Įėjimas į informavimo sistemą apie atvirojo teksto programinę įrangą LATIS.

Nuo pat kompiuterių atsiradimo pradžios iki aštuntojo dešimtmečio programinė įranga buvo laisvo apsikeitimo objektas, nesaistomas nuosavybės santykiais. Programinės įrangos naudotojų buvo ne daug, dažniausiai – patys programų autoriai, kurie noriai dalinosi savo darbu su kolegomis. Pati programinės įrangos savikaina palyginus su kompiuteriu buvo nedidelė, nes dažniausiai tai būdavo programos pritaikytos konkretiems skaičiavimams. Programinės įrangos rinka buvo labai ribota.

Aštuntajame dešimtmetyje, atsiradus personaliniams kompiuteriams bei padidėjus programinės įrangos paklausai bei sudėtingumui, kompiuterių programinė įranga tampa intelektualios nuosavybės objektu su visais iš to išplaukiančiais apribojimais ir prieštaravimais nusistovėjusiai tradicijai. Atvirojo teksto programinės įrangos judėjimas atsirado kaip pasaulio kompiuterinės bendrijos reakcija į nuosavybinių santykių taikymą kompiuterių programinei įrangai. Nors nuosavybinė programinės įrangos koncepcija yra dominuojanti, tačiau atvirojo teksto programinės įrangos reiškinys egzistuoja jau keliolika metų ir vis stiprėja bei plečiasi. Yra įgyvendinta nemažai sėkmingų atvirojo teksto programinės įrangos projektų, visų pirma Linux, kurie ne tik nenusileidžia nuosavybinei programinei įrangai, tačiau ją lenkia pagal daugelį parametrų. Atsiranda ir sėkmingai konkuruoja nauji verslo modeliai, paremti ne teisių į programinę įrangą monopolizavimu, o kokybiškomis ir profesionaliomis paslaugomis atvirojo teksto programinės įrangos pagrindu.

Views All Time
Views All Time
3250
Views Today
Views Today
1
0 0