Lietuvoje paplitusios lietuviškos klaviatūros yra nepilnavertės, nes turi labai ribotą simbolių skaičių (nėra raidžių Q, W, X, labai reikalingų specialiųjų simboliu, pvz., @, %, =). Todel kompiuterio vartotojui tenka pereiti į kitą klaviatūrą (paprastai, amerikietišką), kurioje yra visi minėtieji simboliai. Tai gana nepatogu, nes visą laiką reikia sekti, kurioje klaviatūroje esama ir nuolat perjunginėti klaviatūras

Čia pateikiamas naujos lietuviškos klaviatūros projektas. Šia klaviatūra galima surinkti visus simbolius, kuriuos dabar renkame lietuviška ir amerikietiška klaviatūra. Dėl to nereikia galvoti apie klaviatūros variantą, nereikia jų perjunginėti. Darbas pasidaro patogesnis, taip pat nebelieka neigiamų pasekmių, susijusių su klaviatūrų perjungimu.

Kalbant apie klaviatūras, reikia apibrėžti pačią sąvoką. Laikysime, kad klaviatūra — tai aibė simbolių, kuriuos galima gauti spaudant pavienius klavišus arba tam tikras jų kombinacijas. T.y. mąstyti apie klaviatūrą kaip apie tam tikru laiko momentu prieinamą simbolių aibę.

Klaviatūra, nusakoma 1992 metais priimtu Lietuvos standartu LST 1205–92 [5], turi ne vieną, o dvi simbolių aibes. Kitaip sakant, tai yra dvi skirtingos klaviatūros. Viena jų yra amerikietiška (US) klaviatūra (standarto tekste ji vadinama programuotojo arba QWERTY klaviatūra), o kita — lietuviškoji. Bet kuriuo laiko momentu yra prieinama tik viena klaviatūra.

Lietuviškąją aibę sudaro lotyniškos raidės (be Q, W, X), devynios specifinės lietuviškos raidės skaitmenys ir 20 specialiųjų simbolių (1 pav.).

Amerikietiškos klaviatūros aibė — 26 lotyniškos raidės, skaitmenys ir 32 specialieji simboliai (2 pav.)

Standarto LST 1205-92 tekste abi aibės pavaizduotos klaviatūros klavišuose: amerikietiški simboliai klavišo kairiojoje dalyje, o lietuviški — dešiniojoje (3 pav.).

Šios aibės susikerta. Tie patys simboliai, esantys abiejų klaviatūrų tose pačiose vietose, nedubliuojami (pvz., raidė T, ženklai ~ ir `). 7 ženklai klaviatūroje pasikartoja du kartus skirtinguose klavišuose:

“   /   ;   :   ,   .   ?

10 skaitmenų vienu atveju yra apatiniame registre, o kitu — viršutiniame. Taigi skaitmenys pasikartoja tame pačiame klaviše kitoje pozicijoje (nors standarte pateiktame klaviatūros pveiksle jie ir nepavaizduoti).

Šios klaviatūros (tiksliau, klaviatūrų) trūkumai:

1) pasikartojantys skirtingose vietose simboliai įneša papildomą painiavą (tarkime, reikalingas taškas, o klaviatūroje yra du klavišai su tašku. Kurį spausti?);

2) dirbant su lietuviška klaviatūra, trūksta raidžių Q, W, X ir gana dažnai reikalingų specialiųjų simbolių , todėl tenka pereiti į kitą klaviatūrą — su tam tikra klavišų kombinacija perjungti klaviatūrą;

3) amerikietiškoje klaviatūroje vėl gi nėra lietuviškų raidžių, todėl tenka grįžti į lietuvišką klaviatūrą atgal;

4) visą laiką reikia prisiminti, su kuria klaviatūra dirbama;

5) tame pačiame tekste (ir net tame pačiame žodyje) gali būti surinktos dviejų skirtingų kalbų raidės, kurias gali skirtingai traktuoti ir dėl to klaidingai apdoroti šiuolaikinės taikomosios programos (pvz., MS Office’97).

Apibendrinant, galima pasakyti, kad lietuviška klaviatūra yra nepilnavertė: negalima apsieiti be papildomos klaviatūros, iš kurios imami trūkstami simboliai.

Be to, standarto LST 1205 tekstas yra prieštaringas. Šiame tekste klaviatūros simbolių išdėstymas pateiktas paveiksle ir pakartotinai aprašytas lentelėje. Pabraukimo simbolis ir minusas (_ ir ), pliusas ir lygybės simbolis (+ ir =), vertikalus brūkšnys ir į kairę pasviręs brūkšnys (| ir ) paveiksle pateikti vienaip, o lentelėje aprašyti kitaip (sukeisti vietomis klavišuose). Dėl to bet kuri klaviatūros tvarkyklės realizacija bus pieštaringa.

Pastabos. 1. Dabartiniu laiku be aptarto klaviatūros standarto LST 1205 Lietuvoje galioja ir anksčiau (1989 m.) sukurtas standartas RST 1095–89 [6], taip pat nusakantis lietuvišką kompiuterio klaviatūrą. Ši klaviatūra turi raides Q, W, X, tačiau specialiųjų simbolių aibė dar labiau sumažėja. Ji skiriasi nuo LST 1205 ir vadinamuoju ergonominiu raidžių išdėstymu. Panašu, kad realiame gyvenime ji neprigijo, todėl 1992 metais ir buvo sukurtas kitas standartas, nepanaikinus tuo metu esamo.

2. RST 1095–89 standartas kaip rekomenduojamą pateikia klaviatūrą, kurioje lietuviškos raidės užima skaitmenų poziciją. Tai buvo laikinas sprendimas, kurį patogu naudoti namudinėmis sąlygomis, kai jau esame įsigiję kitos kalbos klaviatūrą. Ši klaviatūra ko gero labiausiai yra naudojama, nors irgi yra nepilnavertė.

Matome, kad Lietuvoje galioja du standartai, nusakantys net tris klaviatūras. Visos trys yra nepriimtinos (nors, pasitelkus dar papildomai kitos valstybės klaviatūrą, galima jomis naudotis), todėl siūlome naują versiją. Reikia atsisakyti ribotumo komplekso ir sudaryti pilnavertæ lietuvišką klaviatūrą, įtraukiant į ją visus Lietuvoje vartojamus ženklus (faktiškai tai bus abiejų anksčiau minėtų aibių sąjunga, žr. 4 pav.).

Tam tikslui:

1. Raidėms Q, W, X suteikiamas normalių lietuviškų raidžių statusas, t.y. joms išskiriama po klavišą. Taigi raidžių aibę sudarys ne 32 raidės, o 35 raidės.

2. Prie amerikietiškųjų specialiųjų simbolių aibės (32 simboliai), prijungus lietuviškame rašte vartojamus ženklus [4]: lietuviškas kabutes „“ , brūkšnį (kartais vadinamą ilguoju brūkšniu) ir paragrafo ženklą §, gaunama 36 simbolių aibė.

Konstruojant ženklų išdėstymą klaviatūroje, būtina atsižvelgti į susiklosčiusias tradicijas. Raidės dėstomos pagal lietuviškosios rašomosios mašinėlės standartą [7], kuriam egzistuoja aklojo spausdinimo sistema, pagal kurią ruošiami tekstų rinkėjai[3]. Tuo kompiuterio klaviatūra taps sava didelei grupei profesionalių mašininkių, rašytojų ir pan. Pastebėsime, kad lietuviškosios rašomosios mašinėlės raidžių išdėstymas iš esmės yra QWERTY išdėstymo nedidelė modifikacija, kuri vadinama ĄŽERTY (pagal antrosios klavišų eilės pirmąsiais raides).

36 specialiųjų simbolių aibė išdėstoma pirmoje eilėje (išsidėsto 26 simboliai), o likusieji išdėstomi vadinamaisiais trečiaisiais simboliais (jie vaizduojami klavišo dešinėje pusėje žemai), kurie renkami kartu su nuspaustu valdymo klavišu ALT GR (žr. 4 pav.). Pavyzdžiui, panagrinėkime klavišą.

5
; %

Simboliai, nupiešti ant jo, renkami šitaip:

nuspaudus šį klavišą, gaunamas kabliataškis (;);

nuspaudus SHIFT ir šį klavišą, gaunamas 5;

nuspaudus ALT GR ir šį klavišą, gaunamas %.

Pastebėsime, kad klavišo ALT GR nuspaudimą modeliuoja ir klavišų pora CTRL+ALT.

Šitokia klaviatūra yra pilnavertė lietuviška kompiuterio klaviatūra: be jokių perjungimų į kitas klaviatūras ja galima rinkti bet kokius lietuviškus tekstus (nes yra visi grafiniai ženklai, vartojami lietuviškame rašte), angliškus tekstus (yra raidės Q, W, X) ir programų tekstus (yra išbaigta specialiųjų simbolių aibė).

Skaitmenys dėstomi viršutiniame registre, nes dažniausiai reikalingiems skirtukams kableliui (,) ir taškui (.) skiriamos „geros“ vietos apatiniame registre. Programuotojams reikalingus specialiuosius simbolius reikėtų išdėstyti, atsižvelgiant į jų padėtį amerikietiškoje klaviatūroje. 4 paveiksle pateiktas vienas iš tokių galimų išdėstymo variantų. Jis sudarytas iš ankstesnio klaviatūros varianto, paskelbto Internete [8]. Buvo atsižvelgta į skaitytojų pasiūlymus.

Viena svarbių klaviatūrą apibūdinančių charakteristikų yra specialiųjų simbolių aibė. Jei ši aibė skurdi, gali pritrūkti dažnokai reikalingų simbolių. O jei aibė labai plati (įtraukti ir rečiau naudojami simboliai, kitų kalbų raidės), atsiranda daug trečiųjų simbolių ir klaviatūros klavišai „prišiukšlinami“. Tai nepatogu spausdinimo metu. Manome, kad pateiktame klaviatūros projekte specialiųjų simbolių skaičius yra maždaug optimalus. Nors dar galima galvoti apie kai kurių ženklų (pvz., matematinio daugybos simbolio ×) įtraukimą. Kiekvienas tokio pobūdžio sprendimas turi būti labai pamatuotas.

Pateiktame simbolių išdėstymo variante dauguma simbolių turi nusistovėjusias vietas, ir jų išdėstymas nekelia abejonių. Dalis specialių simbolių galėtų užimti galbūt ir kitą padėtį. Pavyzdžiui, svarstytinas siūlymas sukeisti vietomis klaustuką (?) su lygybe ženklu (=).

Specialiųjų simbolių išdėstymą galima vertinti pagal du kriterijus:

1) kiek šie simboliai derinasi su rašomosios mašinėlės išdėstymu;

2) kiek šie simboliai derinasi su plačiai Lietuvoje paplitusiu amerikietišku išdėstymu.

Geriausia būtų patenkinti abu kriterijus, tačiau tai beveik neįmanoma. Kolizijos atveju pirmenybė teikiama rašomajai mašinėlei. Ir tai suprantama, nes tai atitinka pasirinktą dvasią: kompiuterio klaviatūra turėtų būti maksimaliai arti rašomosios mašinėlės klaviatūros, kuri susiformavo ir nusistovėjo per dešimtmečius. Todėl skaitmenys 29 (skaitmenų 0 ir 1 iš vis nėra rašomoje mašinėlėje, vietoj nulio 0 renkama raidė O, vietoj 1 — raidė l), simboliai !  –  /  (  )  .  : atitinka rašomosios mašinėlės pozicijas.

Naujai pasirodę simboliai dėstomi maksimaliai derinant juos su amerikietišku išdėstymu. Todėl simboliai @  #  $  %  ^  &  * yra „amerikietiškuose“ klavišuose, nors ir trečioje pozicijoje.

Galutinis variantas turėtų maksimaliai suderinti kompiuterių vartotojų interesus. Tam tikslui reikia nuodugniai ištirti visas vartotojų grupes, nustatyti jų skaitlingumą, pagrindinius reikalavimus, galimus kompromisus. Manome, kad tai yra valstybinės svarbos dalykas. Ir atitinkamos Lietuvos institucijos (geriau, kad būtų viena, nors taip nėra), atsakingos už informatikos veiklą, turėtų inicijuoti šį darbą. Priešingu atveju Lietuva ir liks aborigenų šalimi, sugebančia tik „nukopijuoti“, „įsivežti“, „nupirkti ir parduoti“, bet jokiu būdu ne „sukurti“, „sugalvoti“, „pagaminti“.

Pastebėsime, kad ir kitų valstybių kompiuterių klaviatūros yra sudarytos panašiu principu: klaviatūroje yra visi toje valstybėje vartojami ženklai, raidės išdėstytos pagal nacionalinę rašomąją mašinėlę, dalis klavišų turi trečiuosius simbolius. Smulkiau Europos ir kitų šalių klaviatūros aprašytos [1].
 
Vladas TUMASONIS
Vilniaus universitetas (Vladas.Tumasonis@maf.vu.lt)

Gintautas GRIGAS
Matematikos ir informatikos institutas (grigas@ktl.mii.lt)

 

Literatūra

1. Grigas G., Tumasonis V. Kompiuterio klaviatūrų apžvalga. Šiame leidinyje.

2. Grigėnienė G. Mašinraščio mokymo pratimai ir raštvedyba. K.: Šviesa,1985.

3. Laurinavičienė A. Mašinraštis ir raštvedyba. V.: Mokslas, 1976.

4. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba V.: Mokslas, 1992.

5. LST 1205-92. Skaičiavimo technikos priemonės. Lietuviška kompiuterio klaviatūra. Ženklų išdėstymas.

6. RST 1092-89. Skaičiavimo technikos priemonės. Lietuviška kompiuterio klaviatūra. Ženklų išdėstymas.

7. RST 1030-85. Rašomosios mašinėlės lietuviško šrifto išdėstymas klaviatūroje.

8. Tumasonis V. Grigas G. Vienkalbės lietuviškos kompiuterio klaviatūros projektas. Vartiklis, Nr. 17, 1997 (http://www.elnet.lt/vartiklis)


G. Grigas, V. Tumasonis. Naujos lietuviškos klaviatūros projektas. Kompiuterininkų dienos ’97: Renginio medžiaga. Žara, Vilnius, 1997, p. 141-147.

Views All Time
Views All Time
5515
Views Today
Views Today
1
0 0