Sėkmingas skaitmenizuotos kalbos perdavimas viešais Frame Relay duomenų tinklais iškėlė video paslaugų perdavimo tais pačiais ryšiais atsiradimą. Skaitmeninis video nėra naujiena. Juo naudojasi daugybė ISDN vartotojų, nuomojančių linijas. Pagrindinis video informacijos apjungtos su kalba suspaudimo standartas yra pavadintas H.320. Frame Relay nėra nieko naujo. Jis egzistuoja keletą metų ir yra pakankamai paplitęs po visą pasaulį. Nauja H.320 standarte yra tai, kad naudojamas pastovus duomenų srautas maršrutizuojamas Frame Relay tinkle. Yra dvi pagrindinės techninės priežastys, dėl kurių nukenčia skaitmeninės video informacijos kokybė. Viena – tai vėlinimas, arba tiksliau jitter. Jitter yra vėlinimo nuo vieno paketo iki kito kitimas. Tai labai atsiliepia video informacijos perdavimui, nes reikalingas pastovus duomenų srautas, nuosekliai pernešantis paveikslus. Kita problema yra paketų pametimas. Jei video paketas pametamas, tai sukelia vaizde taškų ar grupių žybtelėjimus. Prarandant daug video paketų perduodamo vaizdo kokybė krenta. Nuomojant TDM (paskirstyto laiko multipleksavimo) aparatūrą jitter klausimas dingsta, video paketai ateina žinomais, nuspėjamais intervalais. Žinoma, tokiu atvejų dėl nekokybiškos linijos paketai gali būti tik prarandami. Tačiau viešuose Frame Relay tinkluose esančios problemos neiškyla naudojant Frame Relay sąsają skirtinėse linijose.

Jitter atsiranda viešuose paketiniuose tinkluose, kai komutatorius paketą saugo buferyje tol, kol atėję ankstesni paketai bus išsiusti gavėjams. Kitas atėjęs paketas saugomas buferyje tol, kol pirmasis išsiunčiamas. Atsirandantis vėlinimas priklauso nuo pirmojo paketo dydžio. Kadangi Frame Relay komutuoja kintamo dydžio paketus, vėlinimas tampa kintamas ir nenuspėjamas, gauname jitter. Jei jitter mažinamas naudojant buferizavimą, video vaizdų kokybė gali sumažėti. Tačiau daugumoje viešų Frame Relay tinklų, jitter yra daugiau teorinė nei praktinė problema. Viešos paslaugos kuriamos didelio greičio kanaluose, tai reiškia, kad vėlinimas tarp mazgų yra nykstamai mažas. Paketų pametimas yra didesnė problema. Frame Relay standartas leidžia paslaugų tiekėjui neperduoti paketus, kurie viršija vartotojo CIR limitą. Kitaip sakant, jei kontraktas sudarytas 128 kbit/s CIR, o pasiustas informacijos pūpsnis yra 192 kbit/s, paketai viršijantys 128 kbit/s CIR bus pažymėti kaip DE duomenų seka. Jei jų kelyje koks nors komutatorius bus perkrautas, jis šiuos paketus ignoruos. Kartkartėmis pametami paketai, nesukelia žymesnės video vaizdų kokybės pablogėjimo, tačiau nuolat pametami – sukelia žymius iškraipymus. Frame Relay video vartotojams yra būdas, kaip visiškai eliminuoti paketų praradimą. Pirmiausia reikia tinkamai parinkti paketų dydį. Frame Relay leidžia siųsti didelius paketus dideliems informacijos kiekiams perduoti ir mažus – mažiems. Tai leidžia tinklo administratoriams parinkti optimalų paketų dydį, kuris optimaliai išnaudotų tinklo pralaidumą. Beje, paketų dydžio pakeitimas gali sumažinti jų praradimo pojūtį. Mažas paketas neneša daug informacijos, taigi praradus jį video vaizdai išdarkomi mažiau.

Viktorija Pleckaitienė

Views All Time
Views All Time
2316
Views Today
Views Today
1
0 0