Turbūt niekas nesiginčys, jog serverio paleidimui ir priežiūrai yra reikalingas specialistas, bet asmeniniam kompiuteriui skirtą operacinę sistemą turėtų mokėti įvaldyti kiekvienas. Ar „Linux“ jau gali pakeisti „Windows“ namų kompiuteryje ar darbo vietoje?

Naujos „Linux“ sistemos įdiegimas jau tampa beveik toks pat paprastas, kaip ir „Windows“. Praėjo laikai, kai reikėjo žinoti, jog kompiuteryje reikia sukuri „82“ tipo disko dalmenį laikinajai atminčiai ir xpan. „Linux“ gali dirbti su beveik visomis vaizdo plokštėmis, tinklo adapteriais. Bet „Plug-and-Play“ ir ypač USB įrenginių prijungimas kartais dar gali tapti neįveikiamu uždaviniu. „Linux“ dar negali normaliai dirbti su daugeliu rašalinių spausdintuvų, nepažįsta pigių „winmodemų“, kai kurių garso plokščių. Dėl to beveik visuomet kalti yra įrangos gamintojai, dažnai tiesiog ignoruojantys „Linux“ vartotojus. Juk jų tarp asmeninių kompiuterių turėtojų yra tik 4-5 proc.

Sėkmingai paleidusių savo nuosavą „Linux“ sistemą laukia ir džiaugsmai, ir nusivylimai.

Visų pirma reikėtų dar kartą paminėti nepakartojamą „Linux“ stabilumą ir sistemos saugumą. Ar Jūs savo vaikams galėtumėte patikėti „Windows 95“, „98“ ar „Me“ kompiuterį su svarbiais dokumentais ir dar paraginti „galite daryti čia ką tik norite“?.. „Linux“ sistemai tokie dalykai nėra baisūs. Blogiausiu atveju neatsargus vartotojas ištrins ar sugadins savo paties duomenis, bet sugriauti visą sistemą jam tikrai nepavyks. „Linux“ vartotojai tik juokiasi iš „Windows“ sistemoje įprastų „mėlynųjų ekranų“.

Jeigu kas mano, kad „Linux“ kaip asmeninio kompiuterio terpė yra sunkiai įvaldoma ir prie jos sunku įprasti, tas labai klysta. Modernius „Linux“ grafinius apvalkalus galima suderinti taip, kad sistemą iš pirmo žvilgsnio bus sunku atskirti nuo „Windows 95“, o nemėgstantys „Langų“ gali pasirinkti „MacOS“ primenančią terpę arba susikurti visiškai kitokią, į nieką nepanašią aplinką.

Kad ir kaip besistengtumėte taupyti vietą savo kompiuterio kietajame diske – po standartinio „Linux“ paketo įdiegimo čia bus įrašyta ne mažiau kaip keliasdešimt tokių programų, kurių Jums tikrai niekuomet neprireiks. Daugelis eilinių sistemos vartotojų nė neįtars, kad jie gali naudotis net keliais skirtingais teksto ir dvejetainių failų redaktoriais, įvairiausiomis terminalinėmis programomis ir programavimo įrankiais, WWW, FTP, DNS ir DHCP serveriais bei sunkiai suprantamais tinklo protokolo valdymo įrankiais. Net ir užkietėjusiems „Linux“ fanatikams reikia tik dalies šių programų, o ką jau bekalbėti apie paprastus mirtinguosius. Gal tai ir nėra blogai, bet atkalus „Linux“ firmų siekimas tiesiog palaidoti „Linux“ vartotojus po didžiule skirtingų programų krūva nepaliauja stebinti.

Kita vertus, kai kuriose srityse vis dar trūksta rimtų alternatyvų įprastoms „Windows“ programoms, bet padėtis stebėtinai greitai gerėja. Vietoj „MS Office“ gana sėkmingai galima naudotis nemokama „StarOffice“ programa, nuo „Adobe Photoshop“ galimybėmis menkai teatsilieka „gimp“, yra nuo „Windows“ kolegų beveik nesiskiriančios „Corel Photopaint“, „Netscape Navigator“, „Opera“, „Adobe Acrobat“, „RealPlayer“, ICQ bei kai kurių programų „Linux“ versijos. Jeigu kam to neužtenka – galima pabandyti pasinaudoti „Windows“ sistemos emuliatoriumi „Wine“, kuris leidžia „Linux“ terpėje dirbti su beveik visomis įprastomis „Windows“ programomis, pradedant „WinZip“ ir „Notepad“ ir baigiant „Word 2000“ bei „Lotus Notes“. Bet įdiegti ir suderinti „Wine“ sistemą pavyks ne iš karto ir ne kiekvienam.

Kol kas bene didžiausias „Linux“ skaudulys – tai lietuviškų rašmenų vartojimas. Ko vertas Lietuvoje kompiuteris, kuriuo negalima rašyti lietuviškai? Lygiai tiek pat kol kas verta ir bet kuri standartiškai instaliuota „Linux“ sistema. Norėdamas prakalbinti savo „Linux“ kompiuterį lietuviškai, jo naudotojas turi susirasti ir parsisiųsti iš interneto visą rinkinį įvairių šriftų bei skriptų ir bent jau paviršutiniškai išmanyti „Linux“ sistemos sandarą ir veikimo principus. Bet net ir tada nėra garantijos, jog lietuviškai rašyti ir matyti tautinius rašmenis bus galima visose programose. Štai čia dar reikia viso perversmo.

Be jokios abejonės, „Linux“ yra daug lankstesnė, patikimesnė ir – teoriškai – greitesnė sistema, nei „Windows“, bet asmeniniame kompiuteryje „Linux“ su grafine aplinka ir „StarOffice“ biuro programomis dirbs ne greičiau, negu „Windows“ su „MS Office“. Abi sistemos turi čia ir savų privalumų, ir trūkumų, bet didžiajai daliai vartotojų pamiršti „Windows“ ir pereiti prie „Linux“ kol kas dar nepavyks.

Views All Time
Views All Time
2555
Views Today
Views Today
1
0 0