Rugpjūčio 25 atvirojo kodo bendruomenė tradiciškai pažymi operacinės Linux sistemos gimimą. Prieš 13 metų suomis studentas Linusas Torvaldsas užbaigė kurti pačią pirmąją Linux pavadintos operacinės sistemos branduolio versiją ir į savo sukurtą OS perkėlė komandinį bash interpretatorių ir gcc kompiliatorių. Linux amžius skaičiuojamas nuo dienos, kai Linusas apie savo sėkmę paskelbė el. pašto konferencijoje, skirtoje mokomajai minix operacinei sistemai, tapusiai Linux prototipu.

Įdomu tai, kad pačiame laiške Torvaldas kalba apie tai, kad Linux visiškai nepritaikytas perkėlimui į nuo 80386 besiskiriančias platformas, kad jo kodas pernelyg „pririštas“ prie įrangos ir kad vargu, ar Linux kada nors galės palaikyti kitokį, negu AT gamybos kietojo disko valdiklį.

Šiandieną Linux naudojamas dideliame kiekyje platformų, taip pat ir integruotuose bei nešiojamuose įrenginiuose. Egzistuoja šimtai Linux distributyvų, o branduolio išeitinis kodas sudaro nebe 10000, o milijonus eilučių. Milijonais skaičiuojami ir Linux vartotojai bei jį kuriantys žmonės. Linux tvirtai išlaiko savo pozicijas kaip serverinė sistema ir palaipsniui eina į biurams ir namams skirtų operacinių sistemų rinką. Negalima nepaminėti ir Linux sėkmės švietimo sektoriuje.

Didelį vaidmenį garsinant Linux atlieka ir tokie projektai, kaip KDE, Gnome, OpenOffice.org, Apache, MySQL, Mozilla ir kai kurios kitos atvirojo kodo programos. Į Linux kūrimą daugelis tokių korporacijų, kaip IBM, Sun, Hewlett-Packard, investuoja nemažas lėšas. Galima drąsiai teigti, kad šiais metais Linux žengė išties milžinišką žingsnį.

Views All Time
Views All Time
3152
Views Today
Views Today
1
0 0