Šimomuros ir Markofo knyga apie tai, kaip jie „bendromis jėgomis gaudė Keviną Mitniką“, skelbia:

„JIS GALĖJO SUDREBINTI PASAULĮ.
Jį sustabdyti galėjo tik vienas žmogus: ŠIMOMURA.“

Šioje knygoje („Takedown: The Pursuit and Capture of Kevin Mitnick“) Šimomura laikosi savo įpročio menkinti ir kvailinti visus, padėjusius jam sugauti Mitniką, o save liaupsina visais įmanomais būdais. Į tai jis turi visas teises: bebaimiam herojui, įveikusiam kompiuterinį drakoną, galima atleisti silpnybes, tačiau skaitmeninis samurajus turėtų žinoti viduramžių Japonijos patarlę, sakančią, kad vieną ir tą pačią istoriją galim papasakoti skirtingai.

Ieškodamas „paties pavojingiausio amerikiečių hakerio“ Kevino Mitniko, garsusis kiber-seklys Cutomu Šimomura pats grąsino pradėti triuškinančią ataką prieš Internetą, į darbą paleidęs superslaptas programas, jo sukurtas JAV kariškių užsakymu. Apie tai pranešė buvęs (kodėl – sužinosite žemiau) Šimomuros draugas, kompiuterinės industrijos pionierius ir elektroninio privatumo gynėjas Džonas Gilmoras.

Džonas Gilmoras, vienas iš Sun Microsystems įkūrėjų, Sygnus kompanijos vadovas ir Electronic Frontier Foundation valdybos narys, pranešė, kad Šimomura, tuo metu dirbęs vyriausybės finansuojamame San-Diego Superkompiuterių Centre, pasirašė kontraktą su JAV karinėmis oro pajėgomis, pagal kurį turėjo atlikti tyrimus, skirtus sukurti kompiuterinei programai, kuria naudodamiesi, kariškiai Internete galėtų atlikti šnipinėjimo operacijas.

Gilmoro tvirtinimu, Šimomura susikivirčijo su kariškiais, šiems pareikalavus, kad jis jų žiniai perduotų ne tik teoretinius pagrindus, bet ir šios šnipinėjimo programos kodus bei laikytųsi kontrakto sąlygų. Šimomura pareiškė, kad, jei kariškiai jam „pakankamai“ neužmokės, šios programos kodas bus paskleistas visame Internete. Įvykdžius šį grąsinimą, įsilaužėliams į rankas būtų pakliuvęs instrumentas, leidžiantis apeiti visas kompiuterinių apsaugos sistemų sukurtas kliūtis, o tai būtų sukėlę milijardinius nuostolius.

Apie tai Gilmoras parašė laiške, sausio viduryje paskelbtame jo internetiniame cypherpunks@toad.com prenumeratorių sąraše (mailing list). Telefoninio pokalbio su žurnalistu Frachanu Momonu metu jis patvirtino, kad šie duomenys gauti tiesiogiai iš Šimomuros, kuris tai pasakė, kai jie dar buvo draugai.

Japonijos pilietis Cutomu Šimomura, „kompiuterinio saugumo ekspertas“, šiuo metu daugiau žinomas dėl to, kad suvaidino nemažą vaidmenį garsiojo hakerio Kevino Mitniko, kurio ilgą laiką nesėkmingai ieškojo FTB, sulaikymo operacijoje. Savo knygą jis parašė kartu su nusipelniusiu bulvarinio lygio veikalų kepėju, New York Times reporteriu Džonu Markofu.

Tik išgirdęs apie Gilmoro pareiškimą, Šimomura reagavo piktai. „Jūs tik pasižiūrėkite, kas šių žinių šaltinis!“ – mestelėjo jis, išsakęs užuominą, kad Gilmoras tam turėjęs asmeninių motyvų, dėl kurių jis gali būti suinteresuotas apjuodinti buvusį draugą.

Kas turima omeny? Pasirodo, Džulija Menapeis, ilgus metus buvusi Gilmoro drauguže, išėjo pas Šimomurą. Knygoje „Takedown“ Cutomu be jokios sąžinės graužaties aprašo, kaip ją suviliojo, kol Gilmoro nebuvo namie, neužmiršdamas ir smulkesnių detalių, pavyzdžiui, jų bendro maudymosi vonioje, todėl visai suprantama, kodėl Gilmoro raštelio pabaigoje buvo parašyta: „Net negalvokit šito Šimomuros supažindinti su savo mergina“.

Iš savo pusės Gilmoras paneigė, kad jo pranešimo turinys buvo asmeninio konflikto išdava – nelikdamas skolingas, tam jis taip pat pateikė paties Šimomuros jam suteiktą charakteristiką – knygoje Šimomura jį aprašo kaip „principingą kovotoją už elektroninį privatumą“, ir apie Cutomu nuo savęs pridėjo: „Tuomet buvo kilusi diskusija apie Berkeley Packet Filter programą. Vienas iš diskusijos dalyvių pasakė, kad nereikia iš musės daryti dranblio, ir tada aš išsiuntinėjau savo pranešimą, kuriame išaiškinau, jog BPF – tai iš tiesų pavojingas dalykas – užtenka pamatyti tai, ką iš jo padarė Cutomu“.

Berkeley Packet Filter [BPF] – tai Šimomuros pagal kariškių užsakymą sukurtos šnipinėjimo programos pagrindas. „Takedown“ veikale jis pasakoja, kaip modifikavo buvusią BPF versiją taip, kad ją bet kuriame kompiuteryje tapo galima paleisti taip, kad kompiuterio savininkas negalėtų jos aptikti. Modifikuota programa gali perimti Internetu gaunamą ir išsiunčiamą informaciją ir ją persiųsti programą įdiegusiam asmeniui. Ir vaikui aišku, kad tai – idealus šnipinėjimo įrankis, kuriuo galima gauti ne tik viešai prieinamą, bet ir karinę, strateginės reikšmės turinčią informaciją.

Savo knygoje Šimomura pripažino, kad perdirbinėjo šią programą, planuodamas ją parduoti kokiai nors žvalgybos tarnybai, tačiau tikrai ne JAV karinėms oro pajėgoms. „Savo pradinę, žymiai greitesnę BPF versiją aš sukūriau tikėdamasis iš Nacionalinės Saugumo Agenūros [NSA] gauti grantų papildomiems tyrimams (500.000 dolerių per metus), – pripažįsta jis.

Tačiau gobšo lūkesčiai neišsipildė. Prašymas toliau finansuoti jo darbą buvo atmestas, Šimorura tuo pačiu visaip kratosi savo ankstesnio bendradarbiavimo su JAV kariuomene, o kai jam užduodami klausimai, ar ruošėsi programą paskleisti Internete, nevykusiai išsisukinėja.

Dauguma apžvalgininkų sutaria, kad modifikuotas BPF kodas buvo viena iš priežasčių, kodėl Kevinas Mitnikas įsilaužė į japono kompiuterį. Jei tai – tiesa, tai tampa aišku, kodėl Cutomu ir FTB taip aktyviai vykdė Mitniko persekiojimą – reikalas buvo susijęs su strateginiais JAV interesais, žaidimo nuošalėje neliko ir kariškiai.

Kalbant apie FTB, iki incidento su Šimomura ši tarnyba Kevino Mitniko dideliu nusikaltėliu visai nelaikė. Tai patvirtinti gali, kad ir toks faktas: dar nemažas laiko tarpas iki Cutomu „žygdarbio“ Keviną Mitniką susekė Sietle gyvenantis hakeris Todas Jangas. Tam jis panaudojo Cellscope – prietaisą, leidžiantį susekti mobiliojo ryšio dažnius. Neturėdamas įgaliojimų jį suimti, Jangas pagalbos kreipėsi į policiją bei FTB ir sekė Mitniką dvi savaites, tačiau nei žvalgyba, nei vietinė policija nesiėmė jokių veiksmų, nes prokuroras atsisakė išduoti arešto orderį. Ši istorija taip pat vėjais paleidžia mitą apie Mitniko nesugaunamumą ir MIP sukurtą „monstro, keliančio grėsmę visuomenei ir Kibererdvei“ įvaizdį. Laikraštinę antį paleisti visada nesunku.

Dabar galite palyginti situaciją Raleiche, kur Šimoura atvirai pažeidinėjo įstatymus, pasiklausymui naudodamas tą patį Cellscope, o prokuroras išdavė net neužpildytą arešto orderį! O jūs galvojote, kad Amerikoje – demokratija..? Deja, ne…

Turint omeny visą aukščiau išdėstytą medžiagą, galima padaryti prielaidą, kad pagrindinė Mitniko įkalinimo priežastis – tai, kad jis laisvai ar ne įsivėlė į per stambų žaidimą, kuriame dalyvavo kariškiai ir žvalgybos vyrukai. Žaidimo baigtis – kol kas neaiški.

Views All Time
Views All Time
2041
Views Today
Views Today
2
0 0