Maršrutizavimo problemos gali iškilti, kai arba kompiuterio, arba maršrutizatoriaus maršrutų lentelėse yra neteisinga informacija apie tinklo topologiją.

Maršrutizavimo kilpos (Routing loops)

Vykstant maršrutizatoriaus maršrutizavimo procesui, duomenų paketas yra persiunčiamas išilgai optimalaus kelio priklausomai nuo informacijos vietinėje maršrutų lentelėje. Jei maršrutų lentelės įrašai apie visus maršrutizatorius yra teisingi, paketas keliauja optimaliu keliu nuo siuntėjo iki gavėjo. Kad ir kaip bebūtų, jeigu bent kurios maršrutų lentelės įrašai yra neteisingi (ar dėl blogos konfigūracijos, ar dėl sužinotų maršrutų, kurie teisingai neatspindi tinklo topografijos), gali susiformuoti maršrutizavimo kilpos. Maršrutizavimo kilpa yra kelias per Internetą tam tikram tinklo ID, kuris pats siunčia ir pats gauna paketą.

Juodosios skylės (Black holes)

Paprasti Interneto protokolai, kaip kad IP ir IPX, negarantuoja sėkmingo duomenų perdavimo. IP ir IPX protokolai vykdo duomenų perdavimą be gavimo patvirtinimo, kas gali sąlygoti duomenų praradimą.

Jei sekantis maršrutizatorius nustoja veikti ir jo nebuvimas neužfiksuojamas siunčiančiojo maršrutizatoriaus, tai siunčiantysis maršrutizatorius vis vien siųs paketus sekančiam maršrutizatoriui. Kadangi neveikiantis maršrutizatorius paketų nepriima, paketai yra išmetami iš tinklo. Kitaip sakant, siunčiantysis maršrutizatorius siunčia duomenis į juodąją skylę, tinklo plotą, kuriame paketai yra prarandami.

Juodosios skylės susiformuoja kai ryšys ar maršrutizatorius sugenda ir gedimas dar nėra pastebėtas. Statinio maršrutizavimo atveju, juodosios skylės egzistuoja tol, kol ryšys ar maršrutizatorius vėl pradeda veikti, arba kol statinis maršrutizatorius yra perkonfigūruojamas tinklo administratoriaus. Dinaminio maršrutizavimo aplinkoje maršrutizatoriai pajunta dingusius ryšius ar maršrutizatorius pagal maršruto galiojimo laiko pasibaigimą jų maršrutų lentelėse.

Juodosios skylės gali atsirasti ir ne tik dėl gedimų. Skylės atsiranda ir tuo atveju, kai maršrutizatorius tyliai išmeta paketus.

Tuneliavimas (Tunneling, encapsulation)

Tuneliavimas – tai metodas perduoti vieno protokolo duomenis (paketus) kitu protokolu. Vietoj to, kad paketas būtų persiųstas toks, koks yra sukurtas siuntėjo, jis yra „apvelkamas“ (encapsulated) papildoma antrašte (header). Papildoma antraštė suteikia maršrutizavimo informaciją, taigi apvilktasis paketas gali keliauti tarpiniu tinklu, dar vadinamo tranzitiniu tinklu (transit internetwork). Apvilktieji paketai yra maršrutizuojami iš vieno tunelio galo į kitą per tarpinį tinklą. Kai apvilktieji paketai pasiekia savo tikslą tarpiniame tinkle, jie yra „nuvelkami“ ir siunčiami gavėjui.

Visas paketų „apvilkimo“, persiuntimo ir „nuvilkimo“ procesas yra tuneliavimas. Loginis kelias, kuriuo keliauja apvilkti paketai per tranzitinį tinklą, yra vadinamas tuneliu.

Views All Time
Views All Time
2155
Views Today
Views Today
1
0 0