Jo vardas – Etiketas
Etiketas – vienas seniausių kultūros reiškinių. Manoma, kad pirmoji knyga apie etiketą buvo parašyta 2350 m. pr. Kr. Egipte ir vadinosi “Elgesio instrukcijos”. Bėgant amžiams, keičiantis visuomeniniams santykiams, kito ir etiketo prasmė bei taisyklės. Humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Svičiulienė įsitikinusi, kad šiuolaikinėje visuomenėje etiketas vertinamas dviem aspektais – doroviniu ir pragmatiniu. Pirmasis pabrėžia moralinę vertybinę etiketo prasmę, antrasis – etiketo reikšmę žmonių bendravimui kuriant darnius santykius. Pagarba, palankumas kitam žmogui, mandagumas, orumas, padorumas – tai moraliniai principai, slypintys etiketo turinyje ir išreiškiami subtilia elgesio forma. Nors etiketo taisyklės pritaikytos tipiškoms situacijoms, visuomenės gyvenime jos nuolat koreguojamos – vienos taisyklės atmetamos, kitos “prikeliamos” iš praeities arba kuriamos naujos. Anot J.Svičiulienės, visuomenėje geros manieros dažnai tapatinamos su asmenybės kultūra, todėl žmogus, pavyzdžiui, nemokėdamas elgtis prie vaišių stalo, sukurs nepalankią nuomonę apie save. Etiketas padeda išreikšti asmenybės elgesio esmę, suteikia poelgiams patrauklumo, sukuria palankias psichologines bendravimo sąlygas dalykinėje ir neformalioje aplinkoje. Mokslininkės atmintyje išliko etiketo pamoka, kurią “išmoko” dar sovietmečiu, būdama studentė. Su drauge iš Čekijos ji pietavo kavinėje. Kai abi pavalgė, padavėjas nunešė nuo stalo draugės tuščią lėkštę, o jos paliko.