Kompiuterių tinklų aparatinė dalis
Kompiuterių tinklai, kaip ir patys kompiuteriai susideda iš dviejų pagrindinių dalių – aparatūrines ir programines. Tačiau šiuo metu nėra bendrai priimtos nuomonės, kaip skirstyti kompiuterių tinklus, bet du dalykai yra labai svarbus, tai duomenų perdavimo technologija ir mastelis. Bendrai paėmus, yra du perdavimo technologijos tipai:
1. Perdavimo tinklai (broadcast networks).
2. Dviejų taškų tinklai (point-to-point).
Perdavimo tinklai turi vieną komunikavimo kanalą, kuri bendrai naudoja visi tinklo kompiuteriai. Trumpi pranešimai – paketai yra siunčiami vieno kompiuterio ir priimami kito. Paketo viduje yra adresas, kuris nurodo, kam šis paketas skirtas. Prieš priimdamas paketą, kompiuteris tikrina adreso lauką. Jei paketas yra skirtas jam, tai yra priimamas, jei adresas pakete ir kompiuterio adresas nesutampa, tai yra ignoruojamas. Transliavimo sistemos dažnai turi galimybę adresuoti paketą visiems adresatams. Tam paketo adreso lauke yra įrašomas specialus kodas. Kada toks paketas yra išsiunčiamas, tai jį priima ir apdoroja kiekvienas tinklo kompiuteris. Toks darbo režimas yra vadinamas transliacija. Kai kurios transliacijos sistemos gali perduoti pranešimus tik į tam tikras kompiuterių grupes tinkle – poaibius, potinklius. Toks režimas yra daugiaadresinis transliavimas (multicasting). Viena iš galimų tokio transliavimo vykdymo galimybių yra išskirti adrese vieną bitą šiam režimui indikuoti. Kiti n-1 adreso bitai gali nurodyti grupės adresą. Kuomet paketas yra siunčiamas tam tikrai grupei, jis patenka visiems šios grupės kompiuteriams.
Dviejų taškų tinklai turi daug sujungimų tarp atskirų kompiuterių porų. Kad patektu iš šaltinio į paskirties tašką, paketas šio tipo tinkluose gali pirmiau patekti į vieną ar daugiau tarpinių kompiuterių. Dažnai yra galimas padaugintas, įvairaus ilgio kelias, todėl maršruto parinkimo (routing) algoritmai vaidina svarbų vaidmenį šiuose tinkluose. Kaip taisyklė mažesni, geografiškai lokalizuoti tinklai daugiau naudoja transliacijos tinklus, tuo tarpu kai dideli tinklai dažniausiai taškas-su-tašku.
Alternatyvus tinklų klasifikavimas yra pagal jų mastelį. Daugiaprocesorinių sistemų klasifikacija, išrikiuota pagal jų fizinį dydį. Tai nuo informacijos persiuntimo tarp atskirų kompiuterio plokščių, procesorių (0.1 m) iki pasaulinio tinklo interneto (10000 km). Atstumas yra svarbi klasifikacijos metrika, nes skirtingame mastelyje yra naudojama skirtinga informacijos perdavimo technika.
Kompiuterių tinklus galima skirstyti ir pagal jų naudojimo paskirtį:
1. Uždarasis (private network), aptarnaujantis konkrečios organizacijos informacinius mainus.
2. Viešasis (public network), už nustatytą mokestį teikiantis savo abonentams įvairias informacinių komunikacijų paslaugas, tarp jų ir telefoninį, kompiuterinį bei video ryšį.
3. Tarptautinis (international network), suteikiantis vartotojams tarpkontinentinius ryšius povandeniniais kabeliais ir palydovinio ryšio sistemomis.
Pagal naudojimo pobūdį kompiuterių tinklai gali būti:
1. Vietiniai kompiuterių tinklas (local area network – LAN).
2. Platesni kompiuterių tinklai (metropolitan area network – MAN), įvairiomis ryšio linijomis jungiantis kompiuterių vartotojus didelėje teritorijoje (rajone, mieste).
3. Skaitmeninis miesto tinklas (wide area network – WAN)
4. Bevieliai kompiuterių tinklai.
5. Tarptinklinis ryšys (internetworks).
Pagal topologiją kompiuterių tinklas gali būti:
1. Žvaigždinis (star), kai prie vieno centrinio kompiuterio atskiromis linijomis jungiami pavieniai terminalai, įvairūs išoriniai įrenginiai (spausdintuvai, braižytuvai) arba kiti kompiuteriai.
2. Magistralinis (bus), kai visi tinklo kompiuteriai ir išoriniai įrenginiai jungiami prie vienos ryšio magistralės.
3. Žiedinis (ring). Tai magistralinis tinklas su uždara ryšio magistrale
2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.