Pareigūnai ir visuomenė skirtingai vertina kriminogeninę padėtį, policijos darbo efektyvumą bei atsakomybę už saugumą

Beveik pusė šalies gyventojų nesijaučia saugūs savo gyvenamojoje vietovėje ir dėl to kaltina policiją. Tuo tarpu pareigūnai nėra linkę prisiimti atsakomybės ir nurodo, kad savo saugumu pirmiausia turi rūpintis pati visuomenė.

Tokios skirtingos pozicijos išryškėjo pernai gruodį atlikus gyventojų ir policijos pareigūnų nuomonės tyrimą.

Viešojo saugumo problemos

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo departamento vyriausioji specialistė dr. Eglė Vileikienė teigė, kad sociologiniu tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai vertina viešojo saugumo įstaigų darbą, saugumo jausmą ir nusikaltimų kontrolę bei prevenciją. Visuomenės nuomonę siekta sulyginti su policijos pareigūnų požiūriu, todėl tie patys klausimai buvo užduoti ir kriminalinės policijos tyrėjams bei prevencijos padalinių darbuotojams.

Apklausus daugiau kaip 2 tūkst. respondentų, išaiškėjo, kad gyventojai ir pareigūnai tarp skaudžiausių viešojo saugumo problemų vienbalsiai įvardija turtinius ir nepilnamečių įvykdomus nusikaltimus bei eismo saugumą. Skirtingai nei policija, žmonės dar linkę akcentuoti smurtinius nusikaltimus: nužudymus, sunkius kūno sužalojimus ir išžaginimus.

„Tikėtina, kad tokiems gyventojų vertinimams turėjo įtakos žiniasklaidoje dažnai minimi sunkūs smurtiniai nusikaltimai“, – įsitikinusi E.Vileikienė.

Tuo tarpu pareigūnai tarp svarbiausių viešojo saugumo problemų mini smurtą šeimoje ir nusikaltimus, susijusius su narkotikais.

Kuo arčiau namų, tuo saugiau

Visiškai skirtingai visuomenė ir policija vertina nusikaltimų statistiką. Ketvirtadalis gyventojų įsitikinę, kad nusikaltimų skaičius per pastaruosius 12 mėnesių padidėjo, o ne sumažėjo. Kur kas optimistiškiau situaciją vertina pareigūnai, tačiau pripažįstama, kad jie remiasi profesinėmis žiniomis, jog oficialiai užregistruotų nusikaltimų mažėja.

Tiesa, vis daugiau žmonių mano, kad jų gyvenamojoje vietoje tampa saugiau. 1997 metais net 64 proc. apklaustųjų buvo įsitikinę, kad nusikaltimų daugėja.

Labiausiai saugūs gyventojai jaučiasi dienos metu ir savo artimiausioje aplinkoje – gatvėje ir kieme. Beveik pusė apklaustųjų saugiai jaučiasi ir savo mieste ar kaime, o šalies mastu dauguma respondentų jaučiasi nesaugūs.

Beje, saugiau jaučiasi vyrai nei moterys. Saugiausiai savo aplinką vertina jaunuoliai (15-19 metų), o nesaugiausiai jaučiasi vyriausi respondentai (60-75 metų).

„Tyrimas parodė, kad kuo aplinka yra artimesnė pačiam žmogui, tuo jis saugiau joje jaučiasi. Be to, vertindami situaciją mieste ar rajone ir savo artimiausioje aplinkoje, respondentai labiau remiasi asmenine patirtimi“, – sakė E.Vileikienė.

Atsakomybė primetama kitiems

Tyrimo duomenys liudija, kad gerokai skiriasi visuomenės ir pareigūnų požiūris, kas turėtų būti atsakingas, jog gyventojai jaustųsi saugiai.

Absoliuti dauguma apklaustų piliečių pirmoje vietoje nurodė policiją, o manančiųjų, kad už saugumą yra atsakingi ir patys gyventojai, buvo ketvirtadaliu mažiau.

Tačiau policija nėra linkusi prisiimti atsakomybės už gyventojų saugumą. Dauguma pareigūnų įsitikinę, kad tuo pirmiausia turėtų pasirūpinti patys gyventojai ir tik antroje vietoje minima policija. Net pusė pareigūnų mano, kad už gyventojų saugumą yra atsakingas Seimas, kiek mažiau – Vyriausybė.

Policijos darbas visuomenėje vis dar susilaukia daugiau kritikos nei pagyrų. Daugiau kaip pusė apklaustųjų nemano, kad policija greitai ir efektyviai išaiškina nusikaltimus, kad imasi veiksmingų prevencijos akcijų, kad efektyviai dirba su linkusiais nusikalsti nepilnamečiais.

Pareigūnai, vertindami savo darbą, nebuvo tokie kritiški. Ypač ryškiai gyventojų ir pareigūnų nuomonė išsiskyrė klausimu, ar nusikaltimo aukoms suteikiama visa reikalinga pagalba ir informacija.

Rūpinasi patys

Pasigesdami efektyvesnio pareigūnų darbo, gyventojai patys labiau rūpinasi savo saugumu.

Paaiškėjo, kad per dešimt pastarųjų metų iš esmės pasikeitė gyventojų požiūris į savo, savo šeimos ir turto apsaugą. 1997 metais tik trečdalis apklaustųjų nurodė ėmęsi kokių nors apsaugos priemonių, o pernai tokių gyventojų buvo daugiau kaip pusė.

Prieš dešimtmetį kone kas antras respondentas tvirtino įstatęs papildomą spyną, vengęs vaikščioti tamsiu paros metu. 2006-aisiais jau penktadalis apklaustųjų nurodė apdraudę savo turtą, šeštadalis įrengė namuose signalizaciją, beveik pusė gyventojų įstatė papildomas arba šarvuotas duris.

Tačiau tam, kad būtų galima sumažinti nusikaltimų skaičių, piliečiai nurodo būtinybę tobulinti teisėsaugos institucijų darbą, griežtinti bausmes ir išplėsti socialinę kontrolę. Tuo tarpu pareigūnai laikosi nuomonės, kad kriminogeninė padėtis pagerėtų, jeigu patys gyventojai imtųsi apsaugos priemonių, o nusikaltėliai būtų ilgiau įkalinami už grotų. Be to, darbo efektyvumas pagerėtų, jeigu būtų užtikrintas geresnis materialinis aprūpinimas ir padidėtų atlyginimai.

Žada reaguoti greičiau

Vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys teigė, kad į gyventojų nuomonę nebus numota ranka. Į visuomenės pageidavimus ir kritiką bus atsižvelgta koreguojant dar šių metų policijos planus ir darbus.

„Kai kuriais klausimais policijos ir gyventojų požiūriai išsiskyrė, tačiau tyrimas parodė, kad visuomenė jaučiasi saugiau nei anksčiau. Gyventojai pasigenda greitesnio policijos reagavimo, ir į tai reikės atsižvelgti. Pareigūnai privalės reaguoti net į smulkiausius visuomenės pranešimus“, – užsiminė R.Šukys.

Policijos vadovai žada pagreitinti reagavimą į pranešimus apie nusikaltimus: miesto teritorijoje policija turėtų atvykti per 11 minučių, kaimo vietovėje – per pusvalandį.

VRM sekretorius Stanislovas Liutkevičius atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius metus nusikaltimų mažėja: pernai užregistruota 8,5 proc. mažiau nei 2005 metais, ir 12 proc. mažiau nei 2004 metais.

„Mūsų nuomone, viena priežasčių, kodėl nusikaltimų mažėja, – gerėjantis policijos darbas. Apylinkių inspektoriai aprūpinami geresne technika ir gali greičiau reaguoti į gyventojų pranešimus“, – sakė S.Liutkevičius.

Views All Time
Views All Time
1591
Views Today
Views Today
1
0 0