Visi uždaviniai, kuriuos nuostabiai gali išspręsti kompiuteris, būtų bereikšmiai, jei jis negalėtų palaikyti ryšio su išoriniu pasauliu. Tačiau sparčiam procesoriui bendrauti su skirtingos prigimties „išorės“ prietaisais – pelėmis, modemais, vaizdo skaitytuvais, spausdintuvais – nėra paprasta. Skiriasi jų jungimo būdas, veikimo principai ir sparta. Be to, procesorius privalo stebėti ir sugebėti vertinti aplinką: pasibaigusį ar suglamžytą spausdintuvo popierių, neteisingai įdėtą diskelį, skaitymo klaidą ir pan. Užtikrinti sklandžius duomenų mainus tarp įrenginių padeda vadinamosios sąsajos (interfaces) – linijų (laidininkų), signalų, elektroninių schemų ir algoritmų (protokolų) visuma. Beveik visuose asmeniniuose kompiuteriuose veikia nuosekliosios ir lygiagrečiosios sąsajos.

Nuosekliosios sąsajos koncepcija labai paprasta: viena linija reikalinga duomenims perduoti, kita – jiems priimti ir keletas linijų, kuriomis valdomi duomenų mainai. Dėl tokio paprastumo šis sąsajos tipas tinka beveik visiems „išorės“ įtaisams – nuo modemų iki grafikų braižytuvų ar apsaugos nuo įsilaužėlių prietaisų. Labiausiai paplito nuoseklioji RS 232 sąsaja, kuria susiejami nedidelius informacijos kiekius perduodantys įtaisai. Kompiuterio „pusėje“ įrengiamas nuoseklusis prievadas – elektroninis mazgas, užsibaigiantis 9 arba 25 kontaktų jungtimi, prie kurios jungiamas išorinio įtaiso ryšio kabelis. Duomenų siuntimo sparta RS 232 standarto sąsaja nedidelė – iki 20 KB/s.

Tobulėjant kompiuteriams, atsiradus naujiems daugialypės terpės įtaisams, teko tobulinti ir ryšio priemones. Buvo sukurta žymiai spartesnė (12 – 60 MB/s) universalioji sąsaja USB (Universal Serial Bus), kuri leidžia prijungti net 127 jai pritaikytus išorinius įtaisus.

Lygiagrečioji sąsaja garantuoja žymiai didesnę informacijos mainų spartą, nes vienu momentu lygiagrečiomis linijomis iš karto siunčiami 8 duomenų bitai (vienas simbolis). Paprastai prie lygiagretaus kompiuterio prievado jungiamas spausdintuvas. Lygiagrečiąją sąsaja duomenys perduodami iki 200 KB/s sparta.

Belaidžio ryšio sistemos turi infraraudonųjų spindulių arba radijo bangų siųstuvus (pavyzdžiui, pelė, vairasvirtė) ir imtuvus (pavyzdžiui, kompiuteris, spausdintuvas). Ryšys infraraudonaisiais spinduliais nepatogus tuo, kad tarp siųstuvo ir imtuvo negali būti daiktų, užstojančių juos vieną nuo kito, o ryšys radijo bangomis gali trikdyti kitų įrenginių darbą.

Modemas skirtas kompiuterio skaitmeniniams signalams pritaikyti telefoninio arba kabelinės televizijos ryšio kanalams. Tai padaro moduliatorius, kuris skaitmeninį kompiuterio signalą paverčia analoginiu signalu, perduodamu į ryšio liniją, ir demoduliatorius, kuris iš ryšio linijos gaunama skaitmeniniu signalu moduliuota, analoginį signalą „atverčia“ į kompiuteriui suprantamą skaitmeninį signalą. Be to, modeme yra sąsajos valdiklis, skaitmeninių signalų kodavimo ir dekodavimo, duomenų suglaudinimo įtaisai, pastovioji atmintinė su duomenų perdavimo protokolu. Moduliatorius keičia siunčiamo sinusinio signalo (nešančiosios bangos) amplitudę, dažnį arba fazę taip, kad vienu jo parametro pokyčiu būtų perduodama kuo daugiau bitų informacijos ir kad signalas būtų kaip galima atsparesnis jį veikiantiems trikdžiams. Priimant duomenis analoginis signalas patenka į demoduliatorių, iš nešančiosios bangos išskiriantį skaitmeninį signalą, kuris patenka į dekoderį. Dekoderis patikrina, ar duomenys neiškraipyti ir per sąsają juos perduoda į kompiuterį. Labiausiai paplito modemai kompiuteriui sujungti su telefono linija. Sparčiausi šio tipo modemai gali perduoti iki 56 Kbitų/s. Gerokai spartesni (10 – 30 Mbitų/s), tačiau ir brangesni, yra modemai ryšiui per kabelinės televizijos linijas.

Views All Time
Views All Time
2028
Views Today
Views Today
1
0 0