Šiuolaikinio pasaulio tikriausiai neįmanoma įsivaizduoti be kompiuterių, o vaikai, atrodo, tiesiog nuo gimimo puikiai perpranta visas naujųjų technologijų subtilybes. Tikriausiai nieko nebenustebintų trijų metų pyplys, savo mažomis rankutėmis pakankamai įgudusiais judesiais valdantis pelytę ir puikiai žinantis kaip įsijungti mėgiamą žaidimą ir jį žaisti. Iš pradžių tai tik įdomi, visai nekalta pramoga. Tačiau laikui bėgant kompiuterinis pasaulis įtraukia vis labiau. Vaikas nenori kalbėtis su tėvais, retai išeina tiesiog pažaisti su bendraamžiais ir nuolatos prisėda prie kompiuterio? Visi šie ženklai aiškiai rodo, kad metas susirūpinti.

Nereikia pulti į kraštutinumus ir išmetinėti kompiuterio ar slėpti jį po devyniais užraktais. Juk iš esmės tai labai naudingas daiktas. Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, tai pasistengti suprasti, kokios priežastys paskatino kompiuterinės priklausomybės išsivystymą. Bet kuriuo atveju galima tvirtai pasakyti: jei vaikas turi stiprią priklausomybę nuo kompiuterio, vadinasi realiame jo gyvenime yra kažkokių problemų.

Virtualus gyvenimas patrauklus tuo, kad ten vaikas (beje, tai galioja ne tik vaikams) – visagalis. Ten jis stiprus, protingas, išradingas, įdomus… Toks, kokiu tą akimirką nori būti. O kas vyksta realybėje? Kažkas suerzino, įžeidė ar supykdė – vadinasi, tai jau yra problema, kurios neišspręsi vienu pelytės paspaudimu ir išėjimu iš žaidimo. Čia realūs žmonės, realus bendravimas ir realios problemos. Čia turi išmokti įveikti sunkumus, nes jie niekur nedings. O tai nėra taip lengva padaryti. Tokiu atveju kompiuteris – savotiška galimybė pabėgti nuo realybės. Ten bet kurią problemą galima išspręsti tiesiog pradėjus žaidimą iš naujo.

Dar viena priklausomybės priežastis – kompiuterio suteikiamas klaidingas laisvės pojūtis. Juk ten nėra tėvų ir jų kvailų reikalavimų, nėra klasiokų, su kuriais visais nesinori bendrauti ir t.t. Virtualiame pasaulyje vaikas gali susikurti bet kokį herojų, keisti jo įpročius, charakterį, išvaizdą… Galų gale, jis bet kurią minutę gali pradėti viską iš naujo. Jis turi laisvę rinktis, kuo šiandien būti ir kaip šiandien gyventi.

Kitas dalykas – neteisingas vaiko dienos režimas.  Nereikia stebėtis, juk šiais laikais suaugusieji nuolatos skuba ir deja, dažnai patys paskatina vaikus rinktis ne teisingą laisvalaikio praleidimo būdą. Tėčiui po darbo norisi pailsėti, mama turi apsitvarkyti namus ir dar valgyti pagaminti… Nuolatos šalia besisukantis mažylis reikalauja dėmesio, taigi kompiuteris ar televizorius tą akimirką tampa tikru išsigelbėjimu. Ir tėveliai gali skirti laiko savo poreikiams, ir vaikas užsiėmęs. Tik  vieną dieną atsimerki ir pamatai, kad kompiuteris tapo geriausiu vaiko draugu.

Kai suprasi, kokios priežastys paskatino pasirinkti virtualų, o ne realų gyvenimą, išspręsti problemą bus kur kas lengviau. Nepamiršk, kad kompiuterinė priklausomybė išsivystė palaipsniui, todėl ir jos atsikratyti reikia ne dramatiškomis priemonėmis, o žingsnis po žingsnio. Kaip jau išsiaiškinome, kompiuterinės priklausomybės priežastimi gali būti realybėje egzistuojančios problemos, todėl labai svarbu, kad vaikas jaustų tavo supratimą ir palaikymą. Iš pradžių pasiūlyk vaikui pažaisti kompiuterinį žaidimą kartu su juo. Vėliau tiesiog sėdėk šalia kol jis žais ir pabandyk užmegzti pokalbį. Tokiu būdu tu atitrauksi jo dėmesį į kitus dalykus, tačiau tuo pačiu leisi jam daryti tai, ko jis nori, t.y. žaisti. O jau tuomet siūlyk vaikui kitus įdomius laisvalaikio praleidimo būdus. Jei viską darysi neskubėdama, vaikas net nepajaus, kaip kompiuteris jam tapo visai neaktualus.

Views All Time
Views All Time
3706
Views Today
Views Today
1
0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn