Neretai įsigyjant nešiojamuosius kompiuterius pamirštama apie darbo ergonomiką ir ką reikia daryti, kad nekiltų sveikatos problemų

Populiarėjantys nešiojamieji kompiuteriai vis dažniau stumia iš biurų ir namų stalinius kompiuterius. Nešiojamieji jų broliai yra lengvesni, stilingesni, patogesni pernešti, nepamainomi keliaujant, esant komandiruotėse. Tačiau dirbantysis tokiu kompiuteriu dažniausiai sėdi nepatogiai, jo sėdėsena neatitinka ergonomikos arba patogumo reikalavimų. Dėl to kenčia sveikata.

Grėsmė vaikų sveikatai

Nešiojamieji kompiuteriai skirti nešiotis ir dirbti ten, kur nėra tinkamų sąlygų jį pasidėti ant stalo. Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės, gydytojos Dainos Švėgždaitės, nešiojamasis kompiuteris yra patogus dėl savo mobilumo, tačiau norint, kad jis nekenktų sveikatai, reikia jį tinkamai naudoti: dirbant nereikėtų jo dėti ant kelių, grindų, žurnalinio staliuko.

Tai, kad kompiuterio ekranas ir klaviatūra sumontuota į vieną neatskiriamą korpusą, yra didžiausias ergonomikos priešas. Kadangi laužo pagrindinę taisyklę – ekranas turi būti akių aukštyje, o naudojantis klaviatūra, riešai padėti patogiai. Tačiau pakėlus nešiojamojo kompiuterio ekraną į tinkamą aukštį, nepatogu naudotis klaviatūra.

Net nešiojamąjį kompiuterį padėjus ant stalo, jo ekranas dažniausiai yra gerokai žemiau nei turi būti ir tai verčia dirbantįjį lenktis. Iš pradžių ir staliniai kompiuteriai buvo gaminami su integruota klaviatūra bei monitoriumi. Tačiau tai sukėlė bangą skundų dėl raumenų nuovargio ir netaisyklingos laikysenos.

Kas gresia nepatogiai dirbant su nešiojamuoju kompiuteriu? Pasak D.Švėgždaitės, jeigu ekranas yra žemiau akių lygio, didėja nugaros, pečių ir akių raumenų įtempimas, nepatogiai laikant riešus, gali susilpnėti kraujotaka. Ji pabrėžė, kad darbas netinkamai įrengtoje vietoje ypač kenkia vaikams.

Vietą reikia įrengti

Jeigu nešiojamuoju kompiuteriu per dieną tenka naudotis ne daugiau kaip dvi valandas, ekspertai pataria susirasti patogią kėdę, o kompiuterį pasidėti taip, kad riešai būtų kuo patogesnėje padėtyje. Ekraną reikėtų pakreipti taip, kad į jį žiūrint reiktų kuo mažiau lenkti galvą. Kornelio universiteto specialistų teigimu, galvos ir kaklo poziciją išlaikyti padeda stambūs raumenys, todėl dirbant trumpai, geriau aukoti galvos poziciją siekiant, kad riešai būtų laikomi patogiai.

Tačiau tiems, kurie stacionarų kompiuterį ant biuro stalo pakeitė nešiojamuoju, jį reikia įtaisyti patogiai ant specialaus stalo, taip pat patartina įsigyti priedus, kurie leis tinkamai suderinti kompiuterio vietą, klaviatūros, pelės ir monitoriaus aukštį. Tam reikės normalaus dydžio klaviatūros bei pelės.

Pagal Lietuvoje galiojančią higienos normą „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“, pats nešiojamasis kompiuteris yra nepritaikytas dirbti biure.

Patogi nešiojamojo kompiuterio darbo vieta savo ergonomika prilygsta stacionariam. Tačiau reikia laikytis ir pastariesiems keliamų ergonomikos reikalavimų, dirbant daryti pertraukėles, įvairius pratimus.

Papildomi priedai

Kompiuterinės įrangos gamintojai siūlo įvairių padėklų (jie dar vadinami stotelėmis, stovais), ant kurių pastačius kompiuterį, ekranas pakeliamas į reikalingą aukštį. Tuomet papildomai prijungti reikia tik klaviatūrą ir pelę. Šiuos universalius padėklus gamina ir Lietuvoje parduoda tokios kompanijos kaip „Hama“, „Logitech“, „Fellowes“, „Trust“, „Gembird“, „Zalman“. Jų kaina siekia nuo kelių dešimčių litų už itin paprastus iki kelių šimtų litų už sudėtingesnius.

Pasak Vilniaus skaitmeninės įrangos parduotuvės „BMS Megapolis“ vadovo Tomo Amblažėjaus, ergonomiškų darbo vietų populiarumas, nors ir nėra didelis, tačiau auga pakankamai sparčiais tempais.

„Tai natūralu – naudojančiųjų nešiojamuosius kompiuterius per pastaruosius metus padaugėjo kelis kartus. Pavyzdžiui, pernai pirmąkart BMS parduotuvėse nešiojamųjų kompiuterių parduota daugiau nei stacionariųjų. Taip pat padaugėjo ir vartotojų, norinčių nešiojamaisiais kompiuteriais dirbti patogiai ir mažiau kenkiant sveikatai“, – tvirtino jis.

Anot T.Amblažėjaus, vis daugiau kompiuterius naudojančiųjų namuose įsigyja bent elementariausius nešiojamųjų kompiuterių stovus, pakeliančius kompiuterį, išorinę klaviatūrą ir pelę.

Specializuotos, bet brangios

Nešiojamųjų kompiuterių gamintojai irgi gamina priedus, padedančius patogiau dirbti su nešiojamuoju kompiuteriu. Tiesa, šios stotelės tinka tik vieno gamintojo kompiuterių modeliams. Be to, jos yra brangesnės, tačiau funkcionalesnės. Daugelis jų yra su jungčių kartotuvais – kompiuterį reikia tik įstatyti į stotelę ir galima naudotis – nereikia kaskart prijungti ar išjungti klaviatūros, pelės, monitoriaus, spausdintuvo ir kitų įrenginių laidų.

T.Amblažėjus sakė, kad tokias stoteles įsigyja vos keli procentai, nes jų kaina siekia 400-1000 litų, neskaičiuojant papildomo monitoriaus kainos. Šios stotelės populiaresnės tarp vartotojų verslininkų, beje, jos pirmiausia jiems ir buvo skirtos.

Vietoj specialių stovelių, galima įsigyti ir papildomą, keičiamos padėties monitorių. Toks monitorius ypač rekomenduojamas tiems, kurių nešiojamojo kompiuterio ekrano įstrižainė yra mažesnė nei 14-15 colių, o naudojama pakankamai didelė, pavyzdžiui, 1024×768 taškų raiška. Tokiame ekrane sunkiau įžiūrėti vaizdą, reikia labiau įtempti akių raumenis.

Views All Time
Views All Time
2728
Views Today
Views Today
1
0 0