Tvirta valia, įsitikinimas „open source“ sistemų privalumais, šiek tiek pagalbininkų iš viso pasaulio ar iš Interneto ir, aišku, unikalus programuotojo talentas. Visa tai paskatino Linusą Torvaldsą pačiam sukurti naują operacijų sistemą.

Retai kam pasiseka tapti legenda dar būnant dvidešimtmečiu, nebent sporto ar popmuzikos žvaigždėms. Dar sunkiau tai padaryti, jeigu pasislepi už kompiuterio monitoriaus ir dieną naktį programuoji. Vienas iš tų, kuriam tai pavyko padaryti, yra Suomijos švedas Linusas Torvaldsas.

Tiesą sakant, Linusas pradėjo kurti dabar jo vardu vadinamą operacijų sistemą todėl, kad jam prireikė terminalo emuliavimo programos. Jis nusprendė parašyti ją pats, nes norėjo išsamiau susipažinti su procesoriaus veikimu. Greitai prireikė terminalo emuliatoriui suteikti dar kelias papildomas funkcijas, pavyzdžiui, reikalingas valdyti kietąjį diską. Ir šias funkcijas Linusas suprogramavo pats. Laikui bėgant, funkcijų atsirasdavo vis daugiau, o visas projektas ėmė vis labiau panėšėti į operacijų sistemą. Jis susikūrė „Posix“ standarto kopiją – tam tikrų taisyklių, kurių privalo laikytis visi „Unix“ variantai, rinkinį.

Kadangi pats Linusas kilęs iš akademinės terpės, o visas jo projektas buvo hobi, jis nutarė „Linux“ kodą įdėti į Internetą kaip „open source“. Tai reiškia, kad kodą naudoti ir keisti gali kiekvienas, su sąlyga, jog po to leis ir kitiems naudotis savo sukurtais patobulinimais.

Gandas apie tai, kad kažkur Suomijoje sėdi bičas, parašęs atvirą operacijų sistemą, greitai pasklido Internete ir tuoj atsirado daugybė pasekėjų, daugiausia atkeliaujančių su savomis daugiau ar mažiau (dažniausiai) vykusiomis idėjomis, kaip sistemą reikėtų pagerinti. O pats Linusas vis programavo.

Linuso entuziazmas ir talentas, papildyti didžiulio kiekio internetinės „linuksistų“ bendruomenės kūrybingų pasiūlymų, greitai pavertė „Linux“ ganėtinai gera operacijų sistema. Yra dar kelios priežastys, kodėl ji tapo tokia populiari. „Linux“ yra labai stabili, o tai labai svarbu, norint daug kur ją taikyti. Kitas pranašumas tas, kad kiekvienas išmanantis programavimą vartotojas gali prieiti prie paties šaltinio kodo ir pakeisti jį taip, kaip jam bus geriausia. Galiausiai yra nemaža vartotojų grupė, kuri naudotų bet kurią operacijų sistemą, kad tik ji nebūtų atkeliavusi iš Billo Gateso imperijos.

Linusas už „Linux“ niekuomet negavo jokio užmokesčio. Tačiau dabar jis yra labai turtingas ir gyvena visiškai išpirktoje puikioje viloje gražiausiame San Francisko priemiestyje.

„Tiesą sakant, aš dabar turtingesnis, nei būčiau tada, jeigu visą laiką vien būčiau stengęsis tapti turtingu. Kelios kompanijos man gerai atlygino konsultacines paslaugas.“

Linusas yra įsitikinęs, kad ateityje visos svarbiausios programos remsis „open source“. Įprastinės programinę įrangą kuriančios kompanijos nesugebės varžytis su Interneto kūrybingumu ir tuo, kad laisvai prieinamas programas gali tobulinti kiekvienas.

„Tai galima palyginti su mokslu, kurio esmė yra kiekviena gražia idėja papildyti pirmtakų pasiekimus. Mokslo priešprieša buvo slapčia vykdomi alchemikų tyrimai.“

Bet jis tikras, kad visuomet išliks komercinės programos.

Linusas ką tik parašė autobiografinę knygą „Just for fun“. Joje jis apibūdina save kaip gryną šiaurietį.

Views All Time
Views All Time
1834
Views Today
Views Today
1
0 0