Kategorija: Cinizmas

Cinikai, arba Pasaulis be vertybių

Chamai atsisako pripažinti nelygstamą žmogaus vertę ir individo unikalumą. O cinikų pasaulio sampratose bei veiksmų strategijose žmonės yra suvokiami kaip vienodi savo poreikiais, aistromis, menkyste, silpnybėmis ir tuštybe. Ciniko terminas kilo iš senovės graikų filosofų kinikų pavadinimo. Antistenas ir Diogenas Sinopietis atvirai šaipėsi iš melagingų retorikų ir visa savo kūno kalba bei laikysena neigė aukštybės sferą. Viešas tuštinimasis ar masturbacija minios akivaizdoje Diogenui buvo net ne paniekos miniai gestas, o veikiau logiška jo filosofijos tąsa. Iš graikiško žodžio, reiškiančio „šunišką“ (arba iš Kinosargo...

Šmeižtas ir kerštas – cinikų įrankiai

Sunku pasakyti, prisitaikėliškumas, baimė ar pataikūniškumas dažnai mus sukausto, kai reikia tiesiai žmogui į akis pasakyti nuomonę, vertinant jo neigiamą poelgį, neapgalvotą veiksmą ar specialiai surengtą akciją. Mes bandome surasti tokius žodžius, kurie leistų mums pasislėpti ir nepasakyti tiesos, kaip iš tiesų vertiname vieną ar kitą situaciją. Ir labai dažnai amortizuojame išsišokėlio būseną, gal jo gailėdami, gal vengdami potencialaus oponento ar netgi priešo. Tiesus žodis mūsų bendravimo kultūroje buvo labai vertinamas. Tačiau sovietmečiu žmonės ėmė bijoti tiesaus žodžio, nes išsigimė vertybių samprata. Apie...

Cinikė kinikės rūbe (I dalis)

„Čia yra įtampa, kuri pirmą kartą iškilo antikinėje civilizacijos kritikoje ir vadinama kinizmu: individų siekimas atsilaikyti prieš jų visuomenių paikystes ir pusprotystes, patiems išliekant visaverčiams ir protingiems. Gyvenimas priešinantis, juokiantis, atsisakant paklusti, apeliuojant į gamtą ir įvairialypį gyvenimą“. „Cinizmo sąvoką buvome pasilikę valdančiųjų ir viešpataujančios kultūros replikai į kinizmo provokaciją apibūdinti; jie puikiai mato, kas tikra, bet ir toliau prievarta varo savo. Jie jau žino, ką daro“. Peter Sloterdijk „Ciniškojo proto kritika“. Tai net ne šizofrenija. Šizofrenija prasideda alubaryje, kai žurnalistai, visą dieną...

Cinikė kinikės rūbe (II dalis)

Politinėje žurnalistikoje vijos nėra taip paprastai išnarpliojamos. Čia žiniasklaidos savininkai turi „dirbti“ dviem kryptimis. Pirmoji, kaip ir ekonominėje žurnalistikoje, svarbu iš politikų ar kitų politikoje dalyvaujančių subjektų išmelžti kuo daugiau pinigų. Antroji, subtilesnė, reikalaujanti tikrojo makiaveliško „virtuoziškumo“, tai – įtakos įgijimas. Pirmoji kryptis maksimaliai išnaudojama per demokratijos esminę įtvirtinimo procedūrą – rinkimus (tai galima vadinti cinizmo apogėjumi, kai didžiausią vertybė instrumentaliai tarnauja didžiausiai niekšybei). Tuomet visi politikai nori atrodyti tik teigiamai ir prasiryžę už tai pastorinti žiniasklaidos savininkų pinigines. O pastarieji tam tikrai...

Cinizmas, nepakantos kurstymas – tai laisvė?

Laisvu ir nepriklausomu pasivadinęs kanalas, regis, nutarė šokiruoti ne tik iš jausmų besityčiojančia laida „Myli-nemyli“, dramatiškais reportažais apie ekstrasensus bei būrėjus, bet ir viešu linčo teismu Katalikų Bažnyčiai. Pašiepti kunigus, kritikuoti religines dogmas, skandalizuoti kiekvieną dvasininkų ar vienuolių nusižengimą – Lietuvos žiniasklaidoje, ypač komercinėje, įprasta. Tačiaui šį sezoną startavusi laida „Jeigu“, regis, nusprendė pasiekti naujų cinizmo rekordų. Pažiūrėti ją nusprendžiau, kai nustebęs bičiulis paklausė, koks, mano manymu, tokio pobūdžio laidos tikslas. Buvau skaitęs bendrą LNK sezono pristatymą, ten ši laida buvo anonsuojama kaip...

Seimūnų cinizmas šiurpina

Politikai, po tragedijos Aleksandrijoje pažadėję, kad greitai sutramdys kelių chuliganus, netesi savo žodžio. Seimo nariai niekaip nesugeba nustatyti griežtesnių bausmių avarijas padariusiems ir neblaiviems vairuotojams. Vakar parlamentarai, ketinę įteisinti didesnes bausmes, susipainiojo procedūrose ir vėl atidėjo šį darbą kitam posėdžiui. Kiek gyvybių buvo galima išsaugoti, jeigu Seimas šių įstatymo pataisų nebūtų abejingai stumdęs daugiau nei metus? Aleksandrijos tragedijos aukų tėvai netiki, jog tris jų vaikus pražudęs policininkas Saulius Paulikas, kaip ir kiti kelių huliganai, bus griežtai nubaustas, todėl siekia, kad jį visą gyvenimą...

Cinizmas – mūsų kasdienė duona?

Cinizmas, moralės principas, pagrįstas žmogaus priklausomybės nuo visuomenės neigimu. Reiškiasi nihilistine pažiūra į dvasinę kultūrą, atviru dorovės normų ignoravimu, tyčiojimusi iš jos principų ir idealų, žmogaus orumo žeminimu. Štai, kaip šią savoką aiškina wikipedia. O aš manau, kad tai yra liga, kuria dabar serga labai daug žmonių. Tyčiotis iš visko, kas kitam šventa, neigti visus gerus dalykus, bendrauti su žmogum kaip su šiukškle tapo mūsų visuomenės norma. Ir nereikia sakyti, kad dėl lietuviško keiksmažodžio iš k raidės tapome tokie. Šitą buvo galima pastebėti...

Džonas Travolta: „Galėjau tapti ciniku…”

Džonas Travolta gimė nedideliame Inglvudo miestelyje, Niū Džersio valstijoje. Jo tėvui, Salvatorui Travoltai, tuomet buvo 41-eri. Buvęs futbolininkas ėmėsi automobilių dalių prekybos, kad išmaitintų savo didelę italų-amerikiečių šeimą, kurioje Džonas buvo šeštas vaikas. Motina, Elena Travolta, buvo aktorė, dėstanti aktoriaus meistriškumą, todėl su malonumu užkeldavo savo atžalas ant pakylos, tėvo padarytos specialiai namų teatrui. Džonas nuo šešerių metų mokėsi šokio meno. Jo mokytojas buvo legendinio šokėjo Žano Kelio (Gene Kelly) brolis Fredis. Toks tėvų požiūris į vaikų lavinimą lėmė, kad trys iš šešių...

Kaip tampama ciniku

Jeigu aš jums pasakysiu, kad žmonės yra nuostabūs, tikriausiai mane užjuoksite. Jeigu pasakysiu, kad esama tokių, kurie net neverti gyventi, tikriausiai abejodami patrauksite pečiais. Vadinasi, jūs sutinkate, kad riba tarp gėrio ir blogio driekiasi ne tarp gerų ir blogų žmonių, o per kiekvieno žmogaus širdį. Žmogus - prieštaringa būtybė. Jo psichikoje vienu metu egzistuoja daugybė priešybių: gerumas ir pyktis, gėda ir puikybė, nusižeminimas ir savimeilė, cinizmas ir naivus tikėjimas pasaulio grožiu. Šie ir kiti, regis, nesuderinami poliai puikiai sugyvena mūsų širdyje ir prote....

Vaikų cinizmas išsivysto ankstyvame amžiuje

Pradėję mokytis antroje klasėje vaikai jau žino, kad nereikia priimti visko, kas sakoma, už tikrą pinigą, ypatingai jeigu teiginiai atspindi kalbėtojo savanaudiškumą, teigiama Peilio universiteto mokslininkų publikuotame tyrime. Pagrindinė tyrimo autorė Candice Mills teigia, kad suaugę žmonės atpažįsta kito žmogaus savanaudiškumą tokiuose veiksmuose kaip pripažinimo siekimas arba stengimasis būti panašiam į bendraamžius, tai gali turėti įtakos tam, ką žmonės sako ir tam, kokie yra jų įsitikinimai apie visą pasaulį. Pirmojoje tyrimo dalyje dalyvavo po 20 vaikų, kurie ėjo į darželį, mokėsi antroje ir...