Neocron 2: beta testavimas
Reakktor Media pasklebė pradėjusi atvirą futuristinio MMORPG Neocron 2: Beyond Dome of York beta testavimą. Norintiems dalyvauti užtenka atsisiųsti nemažai sveriančią klientinę dalį ir atlikti nemokamą registraciją.
Reakktor Media pasklebė pradėjusi atvirą futuristinio MMORPG Neocron 2: Beyond Dome of York beta testavimą. Norintiems dalyvauti užtenka atsisiųsti nemažai sveriančią klientinę dalį ir atlikti nemokamą registraciją.
2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.
Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žemės dulkė. Ir jei turėčiau viską, bet neturėčiau Meilės, aš būčiau niekas. Meilė yra tarnas, kuris budi prie durų spėliodamas, kada pašauksi Tu. O ji nesirenka nei vietos, nei laiko neklausia tavo vardo ir kiek tau metų nesvarbu, sustoja ji prie tavo durų ir tyliai taria – ateinu. Tikroji meilė – tai žvaigždė skaisti, kuri nė mirksniui nepaliauja degti. Meilė nors akla, bet bet į jausmus surasti moka visada kelius. Bet ji – dar daugiau. Ir kas gi? Kilnių geismų siautimas, keista būtybė, gimusi iš nieko, šaldanti liepsna, bemiegės naktys?. Įsimylėjusiems šviesos nereikia – pačių jų meilė šviečia jiems tamsoje. Ar meilė – tai kančia, ar liūdesys, ar didis džiaugsmas? Paklausk širdies! Ji nesumeluos ir nesuklys, kad meilė – tai pats gražiausias jausmas. Be jos gali numirti kiekvieno širdis, be meilės galima būtų pavirsti kelio dulkėmis. Nors meilė suteikia ne vien tik džiaugsmo, bet ir begales kančių, mes vis tiek norime mylėti ir būti mylimos. Trokštame sudegti jo glėbio ugnyje, numirti ir ištirpti jo bučinyje. Jei jums meluoja šie žodžiai, nebėra pasauly meilės! Aš tyliu.
Iki šiol aš kalbėjau apie istorišką suvokimą, neišskirdamas istorizmo ir istoricizmo. Pirmą kartą konceptualinius skirtumus tarp jų išskyrė Karlas Poperis (gimęs 1902 m.) 1935 – 1936 metais. Vėliau, 1944 – 1945 metais išėjo žurnalinis jo knygos „Istoricizmo skurdumas” variantas, kuriame dviejų tipų diachroninis suvokimas, įsisavinančio laikiną visuomeninio gyvenimo dimensiją, kurio idėja buvo visapusiškai aptarta. Poperio manymu, istorikas domisi pavieniais įvykiais, o ne dėsniais ar apibendrinimais, kas būdinga istoricistui. Esminis istoricizmo uždavinys – ateities įvykių prognozavimas, pagrįstas istorijos dėsnių žinojimu. Istoricizmas remiasi istorinio vystymosi nenugalimumo idėja, griežtai determinuota neginčytinais istorijos dėsniais. Šia prasme istoricizmas, Poperio manymu, yra ypatinga fatalizmo atmaina. Diachroninis suvokimas gali būti peržiūrima ir kitais aspektais, skirtingų nuo poperiško istorizmo ir istoricizmo. Bet dėl to būtina pradėti nuo primityviausių diachronijos formų – nuo metraščio, kuris fiksuoja tik įvykių kroniką, t.y. atsako į klausimus, kas ir kada buvo. Kronika, tiksliau – sinchronija, t.y. aprašymas praktiškai koegzistuojančių įvykių, tarp kurių laiko atotrūkis nėra didelis – vienos ar dviejų kartų gyvenimo ribose – fiksuoja artimus įvykius. Tai – Herodoto ar europietiškų viduramžių epochos kronikų pobūdžio „istorijos”. Diachroninis suvokimas prasideda nuo kronikos pavertimo susijusia visuma. Pavyzdžiui, kronikos siužetiškumas yra jos transformacijos į istoriją sąlyga. O griežtai tariant, tai – istoriška socialinių įvykių interpretacija, jų sisteminimas tarpininkaujant vertybėms ir įvertinimams. Net primityvus įvykio įvertinimas, tarkim, iš simpatijų ar antipatijų joms pozicijos jau yra istoriška interpretacija.
Sakoma, kad kiekvienas žmogus turi tris asmenybes: kaip save mato jis pats, kokį jį regi kiti ir koks jis yra iš tiesų. Tris įvaizdžius turi ir valstybė. Vienaip ją įsivaizduoja jos gyventojai, visai kitaip – užsieniečiai ir kokia ji yra iš tiesų. Susiformavus tvirtai stereotipiškai nuomonei apie šalį, tikrasis jos veidas gali niekam ir neberūpėti. Žiniasklaida turi nemenkos įtakos visuomenės nuomonės formavimui. Todėl nė vienai šaliai nėra tas pats, kaip apie ją atsiliepia kitų šalių žiniasklaidos priemonės. Lietuvos įvaizdis užsienio žiniasklaidoje – dažna diskusijų tema, kurios griebiasi ne tik šalies įvaizdžio specialistai, bet ir svečiose šalyse dirbantys lietuviai žurnalistai. Tačiau diskusijų išvados paprastai nebūna džiuginančios. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės antrus metus iš eilės užsienyje dirbantiems lietuviams žurnalistams surengė profesinį seminarą. „Užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenės ir organizacijos neretai vertinamos kaip savotiškos ambasados, nes telkia aplink save tautiečius ir atstovauja Lietuvai, formuoja jos įvaizdį. O mūsų žurnalistai užsienyje yra viena svarbiausių komunikacijos grandžių“, – įsitikinęs departamento Užsienio lietuvių skyriaus Migracijos politikos ir informacijos poskyrio vedėjas Giedrius Šniukas.
Programavimo klaida, leidžianti hakeriams perimti kompiuterio kontrolę, buvo aptikta populiarioje vartotojų interneto apsaugos programoje. Visos dabartinės programos „BlackICE Defender“ ir „BlackICE Agent“, gaminamos kompanijos „Internet Security Systems“ (ISS) ir veikiančias operacinėse sistemose „Windows 2000“ ir „Windows XP“, yra pažeidžiamos. Kompanija jau išleido papildymą, pataisantį spragą. Jį galima gauti ISS puslapyje arba per pačią programą. Problemą aptiko bendrovė „eEye Digital Security“, tirdama kitą spragą, kuri buvo išaiškinta kiek anksčiau.
Didžiausią pasaulyje socialinį tinklą internete valdanti “Facebook” pristato elektroninį paštą, interneto pokalbius ir SMS žinutes apjungiantį paslaugų paketą “Facebook Messages”. Iš bendrovės buvo tikimasi tiesioginio konkurento “Google” priklausančiai elektroninio pašto sistemai “Gmail”, tačiau “Facebook” įkūrėjas Markas Zuckerbergas nesutiko su tokiu palyginimu. Pasak jo, “Facebook Messages” nėra “elektroninio pašto žudikas”, o pats “Facebook” įkūrėjas nesitiki, kad vartotojai ims masiškai atsisakinėti savo “Gmail”, “Yahoo” ar “Hotmail” pašto sistemų. Tačiau “Facebook” tikisi, kad naujoji bendravimo paslauga supaprastins, pagreitins ir išplės skaitmeninį susirašinėjimą. “Facebook Messages” sujungs elektroninio pašto, interneto pokalbių ir SMS paslaugas ir leis vartotojams siųsti bei gauti žinutes tokia forma, kuri jiems bus konkrečiu metu patogiausia. Visgi vartotojai galės susikurti ir elektroninio pašto adresą su @facebook.com galūne. Visais kanalais vartotoją pasiekiančios žinutės pateks į “Facebook Messages” “socialinę pašto dėžutę”. “Facebook” taip pat rūšiuos ateinančias žinutes pagal jų pobūdį ir “socialinę svarbą”.
Nekantriai laukiau dokumentinio trijų serijų filmo “Stalinas. Kai kurie asmeninio gyvenimo puslapiai”, kurį parodė LTV. Žinoma, reikalingas filmas. Kas atidžiai žiūrėjo visas tris serijas, sužinojo dar negirdėtų dalykų. Bet niekaip nesuprantu, kodėl pagrindinė, mokesčių mokėtojų pinigais remiama mūsų televizija į eterį tą serialą paleido be komentarų? Juk filmo kūrėjai – mažų mažiausiai tendencingi. Apie Staliną trijose serijose kalba jo artimieji, jo vaikai, jo bendražygiai. Ir pasakoja daug gražių dalykų. Stalinas, nepaisant kai kurių neišvengiamų žiaurumų, – puikus vyras, iš atsilikusios Rusijos sugebėjęs sukurti nuo jūrų iki jūrų besidriekiančią sovietų imperiją, kuri sutriuškino ne tik Vokietiją, bet ir sugebėjo pasigaminti atominę bombą. Kas tai? Viename žurnale kino kritikas Skirmantas Valiulis (straipsnyje “Kas nori apsinuoginti?”) štai ką rašo: “Filmai iš Rytų labai priminė sovietinę propogandą. Kas buvo anais laikais, priminė dokumentinis trijų serijų filmas “Stalinas. Kai kurie asmeninio gyvenimo puslapiai” (LTV). Kalbėjo giminaičiai ir amžininkai, kaip ir šiemet Maskvoje išleistoje knygoje “Stalinas gyvenime”. Aš pasakyčiau dar stipriau: filmo apie Staliną demonstravimas be jokio komentaro – pats tikriausias sovietinių laikų liaupsinimas. Kalbant apie Staliną neįmanoma neprisiminti jo aukų. Deja, tiek filmo kūrėjai (čia jų valia), tiek mūsų nacionalinė televizija (deja) aukas tarsi tyčia pamiršo.