Optinis kabelis yra panašus į koaksialinį, tik neturi šarvo.

Optinė skaidula yra sudaryta iš skaidrios šerdies (core) ir vieno ar kelių apsauginių sluoksnių (cladding), saugančių nuo išorinio poveikio ir suteikiančių optiniam kabeliui stiprumo. Ties dviejų aplinkų (šerdies ir apvalkalo) su skirtingais lūžio rodikliais riba atsiranda šviesos lūžis. Kai kritimo kampas didesnis už kritinį, šviesa nelūžta, ji visiškai atsispindi.

Toliau viskas yra apsaugota plastmasiniu apvalkalu. Dažniausiai kabeliai jungiami po kelis ir apgaubiami dar vienu apsauginiu apvalkalu. Toks kabelis dažniausiai klojamas iki 1 m gylio žemėje ir, žinoma, neturi būti pažeistas klojant ar vėliau. Taip pat jis gali eiti vandeniu (vandenyno dugnu), tačiau čia yra daugiau galimybių ji pažeisti. Naujesnius kabelius galima tiesti elektros perdavimo ar gatvių apšvietimo stulpais. Optinių kabelių šviesos šaltiniai gali būti dviejų rūšių – šviesos diodai arba puslaidininkiniai lazeriai. Šviesos diodais pasiekiamas mažesnis duomenų perdavimo greitis, mažesnis perdavimo atstumas, tačiau spindulio gyvavimo laikas ilgesnis ir diodo mažesnė kaina. Priešingai, lazeriais galima perduoti daugiau duomenų didesniu atstumu, tačiau spindulio gyvavimo laikas yra trumpesnis, kaina didesnė. Optiniai kabeliai tai pat gali būti naudojami lokaliniuose tinkluose. Yra naudojami specialūs sąsajos elementai ties kiekvienu tinklo kompiuteriu.

Views All Time
Views All Time
2420
Views Today
Views Today
1
0 0