Darbdavių dilema dėl socialinių tinklų: uždrausti negalima naudotis
| | |

Darbdavių dilema dėl socialinių tinklų: uždrausti negalima naudotis

Socialiniuose tinkluose laiką leidžiantys darbuotojai vien Didžiojoje Britanijoje vėjais paleidžia kone 1,5 mlrd. svarų kasmet, o bendras biuro darbo produktyvumas dėl to sumažėja keliais procentais, rodo įvairūs tyrimai. Tačiau kai kurie specialistai ragina darbdavius žiūrėti atlaidžiau – esą kelios minutės, praleistos naršant internete savo malonumui, skatina kūrybiškumą. „Laiko švaistymas – tas pats buvo sakoma ir apie telefonus bei elektroninį paštą. Iš tiesų kompanijos, nors to nepripažįsta, bijo grėsmės vertikaliai hierarchijai – socialiniai tinklai padeda darbuotojams daugiau bendrauti tarpusavyje, o ne su vadovais“, – interviu DELFI teigė verslo mokyklos „Insead“ dėstytojas Matthew Fraseris. Jis sunkiai įsivaizduoja, kad XXI a. nebeliktų nė vieno socialinio tinklo, tačiau siūlo neleisti internete ištisų dienų, o rasti balansą – kaip ir bet kurioje gyvenimo srityje. Socialiniai tinklai virsta nauja terpe reklamai, tačiau rinkodarininkams tenka galvoti ne tik apie produkto populiarinimą, bet ir apie reputacijos išsaugojimą – vienas neigiamas įrašas asmeniniame puslapyje gali niekais paversti ilgų metų darbą. M. Fraseris, vienas iš knygos „Mano virtualieji aš“ (Throwing Sheep in the Boardroom) autorių atvyksta į Lietuvą dalyvauti didžiausioje Baltijos šalyse interneto konferencijoje „Login 2010“. Šioje knygoje jis kartu su Soumitrra Dutta analizuoja socialinių tinklų fenomeno reikšmę iš sociologinės, istorinės ir organizacijų elgsenos perspektyvų.

Kaip socialiniai tinklai supainioja privatumą, nusikaltėlius ir biurokratiją
| | |

Kaip socialiniai tinklai supainioja privatumą, nusikaltėlius ir biurokratiją

Jau 2006 m., Time “Metų žmogumi” paskelbus TAVE (t.y. kiekvieną iš mūsų), tapo aišku, kad visa visuomenės struktūra virsta aukštyn kojom ir pasaulis keičiasi. Ir visa tai – dėka socialinių tinklų. Time tuo metu rašė: “Šie metai – tai istorija apie begalinį žinių šaltinį Wikipedia, milijonais kanalų sujungtų žmonių tinklą YouTube ir internetinį metropolį MySpace. Už valdžios paveržimą iš pasaulinės žiniasklaidos, už naujos skaitmeninės demokratijos pamatų paklojimą, už darbą be išskaičiavimo – žurnalo Time Metų žmogus esi TU.” O kaip viskas atrodo šiandien? Kaip atrodys rytoj? Apie socialinių tinklų įtaką rašo Lietuvoje neseniai lankęsis Matthew Fraser ir Soumitra Dutta knygoje “MANO VIRTUALIEJI AŠ: kaip socialiniai tinklai keičia gyvenimą, darbą ir pasaulį”. Apie įrankius, kurie kuria… ir griauna. Priklausomai nuo to, kaip, kur ir kam juos naudojame. “Negaliu net paaiškinti – tai toks keistas jausmas, kai manimi pasidomima Google.” (The New Yorker, 2002) Šiandien nuo Google nepaslėpsi nieko. Nori nenori, mūsų gyvenimai tampa atversta Facebook knyga. Vis daugiau biografijų, pikantiškų privataus gyvenimo detalių tampa viešai prieinama visiems. Tiriant jaunimo požiūrį į privatumą internete 70 proc. apklaustų jaunuolių teigė, kad jiems nerūpi, kad jų internetiniai profiliai gali būti apžiūrimi nepažįstamųjų. Tad ir elgiasi jie internete kaip nori. Tačiau… vėliau dažnai paaiškėja, kad visa tai gali pažeisti ne tik jų privatumą, bet ir reputaciją.

„Facebook“ ir kiti socialiniai tinklai iš Didžiosios Britanijos atima milijardus
| | | |

„Facebook“ ir kiti socialiniai tinklai iš Didžiosios Britanijos atima milijardus

Darbuotojai, darbo metu mėgstantys apsilankyti „Facebook”, „Twiter” ir kituose socialiniuose tinklapiuose, britų verslui kainuoja milijonus, rodo tyrimo duomenys, kuriuos skelbia naujienų agentūra „Reuters”. Britiškas įdarbinimo tinklapis MyJobGroup.co.uk išsiaiškino, kad beveik 6 proc. – 2 mln. darbuotojų iš 34 mln. dirbančiųjų – per darbo dieną praleidžia daugiau negu valandą naršydami socialiniuose tinkluose. Taip išvaistoma viena aštuntoji produktyvaus darbo laiko. „Tyrimo rezultatai aiškiai rodo, kad britai darbo metu praleidžia per daug laiko naršydami socialiniuose tinkluose. Tai gali turėti neigiamų pasekmių darbo produktyvumui daugelyje kompanijų visoje šalyje”, – teigė MyJobGroup.co.uk komercijos direktorius Lee Fayeris. Laikas, praleistas „Facebook”, „Twiter” ir kituose socialiniuose tinkluose, britų verslui gali kainuoti 14 mlrd. svarų sterlingų. Taip pat tyrimas atskleidė, kad į socialinius tinklus darbo metu užsuka, bet mažiau nei valandą juose praleidžia, daugiau negu pusė dirbančių britų (55 proc.).

Socialiniai tinklai – darosi labai karšta…
| | |

Socialiniai tinklai – darosi labai karšta…

Microsoft ir Facebook paskelbia, kad Microsoft investuos į Facebook 240 milijonų dolerių, taip gaudami 1,6% Facebook akcijų. Visi pradeda svarstyti, ar tik čia nebus pradžia Google eros pabaigos. Juk kaip taip galėjo nutikti?! Microsoft aplenkė Google! Neįmanoma! (ir panašiai). Google CEO pareiškia, kad Google nemano, kad jai reikia pirkti bet kokį sėkmingą verslą, kuris kertasi su jų. (kas ilgokai buvo panašu į jų strategiją – kokie 50% paslaugų buvo nupirkti, o vėliau išvystyti pačios Google. Tiek Google Docs, tiek GTalk, tiek Analytics, tiek dar savo eilės laukiantys Grand Central ar jaiku). Pagaliau kažkas tiksliai nustato Facebook vertę – tai turbūt viena iš pašnekesių temų Silicio Slėnyje per pietus. Vertė – 15 milijardų dolerių. Nemažai, sakyčiau. Padaugėja įdomių nuomonių, apie tai, ar Facebook – tikrai ateitis. Net The Economist pasirodo rašinys, kuris teigia, kad visas šitas bumas perdėtas. Kodėl? Todėl, kad socialiniai tinklai praranda vertę, kai viršijama tam tikra vartotojų skaičiaus riba. Kodėl? Todėl, kad pasimeti tarp draugų, tarp grupių, tarp pakvietimų, ir tavo pagrindinis noras – sužinoti, ką veikia tavo draugai, ir kartu pranešti jiems, ką veiki tu – pasidaro nebeišpildomas. Sakyčiau, one.lt efektas. Kiti pastebi, kad Facebook graži ateitis bus tik tada, jei tai taps tarsi mini internetas, su savo programėlėmis (widget’ais), ir vartotojai kaip bazę naudos ne naršyklę, o naršyklėje atidarytą Facebook langą (o gal tiesiog turėsime Facebook naršyklę?).

Socialiniai tinklai
| | |

Socialiniai tinklai

Socialiniaia tinklai – pats populiariausias internetinis dalykas mūsų gyvenime. Daugelis kartais, net nesusimastome,jog tai ne kas kita, o labai didelė priklausomybė. Kasdien girdime žodį facebook, twitter, kasdien skaitome rodos visiškai bereikšmes žinutes atsikėliau, pavalgiau, važiuoju automobiliu. Kartais galime išgirsti ir kaip vienas vartotojas skundžiasi jog nėra prisijungusių draugų: Tai kaip žiauru visi mane paliko su kuo susirašinėjau. Tai ką dabar veikt? Didžiojoje Britanijoje yra žudanti statistika. Socialiniais tinklais nesinaudoja tik kas 10 dvylikos – trisdešimties metų žmogus. Penktadalis i jų praleidžia 3 ir daugiau valandų. Argi tai ne priklausomybė ? O kas būna, kai nėra galimybės prieiti prie socialinių tinklų ? 22 % diena be socialinio tinklo – diena su bloga arba labai bloga nuotaika. Socialinių tinklų priklausomybė yra gana panaši į priklausomybe nuo tabako. Skirtumas tik vienas, vienam laikinai numalšinti reikia cigaretės, o kitam įėjimo į facebook ar twitter.

LinkedIn – „solidžiausias“ socialinis tinklas
| | |

LinkedIn – „solidžiausias“ socialinis tinklas

2008 metus galime vadinti socialinių tinklų bumo metais. Facebook ir Twitter augo kaip ant mielių, tapdami neatsiejama šiandienos mados dalimi, kurios vaikosi milijonai vartotojų visame pasaulyje. Tačiau labiausiai nustebino LinkedIn. Šis, jau šeštus gyvavimo metus skaičiuojantis, ir, visai nesenai 50 milijonų vartotojų sulaukęs socialinis tinklas, 2008 m. augo sparčiausiai, aplenkdamas savo netiesioginius konkurentus Facebook ar MySpace. LinkedIn, kurio pavadinimą galime versti kaip „susijungę“ ar „susieti“, yra visų pirma verslui skirtas socialinis tinklas. Šis projektas, palaikomas interneto verslo „riebiausios grietinėlės“, oficialiai startavo 2003 metais. LinkedIn vadovybę sudaro Jeff Weiner – buvęs Yahoo vadovas, Reid Hoffman – buvęs PayPal viceprezidentas, Steve Sordello, vadovavęs Tivo finansams ir kitos garsenybės, kurių sąrašą rasite čia. 2003 m. gegužės mėnesį 5 projekto įkurėjai pakvietė 350 savo svarbiausių draugų prisijungti prie sukurto socialinio tinklo. Po mėnesio LinkedIn tinklas skaičiavo 4500 registruotų vartotojų, kurių skaičius 2003 m. pasiekė 81.000 ir nenustojo augti. 2005 m. savo anketas LinkedIn‘e turėjo 4 mln. vartotojų, 2007m. jau 15mln., o 2009 m. šis skaičius perkopė 50 milijonų. Ypač sėkmingi LinkedIn‘ui buvo pastarieji „kriziniai“ metai. LinkedIn vadovas Dan Nye savo interviu pasakojo, kad „nauji vartotojai jungiasi kiekvieną sekundę ir tinklas auga sprogstamu greičiu“.

„Facebook“ karta
| | | |

„Facebook“ karta

Atrodytų, na, kur dar be krepšinio ta Erlicko apraudota Lietuva gali pirmauti?… Pasirodo gali – ir pirmauja! Bent jau informacinės visuomenės plėtros frontuose – tai tikrai. Mobilaus ryšio vartotojų skaičius, interneto sklaida ir ryšio kokybė, dalyvavimas socialiniuose tinkluose – tai tik kelios sritys, kur Lietuva ne tik, kad nesivelka Europos uodegoje, tačiau aršiai pirmauja. Sako, kad „Facebook“ prisiregistravo jau virš šešių šimtų tūkstančių vartotojų iš Lietuvos, o tai yra, ko gero, kas antras darbingo amžiaus pilietis. Taigi sparčiai kraustomės ne tik į Airiją, bet ir į virtualią erdvę. Tik… kas ten mūsų laukia? Praėjo tie laikai, kai interneto tyruose klajojo išimtinai tinklų administratoriai ir jų amžini priešai – mistiški „hakeriai“, o visi mes buvome nedrąsiai „windausų“ langus „klikinantys“ „useriai“… Dabar internetas – jokia prabanga, o juo naudotis – joks sugebėjimas. Tą daro kiekvienas vaikas. Štai čia ir atsiranda kontekstas kalbėti, kaip visuotinė žmonijos skaitmenizacija paveiks pačius žmones ir pakeis visuomenę. Kai dalykai tampa kasdienybe, jie nebekeičia pasaulio drastiškomis revoliucijomis, mes patys imame nepastebimai keistis. Tai vadinasi evoliucija. Sukūrę ir savo poreikiams pritaikę kompiuterius, mes patys imame prie jų taikytis. Sukūrę skaičiavimo mašinėlę, mes netekome sugebėjimo skaičiuoti mintinai. Sukūrę animacinius filmukus, nustojome vaikams sekti pasakas. Sukūrę internetą – vis mažiau liečiame realybę.

Socialiniai tinklai Lietuvoje
| | |

Socialiniai tinklai Lietuvoje

Pasaulyje smarkiai išpopuliarėjus vadinamiesiems „socialiniams tinklams“, šis vajus tučtuojau susilaukė milžiniško pasisekimo ir Lietuvoje. Mūsų laikais jau retas internautas, ypač iš jaunimo, neturi One.lt anketos ar nesilanko Facebook.com. Ir visai suprantama, dėl ko — juk kiek aplinkinių ten dalinasi nuotraukomis, aptarinėja vieni kitų nutikimus ir šiaip didžiuojasi savo tuštybe. Tarp tokių tinklų lankytojų kažkodėl vyrauja nuomonė, jog didžioji dalis One.lt publikos — jaunimas, jog Facebook.com portalas daug tvarkingesnis ir patrauklesnis, o Linkedin.com — kone modernusis šių laikų CV. One.lt administracija vis paskelbia duomenis, girdi, jų mirksinčio ir blizgančio „portalo“ lankytojai — ir vyresnė publika, tačiau tautosakoje vis tiek susidaręs įspūdis, jog šis socialinis tinklas skirtas paaugliams. Ir neatrodo, kad toks įvaizdis greit pasikeistų — svetainėje kaip anksčiau, taip ir dabar klesti nuotraukų vertinimas („30y30“ ir pan.), beprasmis blevyzgojimas tarpusavyje („forumiukas LIŪDI“) ir įvairiausios apmokestintos paslaugos. Galima tik įsivaizduoti, kokiu reikia būti dvasiniu ekshibicionistu, jog sunkmečiu mokėtum pinigus tik už tai, kad save parodytum pasauliui. O kaip gi, buvę klasiokai ir galimi bičiuliai domisi! Tokioms linksmybėms tarsi atsvarą mėgina sukurti Frype.lt — atrodytų, funkcionalus ir tvarkingas pažinčių tinklas. Kas ten buvo, žino, kad navigacija ir valdymas ten, švelniai tariant, ne itin patogūs.

Virtualus bendravimas niekuomet nepakeis gyvo žmogiško santykio
| |

Virtualus bendravimas niekuomet nepakeis gyvo žmogiško santykio

Sostinės senamiestyje įsikūrusiame salotų bare “Mano guru” vis intensyviau imamasi socialiai naudingų iniciatyvų, siekiant atkreipti dėmesį į bendruomeniškumo stoką ir skatinant bendravimą tarp skirtingo amžiaus bei įvairių interesų turinčių vilniečių. Kiekvieną šeštadienį šiame salotų bare vyksta „Tekančios saulės“ narių susitikimai, kuriuose buriasi norintys susipažinti su Tolimųjų Rytų kultūra, išmokti japoniško meno, ypač kaligrafijos, technikos. O sekmadieniais vyksta „SOListų“ turgelis, kuriame savo užaugintas daržoves, pieno produktus, kaimišką duoną ir kitus maisto produktus pardavinėja Asociacijos „Viva sol“ nariai – smulkieji ūkininkai. „Siekiame, kad žmonės burtųsi į grupes ar klubus, kur jie galėtų dalintis savo idėjomis, patirtimi. Ypatingai vertiname iniciatyvas, kurios yra naudingos visuomenei. Pavyzdžiui, mums priimtinas Asociacijos „Viva sol“ siekis suartinti augintojus ir vartotojus, supažindinti miestiečius su kaimo kultūra, o kaimo gyventojus – su miestietišku gyvenimo būdu. Neseniai mūsų bare susirinko „Green Drink“ klubas. Tai ekologiškai mąstantys ir gyvenantys žmonės, kurie susitinka miesto erdvėse, kad pasidalintų savo mintimis, padiskutuotų. „Tekančios saulės“ klubo šeštadieniniai susitikimai – taip pat gera galimybė vilniečiams jaukioje aplinkoje turiningai praleisti laisvalaikį ir praplėsti akiratį, susipažįstant su kita kultūra,“ – teigia „Mano guru“ generalinė direktorė Reda Sutkuvienė.

Virtualus romanas
| |

Virtualus romanas

Gyvenime, kai bendrauja du žmonės, kiekvienas iš jų turi bent kelis „Aš“. Pvz., „tikrasis Aš” — tas „Aš”, kuris glūdi giliai kiekviename iš mūsų, kurį ne visada parodome net sau pačiam. Turim ir „parodomąjį Aš”, kuriuo pristatome save kitiems. Paprastai jis yra pagražinamas arba kai kuriais atvejais net specialiai subjaurojamas. Kai susitinka du mažai pažįstami žmonės, jie bendrauja rodydami vienas kitam savo „parodomuosius Aš”. Bendravimui gilėjant „parodomasis Aš” gali labai priartėti prie „tikrojo Aš”. Bet gali ir nepriartėti, nes bendraujant dar veikia ir taip vadinama apercepcija, kurios esmė yra tai, jog matome ir girdime ne visai tai, kas iš tikrųjų yra, o daugiau tai, ką norime girdėti. Tas ypatingai reikšminga, kai bendrauja du įsimylėję žmonės. Tada į bendravimą įsipina ir tam tikri hormonai, kuriuos smegenys išskiria mylint ar džiaugiantis. Šie hormonai dar labiau iškraipo tikrąjį vaizdą, ir matome tai, kas mums patinka kitame žmoguje, bet nematome to, kas mums nepatinka. Beje, kaip tik dėl to po keleto bendro gyvenimo metų sutuoktiniai tarsi atsipeikėja, pamato antrojoje pusėje tai, ko anksčiau dėl hormonų įtakos net nematydavo. Taigi, bendraudami tarsi bendraujame ne su kito „tikruoju Aš” ir net ne su „parodomuoju Aš”, o su mūsų „įsivaizduojamu kito Aš”. Ir tai apsunkina santykius. Virtualiame gyvenime (beje, tai nėra tikslus pavadinimas, nes „virtual” angl. kalba reiškia „tikras”) kito žmogaus suvokimas ir pažinimas komplikuojasi.