Viešojoje erdvėje pilietiškai aktyviai besireiškiantys žmonės vasario 22 d. jų prašymu buvo pakviesti pokalbiui su generaliniu prokuroru D. Valiumi, jo pavaduotoju D. Raulušaičiu bei organizuotų nusikaltimų ir  korupcijos departamento vyriausiuoju prokuroru I. Mikelioniu.

Susitikime dalyvavo profesorius muzikologas Juozas Antanavičius, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė, Všį „Ekspertai.eu“ direktorius Rolandas Boravskis, asmenybės konsultantas Aurimas Guoga, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė, neformalios pilietinės koalicijos „Už demokratinę teisėsaugą“ koordinatorius Algirdas Karčiauskas, TAF pirmininkas Algimantas Matulevičius, profesorius G. Merkys, EKSPERTAI.EU koordinatorius Audrius Nakas, teisininkas Stanislovas Stulpinas ir dimisijos pulkininkas dr. Norbertas Vidrinskas.

Buvo tikimasi, kad prokuratūros vadovai duos aiškius atsakymus į eilę klausimų, kurie raštu generalinei prokuratūrai buvo pateikti š. m. vasario dešimtą dieną. Susitikimo pradžioje D. Valiui buvo pateiktas ir 80 piliečių, pritariančių  minėtam išankstiniam tekstui-klausimynui, sąrašas.

Pokalbyje tikėtasi paaiškinimo, kodėl  prokuratūra taip vadinamoje Kauno pedofilijos byloje, matomai sąmoningai, apėjo faktinių aplinkybių bei  faktų visumą ir  apsiribojo švelniausios – tvirkinimo – versijos  atstovavimu. Buvo tikėtasi ir paaiškinimo, kodėl, esant aibei svarių faktinių aplinkybių, nepalankių L.Stankūnaitei, prokuratūra nerodė jokio ryžto ginti  teisingumą  ir atlikti galimai priklausančius ir  atitinkančius aplinkybėms  procesinius veiksmus jos atžvilgiu – bent pareikšti įtarimus.

Buvo viltasi, kad bus argumentuotai atsakyta į visuomenėje nuolat keliamą klausimą, kodėl milijonai mokesčių mokėtojų pinigų be jokio loginio pagrindo švaistomi šios moters apsaugai nežinia nuo ko. Be šių pastabų  ir kitų skaudžių klausimų, susijusių su didžiulį  atgarsį visuomenėje sukėlusia Kauno pedofilijos bylos istorija, iš anksto buvo užduoti ir klausimai dėl  visuomenėje sukėlusių  teisėtas aistras  prokuroro M. Dūdos pozicijos, atitinkamoje  byloje galimai nuolaidžiaujant  kolegai kyšininkui E. Vaitiekūnui. Piliečius domino ir tai,  kaip prokuratūra gina teisingumą bylose, liečiančiose  E. Kusaitės, A. Gureckio, A. Pociūno likimus bei  kitose bylose.

Gerb. D. Valys pokalbyje esminį dėmesį paskyręs pasidžiaugimui struktūrinėmis pertvarkomis prokuratūroje, atliekamomis jo ir kolegų  pastangomis, teisingumo tema buvo labai santūrus. Visų  dalyvavusių susirinkime kritines mintis ar pasiūlymus paminėtais klausimais jis atremdavo teiginiais apie tai, kad jis pasitiki jam pavaldžiais ir atskaitingais prokurorais ir nesikiša į jų veiksmus, nepaisant, ar byla rezonansinė, ar ne. Visuomenininkų argumentai, kad jis turįs didžiulius įgaliojimus ir teises ginant teisingumą ir įstatymus ir todėl privaląs deramai prižiūrėti jam atskaitingų prokurorų poziciją  bent jau rezonansinėse bylose, jam pasirodė nepriimtini. Pokalbyje piliečiams susidarė įspūdis, kad generalinio prokuroro prioritetai yra pasitikėjimas organizacinėmis pertvarkomis ir besąlyginis pasikliovimas esamų  darbuotojų reputacija ir kompetencija, suteikiant jiems maksimalią veiksmų laisvę.

Pokalbio dalyvius stebino ir D. Valiaus nusiteikimas neabejoti jam pavaldžių prokurorų  pozicija pačiose įvairiausiose bylose ir nenoras jiems kelti klausimų apie tai, ar negalėjo būti jam atskaitingų prokurorų sprendimai ženkliai drąsesni ir ryžtingesni ginant įstatymų ir teisingumo pusę. Susirinkusiems nesukėlė pasitikėjimo ir jo nusiteikimas viską  patikėti tik teismams, kurie esą priima ir priims teisingus sprendimus visose rezonansinėse ir kitose bylose, nežiūrint į tai, kokios pozicijos  ten besilaikytų prokurorai. Abejingai dalyvavę pareigūnai reagavo ir į perspėjimą, kad prokuratūros vadovams teks visa atsakomybė už baudas ir didžiulę gėdą galimai laukiančią Lietuvos  Strasbūro teisme, kadangi prokurorai galimai sąmoningai negynė teisingumo ir nesiėmė deramų procesinių veiksmų L. Stankūnaitės atžvilgiu.

Nesuteikė optimizmo ir jo pavaduotojo D. Raulušaičio mintys apie tai, kad prokurorai iš esmės yra laisvi nuo pilietinės  visuomenės vertybių ir nuomonės, o jų  pozicijai  jokios įtakos esą nepadarytų net šimtatūkstantiniai piliečių mitingai šalia generalinės prokuratūros. D. Valio pavaduotojai  aiškiai leido suprasti, kad susirinkusių klausimus jie daugumoje vertina kaip siekį  kištis į bylų eigą ir kaip norą  spausti prokuratūrą ten, kur visuomenei nedera kištis. Ypač daugelį pribloškė  prokuroro I. Mikelionio vertybinės nuostatos, kai pokalbyje visuomenininkams  pateikus eilę  faktų apie akivaizdžius galimo nusikaltimo pedofilijos byloje požymius, jis griebėsi spaudimo susirinkusiems. Užuot savikritiškai apgailestavęs, kad generalinė prokuratūra, puikiai žinodama visą faktinę medžiagą, nieko nedaro teisingumui apginti šioje byloje ir taip galimai slepia akivaizdų nusikaltimą, jis ėmė kalbėti apie atsakomybę piliečiams,  viešinantiems ir aptarinėjantiems bylos faktus…

Apmaudu, bet visuomenininkų noras kalbėti apie visuomenėje matomas didžiules prokuratūros darbo  spragas ginant įstatymus ir teisingumą, remiantis bent  jau rezonansinių  bylų pavyzdžiais, supratimo, palaikymo ar įsipareigojimo iš prokuratūros vadovų pusės nesulaukė. Mandagiai  dėkodami už atvykusių dėmesį teisėsaugos problemoms, jie leido suprasti, kad prokuratūra deramai ir profesionaliai gina teisingumą ir kitaip nebus, reikia tik, esą, pasitikėti jos gerais norais ir kantriai laukti teigiamų rezultatų.

Susitikimo dalyviai mano, kad generalinės prokuratūros vadovybė per stropų dėmesį vidinėms organizacinėms pertvarkoms, įstatymų paragrafų aibėms ir procedūriniams dalykams visai pametė esmę. Generalinė prokuratūra tapo institucija, užtikrinančia ne sąžiningą ir ryžtingą įstatymų ir teisingumo principų atstovavimą ir gynimą, bet biurokratine mašina, giliai įklimpusia abejingumo teisingumo principams liūne.

Kieno interesams  atstovauja  ši už mūsų pinigus išlaikoma struktūra, kurios keliai vis labiau išsiskiria su  visuomenės lūkesčiais ir idealais, piliečiams tampa vis didesne paslaptimi.

Po susitikimo absoliuti dauguma dalyvių apsisprendė, kad pilietinei bendruomenei būtina kuo greičiau  kreiptis į Prezidentę ir Seimą, kad būtų atstatydinta esama generalinės prokuratūros vadovybė ne tik dėl to, jog nesugeba ginti įstatymų ir teisingumo, bet ir dėl aplaidaus savo pareigų vykdymo, galimai užtraukiančio baudžiamąją atsakomybę. Todėl nuspręsta pradėti rinkti Lietuvos piliečių parašus po atitinkamais tekstais, skirtais Prezidentei, Seimui ir teisinėms institucijoms bei  pasiūlyta lygiagrečiai organizuoti diskusiją visuomenėje dėl Konstitucijos ir įstatymų pakeitimo, siekiant piliečiams įgyti teisę patiems rinkti generalinį prokurorą ir apygardų vyriausiuosius prokurorus.

Profesorius Juozas Antanavičius,

Nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė,

VšĮ „Ekspertai.eu“ direktorius Rolandas Boravskis,

asmenybės konsultantas Aurimas Guoga,

neformalios pilietinės koalicijos „Už demokratinę teisėsaugą“ koordinatorius Algirdas Karčiauskas,

TAF pirmininkas Algimantas Matulevičius,

profesorius Gediminas Merkys,

EKSPERTAI.EU koordinatorius Audrius Nakas,

teisininkas Stanislovas Stulpinas,

dimisijos pulkininkas dr. Norbertas Vidrinskas

P.S. Visi aukščiau paminėti asmenys, pasirašę šį  pranešimą piliečiams, kviečia visus neabejingus ir ryžtingus žmones pasirašyti peticiją Prezidentei ir Seimui, patalpintą peticijų portale adresu: http://www.peticijos.lt/visos/60151.

Peticijoje, be kitų veiksmų,  reikalaujama atstatydinti ir eilę teisėsaugos struktūrų vadovų, kurie asmeniškai yra atsakingi už esamą apgailėtiną  padėtį teisėsaugoje.

Views All Time
Views All Time
693
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn