Sakoma, kad pažintis su teatru prasideda nuo rūbinės. Pažintis su kompiuteriu prasideda nuo klaviatūros. Todėl nenuostabu, kad klaviatūrą stengiamasi padaryti tokią, kad darbas su ja būtų savaime aiškus mažai įgudusiam (atsitiktiniam) kompiuterio vartotojui ir patogus tam, kas renka ilgus tekstus.

Pirmuosius asmeninius kompiuterius lietuviai ėmė pirkti iš JAV bei Vakarų Europos be jokių specialių užsakymų – tokius, kokie yra, t.y., su užsienio kalbų klaviatūromis. Todėl pirmas uždavinys buvo pritaikyti iš užsienio parsivežtą klaviatūrą lietuviškiems tekstams rinkti.

Paprasčiausias būdas – vietoj kurių nors simbolių įdėti lietuviškas raides. Buvo įvairių variantų. Plačiausiai paplito vadinamoji skaitmeninė klaviatūra (1 pav.). Joje devyni viršutinės eilės klavišai paskiriami lietuviškoms raidėms Ą, Č, Ę, Ė, Į, Š, Ų, Ū, Ž. Tai gal būt pats optimaliausias sprendimas iš serijos „pasidaryk pats“. Tereikia įsigyti tokios klaviatūros tvarkyklę ir nupiešti arba užlipdyti lietuviškas raides ant klavišų, o jei neturi nei lipdukų, nei rašiklio, rašančio ant plastmasinių klavišų, tai galima užklijuoti popieriaus juostelę virš viršutinės klavišų eilės ir ten užrašyti raides.

Skaitmeninė lietuviškos klaviatūros paveiksle parodyta, kokie simboliai gaunami spaudžiant šitaip koreguotos amerikietiškos klaviatūros klavišus. Ja jau galima dirbti, bet atsiranda ir nepatogumų: pertvarkytoje klaviatūroje telikę tik du skaitmenys (0 ir 9), trūksta dešimties kitų simbolių (= ! @ # $ % ^ & * +). Skaitmenys dubliuojami dešinėje kompiuterio klaviatūros dalyje, todėl juos ten galima rinkti, bet kiti simboliai dingsta visai.

Skaitmeninė klaviatūra turi tik pačius būtiniausius lietuviškus simbolius – raides. Joje nėra lietuviškų kabučių „ “ ir paragrafo ženklo §, kurie yra netgi mažiau klavišų turinčioje rašomosios mašinėlės klaviatūroje.

Dar vienas trūkumas – devynios specifinės lietuviškos raidės išdėstytos viršutinėje eilėje, kuri yra nepatogi kai renkama akluoju būdu. Mat abiejų rankų pirštų pradinė padėtis būna ant antros iš apačios klavišų eilės (A, S, D…) ir čia jie turi grįžti po kiekvieno klavišo paspaudimo. Todėl greitai pasiekiamos tik gretimų klavišų eilės, o iki viršutinės eilės atstumas dvigubai didesnis.

Skaitmeninės klaviatūros paplitimą lėmė ne jos funkciniai privalumai ar trūkumai, o užsienietiškos klaviatūros perdarymo paprastumas, kurį galima atlikti namų sąlygomis. Daugiausiai buvo perkama amerikietiškų kompiuterių, todėl buvo apsiribota amerikietiškų klaviatūrų tvarkyklėmis. Skaitmenų klavišus galima perpiešti ir bet kurios valstybės klaviatūroje. Tačiau reikia nepamiršti, kad perpiešti nepakanka – reikia ir tvarkyklės. O kiekvienos valstybės klaviatūroje simboliai išdėstyti vis kitaip. Todėl pertvarkant skirtingų valstybių klaviatūras ir norint apsiriboti užrašų keitimu vien ant skaitmenų klavišų, reikia skirtingų tvarkyklių. Taigi lietuviškos skaitmeninės klaviatūros tapo lyg ir pririštos prie amerikietiškų – panašiai, kaip litas prie dolerio.

Visgi buvo tikimasi, kad kada nors atsiras galimybė gaminti lietuviškas klaviatūras. Todėl buvo projektuojamos ir lietuviškos klaviatūros. Turėjome parengtus net du jų standartus. Viename apibrėžta ergonominė klaviatūra. Joje raidės, dažniau pasikartojančios lietuviškame tekste, išdėstytos patogesnėse pozicijose. Tačiau ergonominė klaviatūra taip ir neprigijo.

Kito standarto (LST 1205-92) klaviatūroje raidės išdėstytos pagal nusistovėjusią lietuviškąjį raidžių išdėstymą AŽERTY. Yra tik vienas skirtumas – raidė Š sukeista su raide F. Šios klaviatūros tvarkyklę firma „Microsoft“ įdiegė į operacinę sistemą „Windows 95“ ir vėlesnes jos versijas. Taigi vartotojui lyg ir nebereikėtų rūpintis klaviatūra. Tačiau jis greit pajunta jos trūkumus – nėra angliškų raidžių Q, W, ir X, o taip pat dar dešimties simbolių: @ # $ % ^ & * | [ ] { } “ < > . Juos išstūmė lietuviškos raidės. Vėlgi vartotojui reikia ieškoti būdų, kaip pastaruosius surinkti. Vieni įdiegia daugiakalbį režimą ir pasinaudoja kurios nors kitos valstybės klaviatūros tvarkykle, kiti įsigyja „paremontuoto“ lietuviškos klaviatūros standarto tvarkyklę. Taigi principas „pasidaryk pats“ dar tebeveikia.

Mūsiškis vartotojas įpratęs kantriai pakelti įvairius darbo su klaviatūra nesklandumus, manydamas, kad jie neišvengiami. Tuo tarpu užsienietis, neradęs valstybinį standartą atitinkančioje lietuviškoje klaviatūroje visų lotyniškosios abėcėlės raidžių, nusistebėtų mūsų provincialumu. Galima teisintis, kad minėtų trijų raidžių nėra lietuviškoje abėcėlėje. Tačiau ne visas angliškos abėcėlės raides turi ir kitos kalbos. Pavyzdžiui, lenkai neturi raidžių Q, V ir X, estai neturi net mums visiems įprastos raidės C. Nepaisant to, visų Europos valstybių klaviatūros turi visas lotyniškąsias raides. (Pastebėsime, kad raides Q, W ir X turi netgi lietuviškoji rašomoji mašinėlė).

Visos problemos atsiranda dėl to, kad visi vartojame tą pačią (arba beveik tą pačią) mechaninę klaviatūrą, kurioje klavišų skaičius yra fiksuotas. Amerikietiška klaviatūra turi 47 klavišus simboliams rinkti. Jeigu panagrinėtume ASCII simbolių aibę, tai suskaičiuotume, kad joje yra 94 spausdintini simboliai. Ši simbolių aibė yra kiekvieno kompiuterio abėcėlėje. O jeigu simbolis yra, tai jis būtinai bus kur nors panaudotas. Taigi vartotojas turi turėti galimybę surinkti klaviatūra visus ASCII simbolius. Tai lygiai du kartus daugiau negu klavišų. Jeigu kiekvienu klavišu rinksime po du simbolius (vieną apatiniu registru, kitą – viršutiniu), tai bus išnaudoti visi klavišai. Tai kaip į klaviatūrą įterpti lietuviškas raides, kad išliktų ir visa ASCII simbolių aibė?

Su analogiškomis problemomis susiduria ir kitos Europos valstybės, nes kiekviena jų turi papildomų raidžių ir vieną kitą specialųjį simbolį. Todėl verta panagrinėti, kaip jos šią problemą yra išsprendusios.

Visos Europos valstybės naudoja 48 simbolių klaviatūrą. Naujas klavišas yra apatinės klavišų eilės dešinėje (žr. prancūziškos arba vokiškos klaviatūros paveikslėlį). Tačiau vieno papildomo klavišo nepakanka. Reikia ieškoti kitokių būdų simbolių aibei išplėsti. O, pasirodo, toks būdas yra ir jį naudoja visos Europos valstybės. Tai papildomas lygis (registras). Visiems įprastas antrasis (didžiųjų raidžių) lygis gaunamas paspaudus klavišą  (Europos klaviatūrose) arba Shift (JAV klaviatūroje). Šitaip klaviatūra renkamų simbolių skaičius padvigubinamas. Simbolių skaičių galima dar kartą paddidinti panaudojus dar vieną — trečiąjį lygį. Jis gaunamas paspaudus klavišą dešinįjį Alt klavišą, kuris dažnai žymimas  Alt Gr, o jeigu klaviatūra tokio klavišo neturi, tai jį atstoja valdymo klavišų pora Alt(kairysis)+Ctrl. Trečiojo lygio simbolius įprasta piešti dešinėje klavišo pusėje. Pavyzdžiui, jeigu ant klavišo nupiešti trys simboliai:

*
+ /

tai gausime:

+ paspaudę šį klavišą,
* paspaudę  ir šį klavišą,
/ paspaudę Alt Gr ir šį klavišą.

Iliustracijai pateikiame prancūzišką ir vokišką klaviatūras. Tikslumo dėlei dar reikėtų pridurti, kad čia yra klaviatūros naudojamos Vokietijoje ir Prancūzijoje, nes tos pačios kalbos klaviatūra, vartojama kitoje valstybėje (pvz., Kanados prancūzų), gali būti skirtinga.

Nagrinėdami užsienio valstybių klaviatūras, galime aptikti daug panašumo tarp jų, bet yra nemažai ir skirtumų. Konferencijoje „Kompiuterininkų dienos“ buvo pateikta išsami 20 Europos valstybių klaviatūrų apžvalga [1]. Kiekviena valstybė vartoja jai reikalingą simbolių aibę, tinkamiausią simbolių išdėstymą bei užrašus ant valdančiųjų klavišų.

Nežiūrint kalbų ir simbolių išdėstymo skirtumų, Europos valstybių klaviatūromis patogu naudotis: kokį simbolį matome nupieštą ant klavišo, tokį ir gauname nuspaudę tą klavišą. Nesunku susigaudyti ir kai ant klavišo nupiešti keli simboliai, nes jie jų išrinkimo principai vienodi.

Panaudojus Europos valstybių patirtį buvo parengtas lietuviškos klaviatūros standartas LST 1582:2000 (5 pav.).

Standartinė klaviatūra skiriasi nuo ankstesnių Lietuvoje naudotų kompiuterio klaviatūrų tuo, kad turi išbaigtą simbolių aibę. Lietuviški simboliai papildo ASCII simbolių aibę, o ne gaunami jos sąskaita (kaip kad buvo daroma ankstesnėse klaviatūrose). Joje yra visi ASCII simboliai, lietuviškos raidės ir kiti svarbesni lietuviškame rašte vartojami ženklai. Kaip ir kitų Europos valstybių klaviatūrose, simbolių aibė praplečiama naudojant dešinįjį registrą, gaunamą klavišu Alt Gr.

Reikia tikėtis, kad netgi išrankiam kompiuterio vartotojui turėtų pakakti vienos, projekte pateiktos, klaviatūros. Tai, kad nereikia klaviatūrų perjunginėti ir dėl to visada gaunami tie simboliai, kurie užrašyti ant klavišų, turėtų palengvinti ir eilinio (būsimo) vartotojo pirmąją pažintį su kompiuteriu.

Raidės klaviatūroje išdėstytos pagal lietuviškai raštijai būdingą ĄŽERTY schemą, kuri nuo QWERTY išdėstymo skiriasi 4 raidėmis (Q, W, X, F). Pastebėsime, kad panašiai elgiasi ir kitos Europos valstybės QWERTY schemą pritaikydamos savajai raštijai. Yra raidžių, iškeltų į kitas vietas šių valstybių klaviatūrose:

Belgijos: A, M, Q, W, Z;
Čekijos: Y, Z;
Slovakijos: Y, Z;
Prancūzijos: A, M, Q, W, Z;
Vengrijos: Y, Z;
Vokietijos: Y, Z.

Klaviatūros skiriasi ir užrašais ant valdymo klavišų. Jie yra įvairūs. Vartojami angliški klavišų pavadinimai arba jų santrumpos, nacionaliniai klavišų pavadinimai arba jų santrumpos bei specialūs veiksmą primenantys simboliai (dažniausiai rodyklės). Pastebėsime, kad kai kurie nacionaliniai klavišų pavadinimai yra informatyvesni už angliškus. Pavyzdžiui, vokiškoje klaviatūroje (žr. paveikslą) žymeklio perkėlimo į pirmąją poziciją (angl. Home) klavišas taip ir žymimas – Pos 1, o postūmiai per visą ekraną žymimi Bild ir Bild (angl. Pg Up ir Pg Dn).

Ir pabaigoje – dar viena smulkmena: dešinėje (skaitmeninėje) amerikietiškos klaviatūros dalyje randame simbolį . ir jį laikome tašku. O iš tikrųjų – tai skaičiaus trupmeninės dalies skirtukas. Amerikiečiams – tai taškas, o vokiečiams – kablelis (žr. vokiškos klaviatūros paveikslą). Lietuviai trupmeninę skaičiaus dalį skiria kableliu. Todėl lietuviškoje klaviatūroje čia ir yra kablelis.

Naujas lietuviškos klaviatūros standartas yra suderintas su tarptautiniu kompiuterių klaviatūrų standartu ISO/IEC 9995. Todėl nebus problemų su programine įranga bei klaviatūros gamyba.

Šiuo metu yra parengtos tvarkyklės operacinėms sistemoms DOS, „Windows 95“, „Windows 98“, „Windows NT“ ir „Windows 2000“. Jas galima atsisiųsti iš ftp://aldona.mii.lt/pub/MII/PMS/klav.

Literatūra

1. G. Grigas, V. Tumasonis. Kompiuterio klaviatūrų apžvalga. Kompiuterininkų dienos’97. Renginio medžiaga, 129-140.

Views All Time
Views All Time
7644
Views Today
Views Today
1
0 0