Interneto maršrutizavimas

Maršrutizatorius yra tinklo sluoksnio tarpinė grandis, skirta sujungti tinklus tarpusavyje. Ji pagrįsta paprastu tinklo sluoksnio protokolu. Maršrutizatoriai būna aparatūriniai ir programiniai. Aparatūriniai turi „įsiūtą“ maršrutizavimo funkciją, kuri yra sukurta ir optimizuota maršrutizavimui. Programiniai maršrutizatoriai – tai aparatūra neskirta maršrutizavimui (pavyzdžiui, paprasta tinklo plokštė kompiuteryje), tačiau atlieka maršrutizavimą, kaip vieną iš daugelio procesų, vykstančių maršrutizatoriaus kompiuteryje. Yra taip pat ir hibridinių maršrutizatorių, kurie tam tikrą maršrutizavimo darbo dalį atlieka aparatūriškai, o kitą (pavyzdžiui, sistemos konfigūravimas ar maršrutizavimo lentelių valdymas) vykdo programiškai.

Bent du vietiniai tinklai, sujungti tarpusavyje maršrutizatoriumi, gali būti vadinami Interneto tinklu.

Adresavimas Interneto tinkle

Straipsniai 1 reklama

Kad tinkle būtų galima rasti reikiamą kompiuterį, jam reikia suteikti unikalų adresą. Šis adresas dažniausiai susideda iš kelių dalių. Pirmoji yra tinklo adresas (network address, network ID). Tai yra skaičius, susietas su konkrečiu vietiniu tinklu, įjungtu į Internetą. Antroji yra tinklo kompiuterio (host) adresas (host address, host ID, node ID). Tai yra kompiuterio adresas vietiniame tinkle. Šių dviejų adresų suma – galutinis adresas Internete – vienareikšmiškai identifikuoja reikiamą kompiuterį.

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *