Svetainės: Diabolique ir Aurora Watching
| |

Svetainės: Diabolique ir Aurora Watching

Metropolis Software paleido iškart dviejų išleidimo laukiančių šaudyklių iš trečiojo asmens perspektyvos – Aurora Watching: Gorky Zero ir Diabolique: License to Sin, svetaines. Šiuo metu abiejuose resursuose galima rasti trumpą informaciją apie projektus, pateikta keletas galerijų žaidimo vaizdų ir foninių piešinėlių ekranui.

Aurora Watching veiksmas nukelia mus į Arktiką. Slaptasis aegntas Salivanas, po originaliojo Gorky Zero finalo dvejus metus ištisai maukęs degtinę, išspiriamas ištirti mįslingo „Komjaunuolis-2“ (dar ir tokių būna !!!) povandeninio laivo katastrofos, sugalvojusios išlįsti į paviršių kažkur šv.Juozapo žemės (tegu jūsų neklaidina pavadinimas, ten viskas padengta ledu) teritorijoje. Be užtvindyto laivo, šaunusis herojus viename iš aisbergų įsigudrina rasti pogrindinę mokslinę laboratoriją, piktąjį genetiką Jaceką Pareckį ir jo sukurtų (laiko veltui jis neleido) monstrų armiją. Mums žadama RenderWare lygio fizika, pikseliniai šešėliai, pagal situaciją dinamiškai besikeičiantis garso takelis, mini-žaidimai ir kiti sudėtingi dalykėliai. Baugu… mistiška.

Diabolique: License to Sin sėkmingiausiai galima būtų priskirti sėlinimo-tykojimo žaidimų žanrui. Darkas Ivilis (Tamsusis Blogiukas) – slaptasis agentas, dirbantis… pačiam velniui. Gėrio ir blogio kova nesiliauja nė akimirką, todėl velnio šnipui reikės taikytis, sėlinti ir persekioti priešus įvairiomis madingomis transporto priemonėmis.

Straipsniai 1 reklama

Abu žaidimus norima išleisti 2005 metais. Leidėjai kol kas nežinomi.

2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.

Similar Posts

Neištikimybės anatomija: seksas, meilė ir nauji potyriai
|

Neištikimybės anatomija: seksas, meilė ir nauji potyriai

Neištikimybė… Ši sąvoka mūsuose dažnai vertinama kaip ypač neigiama. Tačiau neištikimybės, kaip pačio fakto, tai nė kiek nesumenkina. Net atvirkščiai. Atrodo, kad kuo daugiau apie tai kalbama, kuo daugiau sakoma, kad tai blogas ir prie gero neprivedantis dalykas, tuo neištikimybės atvejų fiksuojama daugiau. Skirtingais skaičiavimais, nors kartą neištikimi savo partneriui buvo iki 50 % moterų ir iki 80 % vyrų europiečių. O apie tai bent kartą pagalvojo, turbūt visi. Neištikimybė, tokia sena, kaip pats Pasaulis, tad turbūt tai vienas iš tų kertinių palikimų, kurių neatsisakyta iki pat šiol. Žinoma, pati neištikimybė, neiškart tapo kaip po tokia. Daugelį metų egzistavę neištikimybės faktai, nebuvo vertinami taip, kaip tai suprantama dabar. Kai kuriuose kultūrose, iki pat šiol, vieno iš sutuoktinių santykiai su pašaliniais asmenimis yra vertinami visiškai priešingai nei mes vertiname neištikimybę. Pavyzdžiui, kai kuriuose šiaurinės Azijos ir Amerikos gentyse, taip pat centrinėje Afrikoje, Okeanijos salose, dideliu pagarbos ženklu laikoma, jei svečias sutinka permiegoti su šeimininko žmona. Tiesa, tokia tradicija atsirado daugiau iš būtinybės, nei iš kitų paskatų, kurios įtakoja šiandieninę neištikimybę. Dėl genčių uždarumo, paprasčiausiai trūkdavo negiminingų asmenų, su kuriais būtų galima susilaukti sveikų palikuonių. Verta prisiminti ir vis dar plačiai paplitusią poligamiją (daugpatystę).

Pankiškosios kontrakultūros deviantiškumo klausimas
| |

Pankiškosios kontrakultūros deviantiškumo klausimas

Dabartiniu metu Lietuvoje vykstant spartiems sociokultūriniams pokyčiams, ypač jautrus jaunimas. Ir būtent jaunimas, manau, atneša postmodernizmo vėjus į Lietuvą bei labiausiai reprezentuoja “alternatyvųjį gyvenimą”, tuo pačiu – ir sociokultūrinę deviaciją. Jaunimas yra pakankamai tolerantiškas, todėl nė vienas pasirinkimų jam neatrodo vertingesnis už kitą. Didelė dalis paauglių metasi nuo vieno dalyko prie kito, kaskart visiškai ir nuoširdžiai susitapatindami su juo, keičia gyvenimo būdus, ieškodami “tikrojo savęs”. Be to, postmoderniojoje visuomenėje sugebėjimas prisitaikyti įvairiose situacijose ir kiekvienoje jų tapti “savu” yra labai vertinamas asmenybės bruožas. Jaunimo sąmonėje ir pasąmonėje tvyro būsena “išeiti”, ir gavusi progą ji būtinai realizuojasi, tuo labiau, kad šeimos autoriteto įtaka tampa vis labiau apribota. Jaunimas siekia išsivaduoti iš tėvų, globėjų priklausomybės, nori pradėti savarankišką gyvenimą, priimdami sprendimus, pasirinkdami vertybes. Anot F.Dolto, jaunuoliai yra lyg “metantys šarvą vėžliukai”, todėl jie lengvai patraukiami prie nusikalstamų grupuočių ir kitos “užkulisinės” veiklos. Nepasitenkinę tėvų jiems siūlomomis tradicinėmis vertybėmis, paaugliai saugumą randa bendraamžių grupėse. Be to, psichologinis, fizinis, socialinis brendimas iškelia jaunimo aktualias problemas, kurios taip pat atlieka solidarizacijos funkciją: grožio, seksualumo, meilės, draugystės, religijos, mokslo ir darbo, vietos visuomenėje, narkotikų ir daugelį kitų.

„Vienkartinės“ meilės taisyklės
|

„Vienkartinės“ meilės taisyklės

Daugelyje interneto pažinčių tinklalapių gausu skelbimų apie seksą be įsipareigojimų. Dažniausiai rašo vyrai. Tačiau pastaruoju metu atsiranda ir merginų anketų, kuriose minimas „seksas be įsipareigojimų“. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje įkurtas tinklalapis, kuriame galima susirasti „vienkartinį“ partnerį. Nuo pat pirmos dienos portalą atakavo laisvosios meilės mėgėjai. Didžiąją dalį lankytojų sudarė moterys. Tikriausiai nebesitikėdamos rasti „savo svajonių vyrą“, jos vis dažniau ieško sveiko patino, galinčio paįvairinti pilkus namų šeimininkių ar verslininkių šiokiadienius. Pačiam procesui skiriama nevienodai laiko – naktis, pora valandų prieš grįžtant vyrui, pietų pertrauka… Viena lankytoja, kalbėdama apie tokiam egzotiškam nuotykiui paskatinusias priežastis, sakė, kad vyras jai seniai nusibodo, seksas su juo nebeteikia malonumo ir virto nuobodžia pareiga. „Visada svajojau atsidurti lovoje su tvirtu juodaodžiu vaikinu, kuris mane paimtų jėga. Todėl ir pasiskelbiau tinklalapyje. Išsamiai aprašiau, kaip jis turi atrodyti – aukštas, tamsiaodis, atletiškai sudėtas, temperamentingas vaikinas su gera potencija ir peniu.“ „Baltajai moteriai sudėtinga susipažinti su tamsiaodžiu vaikinu, – sakė ji. – O internetas suteikia unikalią galimybę rasti tinkamą partnerį. Seksas su juo buvo puikus. Gal todėl, kad žinojau, jog daugiau niekada nebesusitiksime. Nesigėdijau ir leidau sau viską.

| | |

Darbo veiksniai, galintys sukelti stresą

Tipiškas stresines situacijas galima suskirstyti į: laiko stresą – kylantis situacijose, kai trūksta laiko užduotims atlikti; atsakomybės stresą – kyla situacijose, kuriose nuo priimto sprendimo daug kas priklauso, kai žmogus yra priverstas rizikuoti ir pan.; socialinį psichologinį stresą – kylantis įvairiose bendravimo situacijose; fizinį stresą – kylantis nepalankiose fizinėse sąlygose; vidinių prieštaravimų stresą – kylantis vidinių psichologinių konfliktų situacijose. Analizuojant detaliau, galima paminėti, jog dažnai pasitaiko, kad psichinį stresą ir jį sukeliančius veiksnius apibūdina dvi sąvokos: per didelis krūvis ir nepakankamas krūvis. Ne tik dirbant viršvalandžius, bet kartais ir paprastų užduočių vykdymas gali būti stresinis. Remiantis opozicinėmis poromis “per daug-per mažai”, “per sunku-per lengva”, stresą galima charakterizuoti kiekybiškai ir kokybiškai. Atliekamas darbas gali būti per didelio ir nepakankamo krūvio. Pav. darbas prie konvejerio kiekybiškai per didelio (daug produkcijos), o kokybiškai (monotoniškas) yra nepakankamo darbo krūvio. Funkciniu požiūriu klaidinga siekti visiškai mažo darbo krūvio, nes dirbančiajam tinkamiausias yra optimalus krūvis.

|

Pimieji Lietuvos archeologai, muziejininkai, kolekcionieriai

Lietuvos mokslui ir kultūrai daug nusipelnė broliai Konstantinas (1806-1868) ir Eustachijus (1814-1823) Tiškeviciai bei žinomas kolekcionierius, mokslo ir meno muziejaus Vilniuje įkūrėjas Vladislovas Tiškevičius (1865-1936). Konstantinas ir Eustachijus Tiškevičiai gimė Lohojsko dvare Baltarusijoje ir visą savo gyvenimą pašventė krašto praeičiai studijuoti. Konstantinas Tiškevičius domėjosi archeologija, istorija, etnografija, geografija, numizmatika. Jis kasinėjo Vilniaus ir Minsko gubernijų pilkapius. Skirtingai negeu kiti dvarininkai, kurie archeologiją laikė senoviškų keistenybių rankiojimu savo dvarų kolekcijoms, K.Tiškevičius buvo archeologas-mokslininkas. Kurdamas savo teorijas, jis stengėsi remtis tik faktais. Jo veikalai yra vertinga medžiaga archeologijos mokslui, archeologijos istorijai Lietuvoje tyrinėti.

| | |

Ar mūsų istorijos vadovėliai ugdo europietį?

Jeigu kas mano, kad parašyti vidurinėms mokykloms vadovėlį lengva, labai apsirinka. Autorius privalo gerai išmanyti faktinę medžiagą (vadovėlyje negali likti dalykinių klaidų); turėti savo požiūrį į aprašomąjį laikotarpį, jo įvykius (vadovėlis – ne vien faktų suma, tuo labiau jų kratinys); sugebėti vaizdžiai ir paprastai sukurti mokinio psichologiją ir metodinius reikalavimus atitinkantį tekstą. Maždaug prieš 10 metų Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė leisti vadovėlius rašyti patiems mokytojams. Deja, šis sprendimas nepasiteisino, nes išleistų vadovėlių autoriams pritrūko kompetencijos ir konceptualumo. Remigijaus Civinsko ir Kastyčio Antanaičio parengta “Lietuvos istorija 12 klasei” taip pat ne be priekaištų. Ir 2-ajame jos leidime (Vilnius, 2001) palikta daugybė dalykinių klaidų ir netikslumų. Galbūt pasirinkti nekompetentingi vadovėlio recenzentai? Bet juk Lietuvoje, pirmiausia Istorijos institute ir aukštųjų mokyklų Istorijos katedrose, nestinga kvalifikuotų istorikų. Šiame straipsnyje kalbėsiu ne apie dalykines vadovėlio klaidas, o apie jo konceptualumą. Savo samprotavimus paremsiu naujųjų laikų istorijos, kurią geriau išmanau, faktais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *