Gal ir per garsiai bus pasakyta, bet „Linux“ yra tiesiog gimęs būti interneto serveriu. Beveik kiekvieno paketo sudėtyje yra visos tam reikalingos programos: WWW, FTP, IRC, „proxy“, pašto, duomenų bazių serveriai, administravimo ir apskaitos priemonės. Ir visa tai ničnieko nekainuoja! Pasirenkantiems „Microsoft“ sprendimus už tai tektų mokėti tūkstančius dolerių.

Daug kas suabejos: ar gi gali būti nemokamas daiktas kokybišku?.. www.netcraft.com skelbiama Interneto serverių statistika rodo, jog daugiau kaip 60 proc. pasaulio interneto puslapių aptarnauja nemokamas „Apache“ WWW serveris (www.apache.org), įeinantis ir į kiekvieno „Linux“ paketo sudėtį. „Linux“ vartoja didžiausia pasaulyje interneto informacijos paieškos sistema „Google“ (www.google.com) ir didžiausia on-line parduotuvė „Amazon.com“. Lietuvoje „Linux“ ir „Apache“ paslaugomis naudojasi „Takas“, „Omnitel“, „Delfi“, „Lietuvos Rytas“, „Banga“, LOL, „Rinkis“, „TVnet“, „Eureka“ ir daug kitų populiarių tinklo svetainių.

Nuolat didėja ir „Linux“ sistemai tinkančių „rimtų“, komercinių produktų pasirinkimas. Tai – ir populiarusis „Lotus Domino“ serveris, ir galinga finansų apskaitos sistema „SAP R/3“, ir „IBM DB2“ , „Oracle“, „SyBase“ duomenų bazės.

„Samba“ sistemos dėka „Linux“ kompiuteris moka apsimesti „Windows NT“ serveriu ir gali būti sėkmingai naudojamas vietoj jo „Windows“ tinkluose. Čia jis gali dirbti kaip failų serveris bei užtikrinti saugų viso vidinio tinklo prijungimą prie interneto. „ZDNet“ specialistų testai parodė, jog „Linux“ kaip failų serveris dirba netgi greičiau, negu tikras „Windows NT“.

„Linux“, kaip ir kitos „Unix“ versijos, pasižymi ypatingu stabilumu. Tuo vis dar negali pasigirti „Microsoft“. Daugelis patyrusių „Windows NT“ administratorių kartą per 1-2 savaites netgi tyčia perkrauna savo serverius, taip bandydami išvengti neplanuotų sustojimų. Teigiama, jog „Windows 2000“ sistemos dirba stabiliau, bet ir joms iki „Unix/Linux“ dar toli. 200 parų ar ir visi metai be sustojimo čia yra įprastas reiškinys.

Visą „Linux“ sistemą perkrauti yra būtina tik keičiant patį sistemos branduolį. Visais kitais atvejais (pav., pakeitus tinklo parametrus, įdiegus naują tvarkyklę ar kitą kokios nors programos versiją) pakanka iš naujo startuoti tik su tuo tiesiogiai susijusius procesus, o tai užtrunka daugių daugiausia porą sekundžių.

Skirtingai nuo „Windows“, „Linux“ sistemos valdymui grafinė aplinka nėra būtina. Tai yra didelis privalumas, jeigu serverių yra keletas arba reikia valdyti nutolusią sistemą. Tereikia prisijungti per „telnet“ prie sistemos – ir galima dirbti kaip nuosavame kompiuteryje. Prie tinklo prijungtam „Linux“ serveriui nereikia nei monitoriaus, nei pelės, nei klaviatūros. Be to, valdymas tekstine eilute įgalina labai lengvai ir lanksčiai automatizuoti įvairius procesus.

Kaip jau yra minėta aukščiau, „Linux“ sistemos administravimas, ypač nepatyrusiems, kartais gali tapti sunkoku uždaviniu, bet reikalai, laimei, keičiasi į gerąją pusę.

Jeigu „Windows 2000“ serveriui reikia bent jau 128 MB atminties ir greito „Pentium II“ procesoriaus, tai „Linux“ gali pasitenkinti ir paprastesniu kompiuteriu. Vidinio tinklo prijungimo prie interneto („proxy“ serverio) funkcijas gali be vargo atlikti net ir senas „486“ kompiuteris su 32 MB RAM, o šiek tiek greitesnis sugebės siuntinėti ir paštą.

Geresnės yra ir „Linux“ serverių plėtimo bei modernizavimo galimybės. Pavyzdžiui, kaip ir visose kitose „Unix“ sistemose, kompiuterio diskai (ar jų dalmenys) čia nėra žymimi raidėmis. Viskas yra atvaizduojama tame pačiame katalogų medyje. Įdėjus naują diską, jis yra tik prijungiamas („mount“) reikiamoje vietoje, o buvusi katalogų struktūra nesikeičia. Administratoriui ir vartotojams nereikia aiškintis, kokiame diske dabar yra kokie nors duomenys ar programos.

Nors „Linux“ kaip serverių operacinė sistema kai kuriose srityse dar nusileidžia komerciniams „Unix“ variantams, bet daugeliu parametrų jau lenkia ne tik „Windows NT“, bet ir „Windows 2000“. 500 greičiausių pasaulio kompiuterių sąraše (www.top500.org), kuriame dominuoja „Unix“ mašinos, dar nė karto nebuvo nė vieno „Windows“ kompiuterio, bet jau dabar yra keletas „Linux“ sistemų, ir šis skaičius neabejotinai augs.

IDC duomenimis, 1999 metais pasaulyje buvo parduota 1,35 ml. „Linux“ paketų. Tai sudarė 25 proc. visų serveriams skirtų operacinių sistemų. Pagal šį rodiklį „Linux“ jau aplenkė „Novell Netware“ (19 proc. rinkos) ir artėja prie „Windows“ (38 proc.). Dar vienas nemalonumas Billo Gateso kolegų laukia šį pavasarį, kai pasirodys naujos kartos, 64 bitų „Intel“ procesorius „Itanium“. Tuo pačiu metu bus pradėti platinti bent keli jam tinkantys „Linux“ paketai. Galutinė 64 bitų „Microsoft Windows 2000“ versija tuo tarpu išeis tik antroje metų pusėje.

Išklausius tiek daug privalumų, neabejotinai iškils klausimas: kodėl gi žmonės savo serveriams iki šiol perka „Windows“? Sėkmę čia pirmiausia lemia ne faktai, o gerai apgalvota „Microsoft“ pardavimų politika, reklama ir, be abejo, „MS Windows“ karaliavimas asmeninių kompiuterių srityje.

Views All Time
Views All Time
3161
Views Today
Views Today
1
0 0