Informacijos šniukštinėjimas (information scent) – vizualinių ir lingvistinių užuominų paieška, lankytojui leidžianti suvokti, ar šaltinyje (svetainėje) galima rasti jam reikiamos informacijos.

Informacijos šniukštinėjimas – tai vienas iš specifinių požymių lankytojo elgesio, kuris vadinamas „informaciniu vartotojiškumu“ (information foraging). Nepriklausomai nuo to, ar lankytojas ieško kokios nors konkrečios informacijos ar tiesiog „ko nors įdomaus“, naršymo metu jis elgiasi, kaip pievoje besiganantis gyvūnas, kuris juda į tą pusę, kur daugiau žolės. Žmogiškuoju aspektu žolę atitinka informacija, tačiau elgesio taisyklės išlieka. Pirmą kartą informacinio vartotojiškumo teoriją suformavo Piteris Piroli (Peter Pirolli) ir Stiuartas Kardas (Stiuart Kard) iš Palo Alto Tyrimų Centro, 1995 m. gegužę „Skaičiavimo sistemų ir Žmogiškojo faktoriaus“ konferencijoje perskaitę savo ataskaitą „Informacinio vartotojiškumo elgesys prieigos prie informacijos terpėje“.

Šiaip jau vartotojiškumo teorija sukurta dar 70-aisiais praėjusio amžiaus metais, o jos tyrimų objektas buvo gyvūnų elgesys ir strategija, ieškant maisto. Ši teorija buvo pagrįsta sąnaudų ir būtinybės analizės (cost-benefit analysis) idėja. Dabar tai – gan populiarus ekonominio vertinimo metodas. Jis numato, kad gyvūnas apžiūri maisto kiekį (t.y., įvertina naudą) ir apskaičiuoja jos gavimui (sąnaudoms) reikalingą energijos kiekį. Jums atrodo, kad gyvūnai nesugeba atlikti tokių sudėtingų matematinių apskaičiavimų? Pasirodo, kad jie juos atlieka lengvai ir intuityviai. Ypatingai sudėtingos strategijos pas gyvūnus susiformavo, vykstant ilgam evoliucijos procesui. 90-ųjų pradžioje buvo sukurta informacinio vartotojiškumo teorija, kuri būtinybės ir sąnaudų analizę išplėtė žmogaus naudojama informacija.

Kai lankytojas užeina į dar nematytą svetainę, jis padrikai peržiūri puslapyje esančius paveikslėlius ir tekstą, kad suvoktų, ar svetainė turi tai, ko jis ieško. Šniukštinėjimo proceso metu lankytojas ieško sprendimą padedančių atlikti vizualinių ir lingvistinių užuominų. Pavyzdžiui, jei vartotojas ieško įrenginio tvarkyklių, tai tokia užuomina gali tapti nuoroda, pavadinta „Atsisiųsti“ arba, dar geriau, „Įrenginių tvarkyklės“ ar įrenginį pagaminusios firmos pavadinimas. Užrašais “Produktai“ ar „Pirkti“ besipuikuojančios nuorodos yra netinkamos ir daugeliu atvejų nepaveikia lankytojo – šis neturi daug laiko apsisprendimui prieš tai, kai naršymą tęs kitose svetainėse. :Laikas, kurį lankytojas skiria svetainės įvertinimui – tai jo sąnaudos. Informacijos šniukštinėjimas leidžia apspręsti potencialią gausimą naudą, kurios vartotojas gali tikėtis, šioje svetainėje praleidęs tam tikrą laiką.

Informacijos šniukštinėjimo fenomenas ryškiausiai atsiskleidė, atsiradus Internetui, nes jos tankis padidėjo keliais lygiais, tačiau toks vartotojų elgesys buvo žinomas ir anksčiau. Pavyzdžiui, gerai išnagrinėtas pastovių storumu pasižyminčių angliškojo „Times“ laikraščio numerių skaitytojų elgesys. Naują numerį gavęs skaitytojas dažnai turi polinkį pirma perversti puslapius, padrikai peržiūrėdamas antraštes, o po to imasi įdėmiau skaityti jį sudominusius straipsnius. Šiuo atveju mes turime reikalą su trumpalaikiu ir ribotu informacijos šniukštinėjimo fenomeno pasireiškimu. Tuo tarpu Interneto vartotojai, skirtingai nuo laikraščių skaitytojų, taip elgiasi nuolat. Jie verčia webmasterius ir marketingo specialistus keisti svetainių dizainą ir turinį taip, kad jis atitiktų informacinio vartotojiškumo teorijos dėsnius, kurie turi įtakos standartinio vartotojiškumo formavimui. Šie standartai pastoviai tobulinami, nes sąnaudų ir naudos formulėje pastoviai didėja vartotojų laiko vertingumas.

Views All Time
Views All Time
3348
Views Today
Views Today
1
0 0