Prie kompiuterio stalo gimsta įdomiausios ir keisčiausios idėjos. Vienas geriausių Lietuvos hakerių (deja, jis nenori afišuotis), taigi įvardinkime jį raide K., sutikęs duoti interviu, pasakoja ne tik apie techninį savo darbą, bet atskleidžia ir tam tikras savo asmeninio gyvenimo subtilybes.

Į susitikimą jis nesutiko atvykti anksčiau, nei vėlai vakare, sutemus. Vaikinas nemėgsta viešų vietų. Jam patinka nebent „sava“ kompanija, o su pašaliniais žmonėmis paprasčiausiai susitinka ten, kur mažiausiai trauktų dėmesį.

Nors, jis ir negyvena šachtoje ar požeminiame tunelyje, tačiau jo būstas išsiskiria iš kitų. Minimalistinė griežta aplinka, su hakeriško vaizduojamojo meno atributais (atsišaukimai, OS simbolika ir pan.). K. taip pat mėgsta rūbus su kompiuterine atributika – pokalbio metu ant jo džemperio pastebėjau vieną mažytį akcentą – „Linux“ pingvinuką. Nors nešokiruojantis aplinkinių savo išvaizda, jis nevalingai išsiskiria iš minios.

Tu save laikai hakeriu?

K. Manau, niekas neturi moralinės teisės savęs kažkuo laikyti, tik aplinkiniai gali objektyviai nuspręsti. Šiaip nusipelnyti galima greitai, bet taip pat greitai galima ir nukristi aukštai pakilus.

Iš kitos pusės, ką mes turėtumėme laikyti hakeriu?

K. Hakeris iš esmės yra gyvenimo filosofija: tai yra požiūris, mąstysena, stilius, žinios, intelektas, logika. Žmogus, turintis kitokį požiūrį į informaciją, į informacinę bendruomenę, informacijos sklaidą, jos saugumą ir pan.

Ar įsilaužimai vyksta iš neturėjimo ką veikti?

K. Hakeris nėra kompiuterinis piratas, atliekantis nusikalstamą veiklą vien dėl sportinio intereso ar pramogos, neturėjimo ką veikti.

Tai dėl ko vyksta įsilaužimai?

K. Tai daroma iš idėjos, pasiaukojimo, bendro tikslo, bet, aišku, tai teikia ir malonumo, žinių, patirties. Tikslas – informacijos saugumas, privatumas, apsisaugojimas. (Bet malonumas nėra pirmoje vietoje – aut. past.) Žmogus yra tokia būtybė, kad dažniausiai tai, ką daro savo noru, jam teikia malonumą arba iš to jis gauna kažkokią naudą.

Nuo kelerių metų reikia mokytis, domėtis, kad išvystytum šiokį tokį meistriškumą, logiką?

K. Čia daugiau mažiau įgimtas reikalas, lygiai kaip ir muzika.Gali išmokti groti iš natų, bet… Labai didelę reikšmę turi amžius – kuo anksčiau pradėsi, tuo giliau įbrisi, bet iš esmės teisinga mąstysena susiformuoja ne pačioje ankstyvojoje jaunystėje.

Kaip reikėtų suprasti tą „teisingą mąstyseną“?

K. Žmonės pradeda naudotis „gatavais įrankiais“. Jaunėliams, aišku, tai kelia didžiulį pasitenkinimą. Tai yra per daug paprasta ir tikrai nėra prasmės didžiuotis. Ar toli su tomis „aiškiomis instrukcijomis“ galima nueiti?

K. Na, su instrukcijomis galima nueiti tikrai gana toli, žmonės tik pastaraisiais metais pradėjo domėtis duomenų apsauga, bet ir tai visi labai pasyviai žiūri į šį reikalą.

Tai kokios yra alternatyvos tarp „teisingos mąstysenos“ hakerio ir …?

K. Žmogus, kuris yra bukas ir nesupranta savo bukumo, manau, nėra labai jau gera alternatyva, o žmogus, kuris supranta savo menkumą ir suvokia, kad informacija ir protas yra didžiausios vertybės, truputį kitaip pradeda žiūrėti į viską.

Gali pasakyti, kad hakerizmas Lietuvoje tapo religija?

K. Fanatikų yra visose srityse, nemanau, kad tai yra religija. Tas fanatizmas ir kyla iš nežinojimo.

Kaip tu pats pradėjai tuo užsiimti, kur ištakos?

K. Kiek save prisimenu, jau nuo 4 metukų sėdėjau tėtei ant kelių prie kompiuterio ir stebėjau jį. Nekilo jokių klausimų, kur stoti ir ką daryti, kai atėjo laikas pasirinkti specialybę.

Specialybė, žinoma, yra susijusi su IT?

K. Taip, aš be konkurso buvau pakviestas studijuoti universitete. Baigiau mokyklą puikiais pažymiais, universitetui to pakako.

Ar tavo bendravimas nesiskiria nuo kitų žmonių, gal kokia nors specifika?

K. Aš mėgstu visokiausius psichologinius žaidimus. Kartais patinka įvertinti savo pašnekovą pateikus jam keletą klausimų. Psichologijos knygose yra aprašyta visokiausių žmogaus pažinimo būdų, mėgstu jais vadovautis praktikoje.

Pateik pavyzdį

K. Na, pavyzdžiui, kuo tu persirengdavai maža, kai eidavai į karnavalus. Šiuo klausimu, galima nuspręsti ir apie žmogaus troškimus, psichologiją, charakterį, ar pačią vaikystę.

Save vertini pakankamai gerai? Nesusiduri su problema, nemanai, jog dauguma žmonių yra už tave kvailesni? Kaip vertini merginas?

K. Nemanau, kad esu gudriausias žmogus Lietuvoje, tačiau kartais atrodo, kad mane supa tikri kvailiai. Nesugebėjimas visapusiškai bendrauti, nesusišnekėjimas, galų gale nesugebėjimas atlikti patikėtos užduoties, kartais tikrai labai erzina. Gaila, tačiau atrodo, jog Lietuvoje išties protingų panelių nėra. Dominuoja stereotipas, kai mergina „vaidina“ protingą, tačiau kartu nesugeba argumentuoti savo nuomonės. Merginos, mano nuomone, mintis generuoja atsitiktiniu būdu, tai, gal ir yra panašu į logiką, tačiau taip nėra iš tiesų. Nemanau, kad merginos gali protingai logiškai mąstyti. Diskretaus pasaulio suvokimas – joms labai sunki užduotis.

Ar būtų galima teigti, jog atitinki Hakerio stereotipą? (žr. ankstesnis straipsnis: Hakeriai – mitai ir realybė

K. Manau, kad gal truputį tiesos ir yra. Iš tiesų, nesu turėjęs rimtos panelės, kurią būčiau galėjęs laikyti mylimu žmogumi. Žinoma, visokių paklydimų yra buvę, tačiau man atrodo, kad tokį žmogų, kokio noriu aš, labai sunku surasti.

Tai gal būtų galima sužinoti, kokie reikalavimai yra keliami „pretendentėms“?

K. Mano subjektyvia nuomone, ideali mergina turėtų būti protinga, atvira, paprasta, miela, mandagi, išauklėta bei graži. Nemėgstu perdėto pasipūtimo ar noro visiems įtikti. Tipiška lietuvaitė – baltakasė, supratinga, maloni, truputėlį kukli ir jausminga.

Ar galima atskirti hakerius pokalbių kambariuose? Galbūt jie pasivadina specifiniais slapyvardžiais, pvz., {[SlApYvArDiS]}?

K. Ne, dažniausiai tai būna patys paprasčiausi slapyvardžiai, pvz., kelmas ar medis, kartais atspindintys tam tikras pažiūras ar įsitikinimus. Daugelis iš mūsų sėdi slaptuose kanaluose, neatkreipdami į save dėmesį.

Kaip hakerių turėtų saugotis su jais bijantys susidurti paprasti vartotojai?

K. Iškyla tikrai nemažai problemų: visų pirma, didelės kainos; antra, niekas neatsako už nelegalią programinę įrangą. Pasinaudojus apsaugos sistema (firewall) galima išvengti tikrai didelės dalies atakų. „MS Windows“ iš esmės nėra saugi ir patikima OS, o paprasti vartotojai būtent MS produktus ir vartoja. Na, geriausia išeitis yra statyti serverį, „Unix“ tipo OS ir suderinti teisingai iptables ar ipchains, ta prasme drausti viską ir leisti tik tai, kas galima, o ne leisti viską, išskyrus tai, kas draudžiama.

Ką namų vartotojas privalėtų turėti savo kompiuteryje?

K. Norėčiau paminėti „Conceal firewall“ bei antivirusinę sistemą. Iš esmes nėra gerų ar blogų antivirusinių sistemų, vienos dažniau atnaujina savo duomenų bazes nei kitos. O tai ir yra vienos ar kitos antivirusinės programos pranašumas.

Dėkoju už pokalbį!

Kristina Šukytė

Views All Time
Views All Time
3663
Views Today
Views Today
1
0 0