia priežastis yra ta, kad kažkurioje srityje esate pasekmėje.

Vyresniosios kartos atstovai puikiai atsimena, nes buvo auklėjami klasikinės literatūros pavyzdžiais, visokeriopai ugdančiais užuojautą: didieji rašytojai sielvartavo dėl užmušto mužiko, „aitrino širdį“ mąstydami apie prostitutės likimą, apdainavo gailestį pažemintiesiems ir nuskriaustiesiems. Bet kol nepažvelgsime į šį reikalą kitaip, kol liesime graudžias ašaras dėl sušalusių, sušlapusių „bomžų“, mūsų dalia gali tapti nepavydėtina. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad pripažįstate, jog žmogus pateko į sunkią padėtį ir neranda išeities. Jūs matote jį kaip nevisavertę būtybę. Taigi – gailintysis visada yra aukščiau, ir jo žvilgsnis visada nukreiptas žemyn. Ar neatrodo, kad tai perdėtas pasitikėjimas savo jėgomis, susireikšminimas? Ar jums neatrodo, kad, gailėdamas kito, jį žeminate? Ar nenorėtumėte pagailėti kokios nors stiprios, energingos asmenybės? Ne? Kodėl? Nes ji pati puikiai sprendžia visas problemas. Tai yra – prieš ją nepasipuikuosi. Ja galima žavėtis, jai galima net pavydėti, bet jos gailėti sunku. Nors jos gyvenime turbūt irgi nemažai problemų ir jai būna sunku… Tačiau niekam neateis į galvą mintis pasakyti: „Vargšelė“ ir paglostyti jai galvą… Bet juk gailestis, užuojauta – puiki dingstis padėti žmogui. Gal reikėtų nepaisyti pasitikėjimo savimi, kuriuo tarsi dangstosi gailestis, jei jis duoda tokius puikius rezultatus: skatina padėti kitam?
O ne! Padėdami iš gailesčio mes, vaizdžiai tariant, penime žuvimi, bet nemokome pasidaryti meškerės.