Asmenybės tipai

Deja, taip jau priimta, jog ne visos santuokos tampa sėkmingomis. Šiomis dienomis vis didėja santuokų iširimo skaičius, vis daugiau sutuoktinių pasuka savais keliais palikdami šeimas, skaudindami mylimus žmonės. Tačiau belieka susimąstyti, kodėl taip nutinka? Tai gali lemti tai, kokį partnerį mes pasirenkame. Jei pasirenkame žmogų, kurio asmenybės tipas priešingas nei mūsų, didelė tikimybė, jog praėjus šiek tiek laiko ims ryškėti esminiai skirtumai, nesutaps interesai, kils problemų asmeniniuose santykiuose, dėl kurių vis dažniau kils kivirčai ir, kurie galų gale prives prie santuokos nutraukimo. Galbūt problemų kiltų mažiau jei poros, gyvendamos nesantuokoje daugiau laiko skirtų vienas kito pažinimui, stengtųsi suprasti kas tarp jų bendro ir kas skiriasi. Santuoka gali būti sėkminga, net ir tuomet, kai partneriai panašūs net ir vienu iš keturių asmenybės tipus sudarančių procesų, jeigu stengiasi suprasti, įvertinti ir gerbti vienas kitą. Supratimas, įvertinimas ir pagarba daro visą gyvenimą trunkančią santuoką įmanoma ir sėkminga. Santuokoje, esant porai skirtingų žmonių su skirtingais asmenybės tipais, vienas iš svarbiausių dalykų norint gražiai ir darniai gyventi, yra tarpusavio supratimas, suvokimas, jog partneris yra kitoks, turi asmeninių savybių. Turime pabrėžti bei atskleisti sutuoktinio privalumus, o ne trūkumus. XX a. ketvirtojo dešimtmečio tyrimo imtyje moterims neužteko jausmams pirmenybę teikiančių vyrų, o vyrams – mąstymui pirmenybę teikiančių moterų.

Šiandien – apie vieną plačiausiai naudojamų asmenybės klasifikavimo sistemų – MBTI. Viena iš plačiausių naudojamų asmenybių klasifikavimo sistemų yra vadinama Myers-Briggso tipų indikatorius (MBTI). Tai yra 100 klausimų asmenybės testas, kuriame klausiama, kaip žmonės apskritai jaučiasi arba elgiasi konkrečiose situacijose. Šis testas padės labiau suprasti savo asmenybės tipą ir galimybes tobulėti. Norėdami atlikti šį testą, turėtumėte susisiekti su kvalifikuotu asmeniu, psichologu ar kitu kvalifikuotu asmeniu, kuris galėtų jums padėti. Pagal atsakymus į testo klausimus žmonės skirstomi į ekstravertus arba intravertus (E arba I), jaučiančius arba intuityvius (S arba N), mąstytojus arba jausmingus (T arba F), suvokiančius arba sprendžiančius (P arba J). Pagal šią klasifikaciją išskirta 16 asmenybės tipų. Jungo teorija. Daugelį metų Jungo teorija nebuvo nagrinėjama, kadangi tik nedaugelis sugebėdavo suprasti jo pagrindines mintis, kurios neakivaizdžiai būdavo paslėptos tarp eilučių ir turėdavo gilesnę mintį. Jungas neaptarinėjo intravertų ekstravertiškųjų bruožų. Vietoj to, jis padalijo tipus į racionalius (dominuojantis procesas mąstymas arba jausmai) ir iracionaliuosius (pojūčiai arba intuicija). Jis labiau vertino ekstravertus, manė, jog introversijai tarnauja žemesnės funkcijos.

Visi žinome, jog kiekvienas žmogus tam tikrais aspektais yra savitas ir įdomus. Kiekvienas turime kažką unikalaus ir visiškai nesvarbu ar tai charakterio savybė, ar išvaizdos dalis. Tai gali priklausyti nuo daugelio dalykų, tačiau pagrindinis jų – asmenybės tipai. Taip jau susiklostė, jog kiekvienas iš gyvenimo gavome skirtingas dovanas. Žinoma, ne visi tai suprantame. Niekas nesistengia gilintis į savo klaidas ar atsižvelgti į kitų poreikius, kiekvienas gyvename sau, o juk mūsų tiek daug, ir nė vieno vienodo… Nesenai perskaičiau Isabel Briggs Myers knygą, kurioje pristatomi visi asmenybės tipai bei pateikiama daugybė atsakymų į dažnam iš mūsų kylančius klausimus. Tad norėčiau pasidalinti pagrindinėmis knygos mintimis. Rašytoja remiasi garsaus šveicarų psichologo Carlo Gustavo Jungo mintimis, kurios padeda atrasti sprendimus susidūrus su įvairiomis problemomis. Skaitydama knygą sugebėjau geriau pažinti savo vidinį pasaulį, supratau, kuriam asmenybės tipui priklausau ir kodėl kartais kyla problemų bendraujant. Pirmiausia, norint geriau pažinti save bei aplinkinius, turime suprasti, koks mūsų pačių požiūris į gyvenimą – ekstravertiškas (išorinis) ar introvertiškas (vidinis). Kaip taip sužinoti? Visai paprasta. Jei esate tylūs, santūrūs, lėti, nesuvaržyti, linkę rūpintis tik savais reikalais, ištikimi savo vidiniams principams, jums būdingas nuoseklumas, santūrumas, smalsumas, esate rimti, aistringi bei kruopštūs, jūs – intravertas.

Šis įrašas bus skirtas tiems skaitytojams, kurie yra bandę ar norėtų pabandyti nustatyti kito žmogaus charakterio tipą. Pateiksiu supaprastintus visų keturių MBTI tipo raidžių paaiškinimus ir patarimus, kaip jas nustatyti – paeiliui atpažinti kiekvieną tipo raidę yra kur kas paprasčiau ir patikimiau, nei bandyti atspėti vieną iš šešiolikos charakterio tipų. Vis dėlto, turėkite omenyje, jog kai kuriais atvejais (tai ypač pastebima tarp vyresnio amžiaus žmonių) nustatyti tikslų charakterio tipą, remiantis vien tik stebėjimu, yra gana sudėtinga – visų tipų aprašymai yra orientuoti į „idealiuosius” tipus (kitaip tariant, jie visiškai teisingi turėtų būti tik tuo atveju, kai visos keturios MBTI savybės yra išvystytos itin stipriai), be to, dalis žmonių yra itin universalūs ar gerai įgudę prisitaikyti socialinėse situacijose. Tačiau pabandyti yra tikrai smagu. Sėkmės! Visų pirma, pradėkime nuo pirmosios priešpriešos – ekstraversijos (E) bei intraversijos (I). Iš dalies galima teigti, jog populiarusis stereotipas, teigiantis, jog ekstravertai yra populiarūs, lengvai bendraujantys, šnekūs žmonės, o intravertai – tylūs, uždari atsiskyrėliai, yra teisingas. Tačiau nereikėtų skubėti, bandant greitai nuspręsti, kuriam – E ar I – tipui priklauso žmogus. Ši priešingybė yra paremta toli gražu ne bendravimu, o energijos srautų kryptimi bei mąstymo skirtumais (kai kurie moksliniai tyrimai rodo, jog intravertų smegenys gaunamą informaciją fiziškai apdoroja kitaip, nei ekstravertų smegenys).

Žmogus gimsta ir iš karto patenka į erdvę bei laiko srautą, todėl nuo pat pirmosios savo gyvenimo akimirkos, nuo savo pirmojo įkvėpimo ir ištarto garso jis priverstas orientuotis erdvėje, laike ir tarp žmonių. To dėka atsiranda ir išsivysto skirtingi žmonių gabumai bei sugebėjimai judėti ir bendrauti.Tai pastebėjo ir K.G.Jungas, kuris išskyrė orientacinėms savybėms nustatyti sekančius kriterijus. Tipas nustatomas pagal keturias savybes iš aštuonių. Reikia sužinoti, kas Jūs: ekstravertas ar introvertas, loginis ar etinis, sensorinis ar intuityvus, ir racionalus ar iracionalus. Sensorinis (S) ar intuityvusis (N)? Sensoriniai išorinį pasaulį suvokia pojūčiais, savo kūną – per skonį, spalvas, kvapus. Jie gerai žino savo fizinius poreikius. Intuityvieji nežino savo fizinių poreikiu. Pojūčiai labai abstraktūs. Blogai suvokia savo paties ir supančio pasaulio materialumą. Sensoriniai žino ko nori, retai abejoja. Intuityvieji abejoja, kai reikia apsispręsti. Sensorinio akys pastebi viską, kas vyksta aplinkui, kiekvieną detalę. Jis vaikšto drąsiai, pasitiki savimi, pastebi kliūtis, jas apeina arba įveikia. Intuityviojo akys žiūri kažkur į tolį pro objektą, lyg regėtų kažką nematomo. Jis vaikšto dažnai užsigalvojęs, atsipalaidavęs nuo kasdienybės rūpesčių. Jei toks žmogus gatvėje su Jumis nesisveikina, o apeina kaip kliūtį, neįsižeiskite – jis iš tikrųjų Jūsų nepastebėjo. Sensoriniai nuo intuityviųjų visų pirma skiriasi išvaizda.

Sangvinikas. Jo pagrindą sudaro stiprus, pusiausviras, judrus nervų sistemos tipas. Sangvinikui būdingas žemas senzityvumas, aukštas reaktyvumas ir aktyvumas, elgesio pusiausvyra. Jis plastiškas, ekstravertiškas, jo reakcijų tempas greitas, o emocinis jautrumas padidintas. Ryškūs sangvinikai buvo rašytojas Petras Cvirka, Vincas Mickevičius-Krėvė. O štai septyniolikmetės Vidos L. ryškios sangvinikės, dešimtos klasės mokinės, charakteristika. Vida gyva, judri mergaitė. Ji nuolat juda pertraukos metu, prieidama čia prie vienos draugių ar draugų grupelės, čia prie kitos, ir iš karto įsijungia į pokalbį, bet neilgam. Pamokų metu suole taip pat nenusėdi, dairosi, kalbasi su suolo drauge ir sėdinčia už jos mokine, reaguodama į kiekvieną smulkmeną. Greitakalbe atsakinėjant pamokas, mokytojai dažnai prašo ją neskubėti. Pamokos medžiaga greitai susidomi, skuba atlikti užduotis, bet kartu nesiliauja domėtis ir aplink sėdinčiais mokiniais. Labiau susikaupusi literatūros, anglų kalbos pamokose, o per matematiką, fiziką išsiblaškiusi, netgi žiovauja. Jos jausmai, nuotaikos nepastovios. Gavusi nepatenkinamą pažymį, labai nusimena, vos neverkia, bet per pertrauką atgauna pusiausvyrą, pamiršta. Mokykloje ir už jos ribų turi daug draugų, pažįstamų, lengvai su jais bendrauja, yra mėgstama. Lengvai adaptuojasi naujojoje aplinkoje (9-oje klasėje keitė mokyklą). Mėgsta keliauti, ypač su draugais, patiria daug įspūdžių, kuriuos gyvai, vaizdžiai pasakoja.