Gimtadienis – vaiko svajonių diena
| |

Gimtadienis – vaiko svajonių diena

Šią dieną tėvai nori skirti vaikui kuo daugiau dėmesio ir meilės. Nori, kad šventė būti spalvinga, linksma ir neužmirštama. Tačiau kaip tai padaryti? Mažylis tikrai neprisimins pirmojo savo gimtadienio, be to, ir saldumynų nuo šventinio stalo jam dar negalima ragauti. Tačiau visa tai – ne pretekstas vaiko šventę paversti tėvų pasilinksminimu. Ankstyvame amžiuje vaikas pasaulį suvokia ne protu. Svarbiausia, ką tokio mažylis turi pajausti per pirmąjį savo gimtadienį – kad jis turi mylinčią šeimą. Svečiai. Kvieskite tik artimiausius giminaičius – triukšminga minia nuvargins iškilmių kaltininką. Jeigu atėjusieji pradeda sveikinti mamą ir tėtį, kuriems pirmieji kūdikio gyvenimo metai buvo sunkiausi, imkite iniciatyvą į savo rankas: gimtadienis mažylio, o ne jūsų. Kartais močiutėms reikia iš anksto paaiškinti, jog tą dieną dėmesio centre turi būti vaikas. Jei vaikas švenčia antrąjį ar trečiąjį gimtadienį, pakvieskite 2-3 metų jūsų mažylio bendraamžius kartu su jų tėvais – vaikai pažais, suaugusieji pasėdės prie stalo. Tačiau kompanijoje gimtadienyje neturėtų dalyvauti daugiau kaip trys vaikai, antraip jūsų namai gali virsti beprotnamiu. Jeigu tarp svečių bus vyresnių vaikų, žiūrėkite, kad jie neskriaustų mažesniųjų. Dovanos. Svečius sutikite su mažyliu ant rankų ir komentuokite: „Atėjo močiutė pasveikinti tavęs su gimtadieniu. Prieš metus tu išvydai pasaulį, atėjai į mūsų šeimą, ir mes labai laimingi. O dabar pažiūrėsime, kokią dovanėlę tau atnešė“.

Pagrindinis laisvalaikio organizatorių “biznis” – vaikų gimtadieniai
| |

Pagrindinis laisvalaikio organizatorių “biznis” – vaikų gimtadieniai

Šiuo metu vaikai gali rinktis iš šimtų pasiūlymų, kaip švęsti savo gimtadienius. Gimtadienių organizatorių paslaugų kainos svyruoja nuo 10 iki 1000 Lt. Vaikų gimtadienių organizavimo rinka lūžta nuo pasiūlymų. Šiuo metu mažųjų gimtadienius skelbiasi organizuojančios šimtai įmonių ir įmonėlių bei privačių asmenų, dirbančių pagal patentus. Pramogų pasiūla neregėtai plati: nuo siautulingų vakarėlių laisvalaikio centre iki kūrybingų pasisėdėjimų loginių žaidimų salonuose. Antra vertus, nepaisant pasiūlymų gausos, vaikų gimtadienių organizatorių prašomos sumos tikrai nevaikiškos, o kartais net plėšikiškos. Šio rinkos segmento nepalietė jokia krizė. Jubiliato tėvams dešimt mažojo svečių atsieis nuo 200 iki 950 Lt. Bet į šią sumą dažniausiai neįeina nei vaišės, nei šventinė papuošimų atributika. Taigi, pridėjus išlaidas už maistą, vienkartinius indus, balionus, žvakutes, vėliavėles bei kitas smulkmenas, teks pakloti nuo 400 iki daugiau kaip 1 tūkst. Lt. Tad žvilgtelėkime, ką už tokias kainas siūlo vaikų pramogų organizatoriai. Į mažųjų gimtadienių organizavimo verslą metėsi paslaugų teikėjai iš įvairiausių sričių. Vaikų gimtadienių organizavimu užsiima jau ne tik profesionalūs aktoriai ir režisieriai, pedagogai ir muziejininkai, bet ir dailininkai, keramikai, vitražo specialistai, istorikai, konditeriai, sportininkai, fotografai ir net kariūnai.

Ką daryti, jog vyrai Tavimi žavėtųsi?
| | | |

Ką daryti, jog vyrai Tavimi žavėtųsi?

Mus pykina nuo moterų, kurios bando užgrobti valdžią. Net žiūrint į dailiosios lyties užvaldytus draugus, noris skelti jiems antausį ir rėkti „būk vyras!“. Mes gerbiame ir norime klausyti tų moterų, kurios kontroliuoja žaismingai ir vos vos pastebimai. Taip, kad žinotume tik mes dviese, jog darysiu taip, kaip jinai norės, bet nepastebėtų mano draugai. Atsilygink man miegamajame. Ir ten aš noriu klausyti Tavęs. Šypsokis, net kai Tave drabsto purvais, net tada, kai vos pavelki kojas. Juokauk su savais ir su kitais vyrais. Kartais pažaiskime Monopoli, bet dažniau žaidimus įtrauk į mūsų guolį. Kiekvienam vyriškiui to trūkstą, bet tik keli tai išdrįstame pasakyti. Mums nesmagu prisipažinti: „Maryte, aš norėčiau šiandien, kad būtum persirengusi kiškučiu“. Cha cha… Priversk mus laukti. Tik jau ne parduotuvėje, kurioje pusvalandį apžiūrėsi, kokią lėkštę geriau pirkti, keturkampę ar ovalią. Mes kaip grobuonys moters trokštame čia ir dabar, o po to, ypač, jei ji lengviau pasiekiama, po truputį darosi nebeįdomu. Būk paslaptingesnė, surežisuok savo mini spektaklį taip, jog mes net nesuprastumėme, o lauktumėme, nerimautumėme, norėtumėme paskubinti greičiau grįžti, greičiau nusirengti ir panašiai. Ištvirkusi nelygu seksuali. Būk seksuali, to mums tikrai reikia. Tik niekada nemaišyk seksualumo su ištvirkimu. Išvirkusios moters mums reikia kartais, bet ne kasdien, ne prie kitų žmonių.

Socialiniai tinklai – darosi labai karšta…
| | |

Socialiniai tinklai – darosi labai karšta…

Microsoft ir Facebook paskelbia, kad Microsoft investuos į Facebook 240 milijonų dolerių, taip gaudami 1,6% Facebook akcijų. Visi pradeda svarstyti, ar tik čia nebus pradžia Google eros pabaigos. Juk kaip taip galėjo nutikti?! Microsoft aplenkė Google! Neįmanoma! (ir panašiai). Google CEO pareiškia, kad Google nemano, kad jai reikia pirkti bet kokį sėkmingą verslą, kuris kertasi su jų. (kas ilgokai buvo panašu į jų strategiją – kokie 50% paslaugų buvo nupirkti, o vėliau išvystyti pačios Google. Tiek Google Docs, tiek GTalk, tiek Analytics, tiek dar savo eilės laukiantys Grand Central ar jaiku). Pagaliau kažkas tiksliai nustato Facebook vertę – tai turbūt viena iš pašnekesių temų Silicio Slėnyje per pietus. Vertė – 15 milijardų dolerių. Nemažai, sakyčiau. Padaugėja įdomių nuomonių, apie tai, ar Facebook – tikrai ateitis. Net The Economist pasirodo rašinys, kuris teigia, kad visas šitas bumas perdėtas. Kodėl? Todėl, kad socialiniai tinklai praranda vertę, kai viršijama tam tikra vartotojų skaičiaus riba. Kodėl? Todėl, kad pasimeti tarp draugų, tarp grupių, tarp pakvietimų, ir tavo pagrindinis noras – sužinoti, ką veikia tavo draugai, ir kartu pranešti jiems, ką veiki tu – pasidaro nebeišpildomas. Sakyčiau, one.lt efektas. Kiti pastebi, kad Facebook graži ateitis bus tik tada, jei tai taps tarsi mini internetas, su savo programėlėmis (widget’ais), ir vartotojai kaip bazę naudos ne naršyklę, o naršyklėje atidarytą Facebook langą (o gal tiesiog turėsime Facebook naršyklę?).

Socialiniai tinklai
| | |

Socialiniai tinklai

Socialiniaia tinklai – pats populiariausias internetinis dalykas mūsų gyvenime. Daugelis kartais, net nesusimastome,jog tai ne kas kita, o labai didelė priklausomybė. Kasdien girdime žodį facebook, twitter, kasdien skaitome rodos visiškai bereikšmes žinutes atsikėliau, pavalgiau, važiuoju automobiliu. Kartais galime išgirsti ir kaip vienas vartotojas skundžiasi jog nėra prisijungusių draugų: Tai kaip žiauru visi mane paliko su kuo susirašinėjau. Tai ką dabar veikt? Didžiojoje Britanijoje yra žudanti statistika. Socialiniais tinklais nesinaudoja tik kas 10 dvylikos – trisdešimties metų žmogus. Penktadalis i jų praleidžia 3 ir daugiau valandų. Argi tai ne priklausomybė ? O kas būna, kai nėra galimybės prieiti prie socialinių tinklų ? 22 % diena be socialinio tinklo – diena su bloga arba labai bloga nuotaika. Socialinių tinklų priklausomybė yra gana panaši į priklausomybe nuo tabako. Skirtumas tik vienas, vienam laikinai numalšinti reikia cigaretės, o kitam įėjimo į facebook ar twitter.

LinkedIn – „solidžiausias“ socialinis tinklas
| | |

LinkedIn – „solidžiausias“ socialinis tinklas

2008 metus galime vadinti socialinių tinklų bumo metais. Facebook ir Twitter augo kaip ant mielių, tapdami neatsiejama šiandienos mados dalimi, kurios vaikosi milijonai vartotojų visame pasaulyje. Tačiau labiausiai nustebino LinkedIn. Šis, jau šeštus gyvavimo metus skaičiuojantis, ir, visai nesenai 50 milijonų vartotojų sulaukęs socialinis tinklas, 2008 m. augo sparčiausiai, aplenkdamas savo netiesioginius konkurentus Facebook ar MySpace. LinkedIn, kurio pavadinimą galime versti kaip „susijungę“ ar „susieti“, yra visų pirma verslui skirtas socialinis tinklas. Šis projektas, palaikomas interneto verslo „riebiausios grietinėlės“, oficialiai startavo 2003 metais. LinkedIn vadovybę sudaro Jeff Weiner – buvęs Yahoo vadovas, Reid Hoffman – buvęs PayPal viceprezidentas, Steve Sordello, vadovavęs Tivo finansams ir kitos garsenybės, kurių sąrašą rasite čia. 2003 m. gegužės mėnesį 5 projekto įkurėjai pakvietė 350 savo svarbiausių draugų prisijungti prie sukurto socialinio tinklo. Po mėnesio LinkedIn tinklas skaičiavo 4500 registruotų vartotojų, kurių skaičius 2003 m. pasiekė 81.000 ir nenustojo augti. 2005 m. savo anketas LinkedIn‘e turėjo 4 mln. vartotojų, 2007m. jau 15mln., o 2009 m. šis skaičius perkopė 50 milijonų. Ypač sėkmingi LinkedIn‘ui buvo pastarieji „kriziniai“ metai. LinkedIn vadovas Dan Nye savo interviu pasakojo, kad „nauji vartotojai jungiasi kiekvieną sekundę ir tinklas auga sprogstamu greičiu“.

„Facebook“ karta
| | | |

„Facebook“ karta

Atrodytų, na, kur dar be krepšinio ta Erlicko apraudota Lietuva gali pirmauti?… Pasirodo gali – ir pirmauja! Bent jau informacinės visuomenės plėtros frontuose – tai tikrai. Mobilaus ryšio vartotojų skaičius, interneto sklaida ir ryšio kokybė, dalyvavimas socialiniuose tinkluose – tai tik kelios sritys, kur Lietuva ne tik, kad nesivelka Europos uodegoje, tačiau aršiai pirmauja. Sako, kad „Facebook“ prisiregistravo jau virš šešių šimtų tūkstančių vartotojų iš Lietuvos, o tai yra, ko gero, kas antras darbingo amžiaus pilietis. Taigi sparčiai kraustomės ne tik į Airiją, bet ir į virtualią erdvę. Tik… kas ten mūsų laukia? Praėjo tie laikai, kai interneto tyruose klajojo išimtinai tinklų administratoriai ir jų amžini priešai – mistiški „hakeriai“, o visi mes buvome nedrąsiai „windausų“ langus „klikinantys“ „useriai“… Dabar internetas – jokia prabanga, o juo naudotis – joks sugebėjimas. Tą daro kiekvienas vaikas. Štai čia ir atsiranda kontekstas kalbėti, kaip visuotinė žmonijos skaitmenizacija paveiks pačius žmones ir pakeis visuomenę. Kai dalykai tampa kasdienybe, jie nebekeičia pasaulio drastiškomis revoliucijomis, mes patys imame nepastebimai keistis. Tai vadinasi evoliucija. Sukūrę ir savo poreikiams pritaikę kompiuterius, mes patys imame prie jų taikytis. Sukūrę skaičiavimo mašinėlę, mes netekome sugebėjimo skaičiuoti mintinai. Sukūrę animacinius filmukus, nustojome vaikams sekti pasakas. Sukūrę internetą – vis mažiau liečiame realybę.

Socialiniai tinklai Lietuvoje
| | |

Socialiniai tinklai Lietuvoje

Pasaulyje smarkiai išpopuliarėjus vadinamiesiems „socialiniams tinklams“, šis vajus tučtuojau susilaukė milžiniško pasisekimo ir Lietuvoje. Mūsų laikais jau retas internautas, ypač iš jaunimo, neturi One.lt anketos ar nesilanko Facebook.com. Ir visai suprantama, dėl ko — juk kiek aplinkinių ten dalinasi nuotraukomis, aptarinėja vieni kitų nutikimus ir šiaip didžiuojasi savo tuštybe. Tarp tokių tinklų lankytojų kažkodėl vyrauja nuomonė, jog didžioji dalis One.lt publikos — jaunimas, jog Facebook.com portalas daug tvarkingesnis ir patrauklesnis, o Linkedin.com — kone modernusis šių laikų CV. One.lt administracija vis paskelbia duomenis, girdi, jų mirksinčio ir blizgančio „portalo“ lankytojai — ir vyresnė publika, tačiau tautosakoje vis tiek susidaręs įspūdis, jog šis socialinis tinklas skirtas paaugliams. Ir neatrodo, kad toks įvaizdis greit pasikeistų — svetainėje kaip anksčiau, taip ir dabar klesti nuotraukų vertinimas („30y30“ ir pan.), beprasmis blevyzgojimas tarpusavyje („forumiukas LIŪDI“) ir įvairiausios apmokestintos paslaugos. Galima tik įsivaizduoti, kokiu reikia būti dvasiniu ekshibicionistu, jog sunkmečiu mokėtum pinigus tik už tai, kad save parodytum pasauliui. O kaip gi, buvę klasiokai ir galimi bičiuliai domisi! Tokioms linksmybėms tarsi atsvarą mėgina sukurti Frype.lt — atrodytų, funkcionalus ir tvarkingas pažinčių tinklas. Kas ten buvo, žino, kad navigacija ir valdymas ten, švelniai tariant, ne itin patogūs.

Socialiniai tinklai šiandien neišgelbės, išsigelbėsit patys
| | |

Socialiniai tinklai šiandien neišgelbės, išsigelbėsit patys

Leiskite priminti, jog buvo laikai kai būti internete reiškė šį tą antgamtiško. Puslapiuose talpinamos svečių knygos stropiai pildomos vadovų ir įmonės darbuotojų “atsiliepimais”, o apklausos apie naujus produktus dažnai tesulaukdavo tik vieno, kito atsitiktinio lankytojo paspaudimo. Tačiau tai buvo geri laikai. Gaila vienintelio – niekas nekalbėjo apie jokią tiesioginę naudą. Visa ką žinojai buvo tai, jog įvaizdinės svetainės tikslas nėra pardavimų skatinimas. Kaip koks burtas skambėjo tas įvaizdis… Pasaulis sukasi taip, kad labai dažnai naudą mes randame ten kur jos nepamatė kiti. Inovuojame viską kas aplink, kuriame arba gyvename pavėjui ir už mus kuria kiti. Skaitmeninė erdvė tapo vienu greičiausiai evoliucionavusiu informacijos, medijos ir socializacijos tinklu. Merfio dėsniais paremta evoliucija išplėtė tinklo galimybes iki neribotų aukštumų. Kadaise skambūs e-komercijos ir e-rinkodaros terminai buvo puikiai įdarbinti, tačiau galiojimo laikas baigėsi, šaukiam web2.0! O čia ir prasideda pirmasis informacijos painumas. Ką slepia šuolis į 2.0 jei nė nebuvome supažindinti su 1.0 galimybėmis. Naujosios kartos internetas pakeitė vaizdą, tapo dinamiškas ir interaktyvus. Jei apibrėšime laiką, tai metas kuomet informacijos kurti nereikia – visi ją dubliuoja. (Taip, šis teiginys su ironijos prieskoniu).

Socialiniai tinklai: ne tik naujos galimybės, bet ir pavojai
| | |

Socialiniai tinklai: ne tik naujos galimybės, bet ir pavojai

Vis labiau populiarėjantys socialiniai tinklai padeda susisiekti su draugais, palaikyti ryšius. Tačiau tiek patys vartotojai, tiek psichologai pastebi, kad kartu jie keičia žmonių santykius ir bendravimo įpročius. Neseniai vykusios konferencijos LOGIN metu socialinių tyrimų bendrovė „Macroscope” atliko tyrimą – apklausė 261 konferencijos dalyvį. Tyrimo išvadose rašoma, jog 15,5 proc. tyrimo respondentų yra iki 19 m. amžiaus asmenys. Didžiausia (70,1 proc.) respondentų dalis yra 20–29 m. asmenys, kurių didesnė dalis (41,4 proc.) – iki 25 m. 10,3 proc. tyrimo dalyvių yra 30–39 m., o likę 4 proc. – vyresni. Paaiškėjo, jog socialiniais tinklais nesinaudoja tik kas dešimtas, o 85 proc. besinaudojančių prie socialinių tinklų jungiasi kasdien. Kiek daugiau nei penktadalis (21,2 proc.) ten praleidžia 3 ar daugiau valandų per dieną. Tyrimo dalyviai buvo paprašyti prisiminti savo savijautą tomis akimirkomis, kai dėl tam tikrų, nuo jų nepriklausančių priežasčių, negali prisijungti prie savo socialinių tinklų. 5 proc. tikino besijaučiantys gerai arba labai gerai, daugumos (73 proc.) respondentų savijautai šis faktorius įtakos neturi, tačiau 22 proc. apklaustųjų nurodė, kad tokiomis aplinkybėmis jaučiasi blogai arba labai blogai.