6. Reklama Internete

6.1. Interneto funkcijos

Internetas yra pats populiariausias globalus kompiuterių tinklas, jungiantis dešimtis tūkstančių mažesnių kompiuterių tinklų beveik visose pasaulio šalyse. Prisijungus į pasaulinį Interneto tinklą, galima naudotis visomis jo paslaugomis.

Bendravimo būdas. Internete naudojami įvairūs bendravimo būdai: informacijos apie save pateikimas, pranešimų siuntimas, tvarkymui skirtų dokumentų perdavimas, diskusijų, naujienų grupės, elektroninis paštas, konferencijos ir kt. Bendravimas čia ypač efektyvus, nes jis vyksta pasaulio mastu ir greitai.

Duomenų saugykla. WWW (World Wide Web) – pasaulinio “ voratinklio” tinklapiai, – tai unikali duomenų biblioteka. Interneto vartotojai gali naudotis milijonuose tinklo kompiuterių saugomais duomenimis. Tai tekstai, statistinių duomenų rinkiniai, taikomosios programos, paveikslėliai, diagramos, fotografijos, video bei audio klipai, daugybė informacijos apie pasaulio įmones, organizacijas, paslaugas, žmones.

Elektroninės komercijos rinka. Internete galite milijonams lankytojų pateikti informaciją apie savo įmonę, prekes, paslaugas. Tai labai patogi reklamos priemonė, leidžianti be didelių sąnaudų nuolat atnaujinti ir skleisti informaciją. Yra nemažai WWW puslapių, kuriuose galima užsisakyti prekes bei už jas sumokėti kreditine kortele. Internetas tapo erdviausia pasaulyje prekių ir paslaugų pasiūlos vieta.
 
6.2. Reklamos Internete privalumai

Firmos įvaizdžio gerinimas. Rimta firma privalo save pristatyti pasauliui naudodamasi naujomis informacinėmis technologijomis bei pažangiomis reklamos priemonėmis. Firmos tinklapis,- masiškiausias reprezentavimo ir visuomenės informavimo apie save būdas. Nustatyta, kad iš 50 stambiausių Amerikos kompanijų, 48 jų turi savo tinklalapius Internete. 1999 metų tyrimai parodė, kad 77% visų Amerikos kompanijų planuoja įsigyti tinklapius artimiausiu metu [1].

Auditorijos masiškumas. Internetas – sparčiausiai besiplečianti ir masiškiausia, nežinanti valstybinių sienų informacijos priemonė, kuri atveria pasaulinę rinką reklamai ir turi specifinių ypatybių, darančių jį unikaliu.

Galimybė pasirinkti auditoriją. Šiuolaikinės informacinės technologijos leidžia gana tiksliai nukreipti reklamą į norimą vartotoją ar vartotojų grupę. Jau dabar galima techniškai ir demografiškai suskirstyti vartotojus, kurie tinklapius pasirenka ieškodami informacijos, verslo kontaktų, pramogų ar prekių. Tam kuriami teminiai Interneto vartai (portalai), kuriuose pateikiama kuo daugiau vienos srities informacijos, prekių, paslaugų. Tai reiškia, kad investicijos į reklamą bus naudojamos efektyviausiai.

Interaktyvus ryšys su klientu. Galimybė užmegzti interaktyvų ryšį su klientu. Tai reiškia, kad įmanoma ne tik pateikti informaciją apie save, bet taip pat sužinoti vartotojo nuomonę, pageidavimus, pastabas. Galima kurti ir kurio nors vieno produkto ar vienos kompanijos gerbėjų klubus.

Efektyvi prekyba. Internetu įmanoma greitai ir patikimai vykdyti finansinius atsiskaitymus, pardavinėti prekes ir paslaugas, daryti užsakymus. Per pastaruosius du metus JAV “internetiniai” pardavimai padvigubėjo. 1999 metais 53% tinklo vartotojų teigė, kad jie bent kartą yra pirkę Internete (prieš dvejus metus buvo tik 26%). Vidutiniškai vienam pirkiniui Internete buvo išleisti 206 JAV doleriai (38% daugiau nei prieš metus). 99% apklaustųjų teigė, kad jie patenkinti savo pirkiniais [32].

Reklamos dinamiškumas. Informacijos atnaujinimas nereikalauja didelių sąnaudų, paprasta nuolat pakeisti ir taip potencialiam klientui pateikti naujausias žinias apie save. Tai yra daug pigiau nei pakartotinė reklama kitose masinės informacijos priemonėse.
Taigi, efektyvi reklama Internete darosi vis svarbesnė bet kurios įmonės marketingo politikoje.

6.3. Reklamavimosi Internete būdai

Firmos tinklalapis. Firmos tinklalapis dar vadinamas svetaine. Tinklalapio pagalba galima sukurti savo reklaminius leidinius ir patalpinti juos Internete. Kokybiškas, informatyvus ir patogus tinklalapis pasitarnauja gero firmos įvaizdžio sukūrimui. Kaip ir bet kuri kita reklamos priemonė, tinklalapis Internete atlieka dvi funkcijas:

  • Reprezentacinę. Todėl puslapiai turi būti kruopščiai paruošti, tekstai be klaidų, išsamūs, dizainas kokybiškas, puslapio struktūra logiška ir vartotojui suprantama. Dažnu atveju geriau neturėti jokio WWW puslapio, negu prastą, bet kaip pagamintą ir pamirštą. Nevykusių tinklalapių pavyzdžius galima rasti blogiausių puslapių svetainėje adresu www.bnn.lt/lietuvoje/pbp .
  • Informacinę. Gerai suprojektuotas, aktyviai prižiūrimas ir atnaujinamas WWW puslapis teikia potencialiems pirkėjams ir užsakovams naujienas apie firmos gaminius, prekes, paslaugas. Be to, jame netiesiogiai primenamas firmos vardas ar ženklas. Taigi, net ir nereklamuodamas prekių, tinklalapis reklamuoja pačią firmą.

Problema: kaip padaryti, kad firmos tinklalapis būtų kuo daugiau lankomas, t. y., kaip reklamuoti patį tinklalapį.Čia gali padėti keletas dalykų: registruoti tinklalapį paieškos sistemose bei teminiuose kataloguose, įtraukti nuorodas į WWW katalogus ir publikuoti “Geltonuosiuose puslapiuose”, įdėti nuorodas į savo puslapį kituose tinklalapiuose, skelbti savo tinklalapio adresą visose savo reklamose, laiškuose ir pan.

Reklaminiai skydeliai (arba reklaminės antraštės) (banner).
Tai nedideli paveikslėliai (dažniausiai gif ar jpg formato), kurie atlieka dėmesio patraukimo ir nukreipimo į informacijos šaltinius funkciją (8 pav.). Galima talpinti savo reklaminius skydelius reklaminių ar kitų firmų puslapiuose už tam tikrą mokestį ar keistis reklaminiais skydeliais su kitomis firmomis savo puslapyje. Kuriant reklamą skydelių pavidalu, nereikia pamiršti, kad ji bus veiksminga, jei [31]:

  • Nebus įkyri ir negadins svetainės vaizdo. T.y. nebus labai ryškios, nederančios spalvos ir greita jų kaita, dažnas viso skydelio mirksėjimas, kas sukelia pyktį ir gadina nervus.
  • Bus informatyvi ir aiškiai priskirta bendrovei, kuri reklamuojasi. Pavyzdžiui, skydelis su mirksinčiu tekstu “Spausk čia ir laimėk!”. Nesinori spausti jau vien dėl to, kad neaišku, kas tą reklamą skelbia ir kodėl reikia palikti įdomų tinklalapį ir keliauti nežinia kur. Nebent, nebūtų ką veikti.
  • Suteiks galimybę susipažinti su reklamuojama preke ar paslauga plačiau, nepaliekant tinklalapio, kuriame reklama yra įdėta.

Reklaminių skydelių pavyzdžių galima rasti adresu: http://www.banner.lt

8 pav. Reklaminiai skydeliai

Diskusijų klubai ir naujienų grupių forumai. Jie kuriami informacijos apsikeitimui, klausimų kokia nors tema svarstymui. Prisijungus prie diskusijų grupių galima atrasti ir partnerius ir klientus, tik reikia surasti grupę, kurios tema artima reklamuojamam verslui. Lietuvoje aktyviausios nuomonių apsikeitimo diskusijų grupės sujungtos į bendrą sistemą “Forumas Internete” (http://www.forum.lt).

Elektroninis paštas.
Elektroninis paštas labai operatyvus,- pasiekia adresatą per keletą sekundžių. Tai įgalina lengvai susisiekti su potencialiais klientais ir partneriais, su reikalingais specialistais, gauti ir perduoti einamąją informaciją. Protingas susirašinėjimas gali padėti suformuoti gerą firmos įvaizdį.

6.4. WWW dokumentų kūrimas

Reikalavimai. Reikalavimus, standartus Interneto dokumentams kuria, tvirtina ir prižiūri nekomercinė organizacija “W3-Consortium (W3C) (http://www.w3.org). Šie dokumentai kuriami specialia hiperteksto formavimo kalba HTML (Hyper Text Markup Lenguage). Ši kalba leidžia ne tik formuoti hiperteksto struktūrą, bet ir įterpti paveikslėlius, audio bei video klipus. Taip sukuriama patraukli informacijos peržiūrėjimo tvarka. W3C siūlo, kuriant tinklalapį laikytis tokių reikalavimų:

  • Pagrindiniame tinklalapyje nurodyti autorių vardus, instituciją, sukūrimo, atnaujinimo datą, informaciją kontaktams.
  • Dokumentas turi turėti pavadinimą, turinį, antraštes, mygtukus, atspindinčius dokumento loginę struktūrą.
  • Turi būti numatyti ryšiai tarp dokumento puslapių, nes ilgų dokumentų tenka ilgai laukti.
  • Iliustracijos, garso ir vaizdo įrašai turi būti kokybiški ir ne per didelės apimties, skirti turiniui atskleisti.
  • Dizainas turi būti vientisas, neperkrautas ir nenustelbiantis patogumo. Galinga grafika sulėtina puslapio darbą.
  • Duomenys turi būti perduodami saugiai.

Plačiau apie gero tono taisykles Internete galima pasiskaityti firmos Labas tinklalapyje (www.labas.com/internet/netiquette ).

Naršyklės. Tai programinė įranga, pristatanti ir parodanti tinklalapius vartotojui. Dabar gamintojai įdeda naršykles tiesiogiai į operacines sistemas. Populiariausios naršyklės: Microsoft Internet Explorer, Netscape Communicator, Opera. Prieš publikuojant savo puslapius reikia patikrinti, kaip juos atvaizduoja įvairios tinklo naršyklės bei skirtingos jų versijos. Tinklo naršyklė Opera (http://operasoftware.com ) ypač gerai tinka savo gamybos puslapių išvaizdos tikrinimui, kadangi griežtai laikosi HTML standartų ir neturi jokių tik Microsoft Internet Explorer ar Netscape Communicator programoms būdingų ypatybių.

Apipavidalinimas. Į WWW puslapius (svetainę) derėtų žiūrėti kaip į knygą ar žurnalą. Pirmasis puslapis – tai tarsi viršelis., kurio tikslas pritraukti potencialaus skaitytojo dėmesį, sudominti ir priversti pasilikti ilgėliau. Jis būna spalvingesnis už kitus, bet neperkrautas informacija. Čia galima rasti nuorodas į kitus svetainės puslapius, kartais –svarbiausias naujienas. Paskutiniu metu madinga kurti “Paradinį įėjimą” (“The Portal”) į tinklalapį. Jis atrodo paprastai: logotipas viršuje, po juo pagrindinės antraštės ( pvz. Angliškai, Lietuviškai ar Naujienos, Biznis, Kompiuteriai…), po jomis subantraštės. Paradiniai puslapiai iškviečiami greitaii, nes yra paprasti ir visa svarbiausia informacija lengvai pasiekiama. Tai dar viena proga priminti savo firmos logotipą ar ženklą (9 pav.)

9 pav. Firmos LIETUS “Paradinis“ tinklalapio įėjimas.

Likusiems puslapiams derėtų suteikti vieningą išvaizdą. Savo stiliumi jie gali skirtis nuo viršelio, bet neturėtų per daug skirtis vienas nuo kito. Todėl reiktų naudoti vienodas piktogramas ir kitus grafinius elementus. Būdamas bet kurioje tinklalapio vietoje, lankytojas turėtų galėti lengvai rasti kelią į pagrindinį puslapį. Elektroninio pašto adresai bei telefonų numeriai taip pat turėtų matytis.

Be iliustracijų puslapiai atrodo skurdžiai. Bet bendra vieno puslapio grafinių elementų apimtis neturėtų viršyti 50-80 kilobaitų. Nebent labai svarbu būtų parodyti prekės išvaizdą. Ilgai besikraunančio puslapio galima ir visai atsisakyti! Tyrimai rodo, kad 10 papildomų laukimo sekundžių piešinio įkėlimui, atbaido 20% svetainės lankytojų. Jei puslapis turi grafinį foną (background), jis turi būti ne per margas ir pakankamai kontrastingas tekstui. Dirbantiems ilgą laiką kompiuteriu akys ir be to vargsta.

Nusprendus kurti savo puslapį ne pro šalį būtų susipažinti su pačių blogiausių puslapių kolekcija (www.bnn.lt/lietuvoje/pbp )

Grafika Internete
[25, 29, 30]. Grafinių objektų – logotipų, nuotraukų, ir kitokių iliustracijų – redagavimui galima vartoti bet kokias programas, bet svarbu, kad rezultatą galimą būtų išsaugoti GIF (CompuServe Graphics Interchange Format) arba JPEG (Joint Photographic Expert Group) formatu, kadangi tik tokio tipo failus galės pamatyti puslapio lankytojai.
Iliustracijos Internete kuriamos:

  • Profesionalai naudoja plačių galimybių grafinius redaktorius:CorelDraw ir Adobe Photoshop, pasižyminčius neprilygstama funkcijų gausa ir plačiomis galimybėmis. Deja, dėl aukštos kainos ir gana didelių reikalavimų technikai šios programos yra prieinamos toli gražu ne kiekvienam.
  • Paprasčiausias WWW puslapiui skirtas iliustracijas, pavyzdžiui firmos logotipą, galima apdoroti ir su Windows Paint piešimo programa, o po to perrašyti į GIF ar JPG formatą, nemokamai „Internete“ platinamomis grafinių failų konvertavimo programomis, pav., „IrfanView32“ (http://stud1.tuwien.ac.at/~e9227474/).
  • Specialios grafikos kūrimo ir pritaikymo Internetui programas. Nors grafikos kūrimas spaudai ir Internetui yra panašus, jis turi vieną didžiulį skirtumą. Dizaineriams, kuriantiems spaudai, nerūpi, koks bus galutinis failo dydis – svarbu, kad gerai atrodytų. Internete svarbiausia – kuo mažesnis failas. Internetui plečiantis atsirado ir specifinių funkcijų, naudingų tik Internete,- tai persimainantys mygtukai ir paveikslėlių dalijimas.

Visa tai paskatino kurti specialias grafikos kūrimo ir pritaikymo Internetui programas. Jos dažnai būdavo ir pigesnės. Tokių įrankių Internete galybės:

            DeBabelizer Pro 4.5.1 (www.equilibrium.com ),
            Macromedia Fireworks 3.0 (www.macromedia.com ),
            NetGraphics Studio2 (www.hemera.com
            Ulead WebRazor Pro 2.0 (www.ulead.com ),
            Flash 4 (www.macromedia.com ).

Nemokamai galima parsisiųsti ir išbandyti grafikos apdorojimo programas: Paint Shop Pro (www.jasc.com ), PhotoImpact (www.ulead.com ), paveikslų naršyklę ACDSee (www.acdsee.com ). Internete“ daug įvairiausių pagalbinių programėlių, kurių tikslas – palengvinti WWW dizainerių darbą. Daugelį jų galima rasti firmos Labas tinklalapyje adresu (www.labas.com/internet/html/tools.html ).

6.5. Tinklalapių kūrimo įrankiai

Šiuo metu atsiranda nauji galingi įrankiai bei senosios programos pritaikomos darbui Internete:

  • Tekstiniai redaktoriai. Jie skirti rašyti programas HTML kodais. Tinklapis gali būti kuriamas universaliu teksto redaktoriumi, pvz. Windows Notepad. Naudojantiems tekstinius redaktorius reikia gerai žinoti HTML komandas ir turėti gerą vaizduotę. Rezultatus galima pamatyti tik iškvietus naršyklę, tačiau jie matomi gerai visomis WWW peržiūros priemonėmis. Vienas geriausių HTML teksto redaktorių yra CofeeCup HTML Editor.
  • Vizualiniai redaktoriai. Tai leidybos ir maketavimo programos. Redagavimo metu tinklalapis yra panašus į tą, kurį naršyklės ekrane matys vartotojas. Juos daugiausiai naudoja leidybos ir dizaino specialistai, nemokantys HTML kodų. Jais galima greičiau sukurti sudėtingus tinklapius, tačiau pasitaiko netikslumų galutiniame rezultate, nes vizualiniai redaktoriai prirašo daug perteklinių HTML komandų. Be to skirtingais vizualiniais redaktoriais sukurtą dokumentą skirtingos naršyklės gali skirtingai rodyti. Šiuo metu populiariausi vizualiniai redaktoriai yra Microsoft FrontPage 98/2000, Allaire HomeSite 4.0, Macromedia Dreamweaver 2.0. Žinoma, visiems atvejams geriausio įrankio nėra. FrontPage labai patogus pradedantiesiems. Jį naudoti verta, kai neteikiama didelės reikšmės tikslumui ir optimalumui, bet tik tada, kai puslapiai peržiūrimi Microsoft Internet Explorer naršyklėje. HomeSite labiau tinka rimtesniam darbui, išnaudojant visus HTML bei kitų kalbų privalumus. Macromedia Dreamweaver yra paprastas ir galingas. Jis puikiai panaudojamas lentelių, sluoksnių įterpimui, nekeičia HTML teksto, praneša apie esančias klaidas.
  • Tarpiniai. Naujosios WWW puslapių kūrimo priemonės stengiasi išvengti minėtų trūkumų,- vizualiniai redaktoriai siekia suteikti autoriams daugiau lankstumo, kūrybinės laisvės, o tekstiniai įgyja vis daugiau darbą palengvinančių ir automatizuojančių funkcijų. Pavyzdžiui HotMetal PRO 6.0 jau nebegalima vienareikšmiškai priskirti prie kurios nors kategorijos, nes jis turi ir vizualinių ir tekstinių priemonių.
  • Konvertuojančios programos. Jos įvairiomis programomis sukurtus dokumentus paverčia HTML kodais. Tokias galimybes turi visi paskutinėmis programų versijomis sukurti dokumentai. Tai pasakytina tiek apie Microsoft Office programas(Word, Excel, PowerPoint…), tiek ir apie Adobe Photoshop, CorelDraw bei kt.

Minimali įranga, reikalinga darbui Internete yra naršyklė bei prisijungimas prie Interneto. Jei norima kurti WWW svetainę, reikalinga tam tikro dydžio vieta kuriame nors serveryje. WWW tinklalapių redaktorius, jei norite palengvinti darbą, ar nemokate HTML.

Reklamos rengimas ir projektavimas kompiuterinėmis technologijomis
Paruošė V. Keršienė, remiant Atviros Lietuvos Fondui

Views All Time
Views All Time
4545
Views Today
Views Today
1
0 0