Deklaruojamas siekis apsisaugoti nuo kibernetinių piratų, pornografijos platintojų ir kitos nelegalios veiklos. Tačiau ar po šiais norais neslypi dar kas nors?

Daugelio šalių vyriausybės stiprina savo žvalgybines struktūras, bandydamos įveikti nusikalstamumą internete. Tačiau naujausias kovos su kibernetiniais nusikaltėliais metodas sukėlė didelį žmogaus laisvių gynėjų pasipriešinimą.

Gali būti, kad D. Britanijos vyriausybė interneto paslaugų tiekėjų (IPT) greitai pareikalaus taip vadinamų “juodųjų dėžių” prijungimo prie jų tinklų. “Juodoji dėžė” – tai apsaugotame korpuse įmontuotas kompiuteris su specialia programine įranga (PĮ), skirta įsilaužimo aptikimui. Ji stebės eismą tarp IPT ir piliečių kompiuterių, tuo pačiu atrinkdama “tam tikrą” informaciją.

D. Britanijoje jau yra įstatymas juridiškai įteisinantis tokią sistemą. Leiboristų vyriausybė keletą mėnesių kovojo su žmogaus teisių gynėjais, kad būtų priimtas tyrimo procesų reguliavimo įstatymas (Regulatios of Investigatory Powers), kuris ir reikalauja “juodųjų dėžių” pastatymo. Pagal naująjį įstatymą britų policija turės teisę ir galimybes perimti siunčiamą elektroninį paštą. Visas elektroninio pašto eismas bus nukreipiamas į neseniai prie Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos MI5 sukurtą techninės pagalbos centrą. Oficialūs valdžios pareigūnai teigia, kad minėtas įstatymas bus efektyvi priemonė kovoje su hakeriais.

Tuo tarpu kai kurie JAV interneto paslaugų tiekėjai prisiekė, kad jie neleis, kad Federalinis tyrimų biuras (FTB) įdiegtų pas juos naują žvalgybinę sistemą Carnivore, sugebančią sekti visas tinklo komunikacijas. Kaip ir D. Britanijoje, žvalgybinės tarnybos teigia, kad “juodųjų dėžių” pagalba jie galės kovoti su hakeriais. Oponentai savo ruožtu pažymi, kad, pirmiausia, tai neefektyvu, o antra – šią sistemą labai lengva panaudoti ne pagal paskirtį ir nuo to niekas neapsaugotas. “Tai leis sekti kiekvieną iš mūsų”, teigia „CyberRights&CyberLiberties“ direktorius, žymus britų specialistas Yamaz Akdeniz. Jis pažymi, kad toks žvalgybinių tarnybų įtakos stiprinimas garantuotai atves prie piktnaudžiavimų, tuo labiau, kad teisėsauga dabar niekas nepasitiki.

Dar liūdnesnė situacija yra Rusijoje. “Juodųjų dėžių” sistema šioje šalyje veikia jau nuo š.m. vasario mėn. Visa informacija yra nukreipiama į Federalinės saugumo tarnybos (FST – buvusi KGB) biurą. FST, žinoma, teigia, kad ši sistema naudojama tik siekiant gaudyti įvairaus plauko nusikaltėlius, jų žodžiais tariant “nuo mokesčių slėpėjų iki pedofilų”, nors Rusiją greičiau būtų galima pavadinti hakerių šalimi. Kaip sakė vienas Rusijos politikas, pagarsėjęs savo skandalingu elgesiu, ultranacionalistas Vladimir Žirinovskij, “Mes, rusai, nustojome gerti. Dabar mes dirbam su kompiuteriais ir siunčiame į Vakarus įvairius virusus. Mūsų hakeriai geriausi pasaulyje”. Ir su tuo sunku nesutikti. Neseni įvykiai, kai buvo įsilaužta į didžiausios pasaulio bendrovės „Microsoft“ tinklą, taip pat buvo Rusijos hakerių darbas.

Tačiau atrodo, kad Rusijos interneto tiekėjai lengvai nepasiduos. Vyriausybės reikalavimo pastatyti “juodąją dėžę” neįvykdžiusi Volgogrado firma BSK neteko licencijos, tačiau teisme, padedant advokatams bei Ryšių ministerijai, pavyko įrodyti, kad toks reikalavimas pažeidžia šalies konstituciją. Konstitucijoje pasakyta, kad asmeninę informaciją valdžia gali tikrinti tik gavusi prokuratūros leidimą. Tačiau Sankt Peterburgo organizacijos “Citizens Watch” prezidentas Boris Pustincev perspėja, kad Rusijos valdžia nenurims ir jau dabar Rusijos prezidentas Putinas planuoja pateikti Rusijos Dūmai įstatymo projektą, kurio bus įteisintas visų internetinių puslapių licencijavimas. “Tai bus puiki priemonė priversti interneto tiekėjus pasistatyti pas save “juodąsias dėžes”,- prognozuoja p. Pustincev. Jis įsitikinęs, kad FST, tęsdama “šlovingas” KGB tradicijas, “juodųjų dėžių” sistemą panaudos politiniams užsakymams vykdyti bei pramoniniam špionažui.

Tuo tarpu Lietuvos valdžia, bent jau oficialiai, kol kas nesiėmė jokių priemonių, kad žvalgybos darbus perkeltų į kibernetinę erdvę. Tačiau galima tikėtis, kad Lietuvoje kylantis informacinių technologijų bumas privers ir mūsų valdžią griebtis tam tikrų priemonių, tuo labiau, kad kontrolė valdžiai yra kaip narkotikas.

Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Vertinant Rusijos skaitytojų atsiliepimus, akivaizdu, kad paprasti interneto vartotojai nelabai baiminasi dėl panašių sistemų įvedimo. Jie įsitikinę, kad elektroninio pašto saugumo klausimus labai paprasta išspręsti. Padidėjus saugaus elektroninio pašto siuntimo poreikiui, turėtų labai suaktyvėti tokias paslaugas siūlančių firmų veikla. Jau dabar rinkoje siūloma pakankamai daug įvairių techninių sprendimų, kurie beveik 100% garantuoja elektroninių žinučių konfidencialumą. Galima būtų paminėti tokias firmas kaip “VeriSign”, “Entrust Technologies”, “Rsa Data Security”, “PGP Security” ir daugelį kitų. Galima prognozuoti, kad vyriausybių bandymai kontroliuoti informacijos srautus paskatins internetinio saugumo sektoriaus plėtrą bei prisidės prie naujų technologijų kūrimo. Kitaip sakant- “šunys loja, karavanas eina”. Ir labai greitai eina.

Giedrius Rakauskas

Informacijos šaltinis: ZDNet

Views All Time
Views All Time
2001
Views Today
Views Today
1
0 0