Dideliais greičiais auga duomenų kiekis, kuris saugomas vietiniame tinkle. Staigus Interneto vystymasis dar labiau spartina šį procesą. Pranešimų siuntimas administratoriams, apie būtinybę ištrinti senus failus, problemos neišsprendžia. Ką daryti tokiu atveju?

Egzistuoja keletas klasikinių būdų, kurie leidžia padidinti posistemėje saugomų duomenų kiekį: papildomų kietų diskų įdėjimas, naujo serverio pirkimas arba juostinių ir magnetooptinių įrenginių naudojimas informacijai archyvuoti. Tačiau yra ir kitas, santykinai naujas duomenų saugojimo sistemos organizavimo principas – perėjimas prie NAS serverio (Netark-Attached Storage).

Tradiciniai būdai

Papildomi kieti diskai. Failų serverio papildymas naujais kaupikliais, atrodo, yra ekonomiškiausias būdas, tačiau iš tikro, viskas ne taip paprasta. Pirmiausia dėl to teks išjungti serverį, ir vartotojai tokiomis aplinkybėmis neužtruks išsakyti savo nepasitenkinimo administratoriumi. Antra, papildomas serverio konfigūravimas gali užimti keletą valandų, t.y. sistemos administratoriui teks dirbti vakare arba išeiginėmis dienomis. O ką daryti, jei tinklas turi dirbti kiaurą parą?

Papildomas failų serveris. Žiūrint iš technologinės pusės, jo pastatymas duoda nenuginčijamą pagerėjimą: serveris užtikrina maksimalų duomenų perdavimo greičio padidėjimą ir tuo pat metu apdirbamų užklausų augimą. Tačiau už tai tenka brangiai mokėti – tikrąja to žodžio prasme, taigi nedideliai organizacijai tokia išeitis ekonomiškai negalima. Ypač jei ne visada reikalingi dideli duomenų perdavimo greičiai. Ir dar: dėl atsarginių duomenų kopijavimo saugomų failų apimtys pastoviai augs, o saugoti failų serverio diskuose šitą „mirtiną krovinį“, mūsų nuomone, per daug brangu. Be to, naujojo serverio suderinimas gali užtrukti keletą dienų.

Juostiniai ir magnetooptiniai (MO) kaupikliai. Šitie įrenginiai naudojami saugoti atsarginėms duomenų kopijoms arba retai naudojamai informacijai. Augant tinklui duomenų kiekiai taip pat auga, o kartu su jais auga ir kartridžų, saugančių reikalingą informaciją, skaičius. Pastovus laikmenų keitimas gali atimti daug svarbaus laiko iš sistemos administratoriaus. Dėl padidėjusio tinklo minėtas laikmenas tikslinga keisti autoužkrovikliais, kurie yra įrenginiai su keičiamomis informacijos laikmenomis, dėka kurių gali saugoti pakankamai didelius informacijos kiekis (paprastai keletą šimtų gigabaitų). Autoužkroviklis padarytas pakankamai paprastai; jis sudarytas iš keleto skyrių, kuriuose laikomi kartridžiai (iki 10), ir iš automatizuoto kartridžų keitimo mechanizmo. Toks mechanizmas sutaupo laiko. Pavyzdžiui, jei turime 8 sekcijų autoužkroviklį, tai pirmadienio atsarginius duomenis kopijuojame į pirmą kartridžą, antradienio – antrą ir t.t. Kartridžus reikia keisti ne kasdien, o kas savaitę.

Aprašytos išeitys arba neužtikrina reikiamo informacijos perdavimo greičio, arba reikalauja per daug laiko jas realizuoti. Ženkliai padidinti sistemos duomenų saugojimo talpą, dar gi per gana trumpą laiką, pavyzdžiui, per 20 min, gali NAS serverio įdėjimas. Tai įrenginys, kuris pretenduoja į „aukso vidurį“ tarp egzistuojančių duomenų saugojimo sistemų.

NAS privalumai ir trūkumai

NAS – tinkliniai duomenų saugojimo įrenginiai, nepriklausantys nuo operacinės sistemos. Ši architektūra leidžia duomenų saugojimo įrenginį pajungti tiesiai į tinklą (t.y. faktiškai į koncentratorių, nenaudojant serverio ar PK), įdiegti tinklo protokolų palaikymą (pavyzdžiui TCP/IP), taip pat naudoti specialioms užduotims (pavyzdžiui, video medžiagos saugojimui ir perdavimui).

NAS įrenginiai nėra pilnaverčiai serveriai, jie atlieka tik vieną specializuotą užduotį – failų dispečerizavimą – ir jokiems kitiems tikslams netinkami. Į NAS serverio sudėtį įeina tik tai kas labiausiai būtina, tai labiausiai atsispindi kainoje – jiems nereikalingos klaviatūros, pelės, monitoriai, įvedimo-išvedimo įrenginiai. Neginčijamas pliusas NAS įrenginiuose yra tai, kad jie užtikrina priėjimą prie failų netgi tada, kai atjungtas pagrindinis serveris. Prie paties NAS serverio galima prijungti keletą papildomų saugojimo įrenginių. Taip, kad bendras saugomų duomenų kiekis gali siekti keletą šimtų gigabaitų ir kartais netgi iki terabaito. NAS serverio įdiegimas leidžia sumažinti pagrindinio serverio apkrovas.

NAS įrenginį paprastai valdo mini OS (dažniausiai tai Linux ar FreeBSD modifikacija), kuri skirta vienai funkcijai –failų dispečerizavimui. Kita vertus, naujų operacinių sistemų versijų (pavyzdžiui Windows 2000), ši mini OS nepalaiko. Tačiau, paprastai, atnaujinimus operacinei sistemai galima parsisiųsti iš NAS serverio gamintojo tinklapio.

Vsevolod Voevodin

Views All Time
Views All Time
4532
Views Today
Views Today
1
0 0