Informacijos kiekis Internete kasdien auga. Gauti informaciją tampa vis sudėtingiau, kadangi auga ne tik bendras perduodamų duomenų srautas, bet ir vidutinis HTML puslapio dydis. Dizaineriai dabar naudoja įdomesnį puslapių apipavidalinimą, negu anksčiau. Taip pat sudėtingesnes technologijas, tokias kaip FLASH ir VRML. Be to, Internete pasirodė multimedinė informacija, telenaujienos, MP3 failai ir kt. Ir dabar, jungiantis į Internetą vis dar populiariu komutuojamu ryšiu, 57 kbitų/s greičio nebepakanka, norint užtikrinti nepertraukiamą darbą Internete. Todėl telekomunikacijų srities darbuotojams tenka imtis įvairių priemonių, padidinančių duomenų perdavimo greitį. Šią problemą sėkmingai sprendžia DSL technologija, tačiau ji galima tik Maskvoje ir Sankt Peterburge, kur ją palaiko vietos operatoriai. O štai alternatyvią palydovinę technologiją galima naudoti praktiškai visoje Rusijoje.

Kosminės technologijos šaltiniai

Duomenų perdavimas per palydovą – vienpusis procesas (kaip televizijoje) t.by. klientas tik gauna informaciją, o pats nieko negali išsiųsti. Vadinasi, norint pasiųsti užklausą į Internetą, reikalingas koks nors sujungimas, pavyzdžiui įprastos telefono linijos komutuojamas ryšys. Todėl tokie palydoviniai kanalai naudingi tiems vartotojams, kurie namuose dirba su WWW, FTP, IPTV ir elektroniniu paštu. Ten, kur reikalingi simetriniai srautai, pavyzdžiui Interneto telefonija ar telekonferencija, palydoviniai kanalai netinka.

Palydoviniam ryšiui reikalinga speciali antena, speciali plokštė kompiuteriui ir atgalinio ryšio modemas. Nuo antenos lėkštės skersmens priklauso signalo stiprumas, tačiau skersmuo neturėtų būti mažesnis negu 60 cm. Lėkštė pasukama palydovo-retransliatoriaus kryptimi.

Naudojant palydovinį ryšį, užklausa iš kliento ateina iki IP tiekėjo, iš ten patenka į palydovo valdymo sistemos centrą, iš ten nukreipiamas į reikiamą Web serverį. Reikiamas informacijos paketas perduodamas į palydovo valdymo centrą, iš ten per palydovą – klientui. Didelę reikšmę turi tokio centro paplitimas ir jo prisijungimo prie Interneto būdas. Taigi, DirecPC centras, paplitęs Europoje, įjungtas į Europos tinklą, kuris turi gerą ryšį su amerikietišku Interneto segmentu ir blogą su rusišku. O analogiškos rusiškos sistemos, pavyzdžiui HeliosNet turi tiesioginį ryšį su M9 – Maskvos informacijos apsikeitimo tašku.

Kita svarbi palydovinio ryšio charakteristika – duomenų perdavimo greitis per palydovo segmentą. Greitis išsidalina per visas palydovą naudojančias sistemas. Vadinasi, kuo mažiau klientų prijungta, tuo greitaeigiškumas kiekvienam klientui didesnis. Tiesą sakant, čia atsiranda priklausomybė nuo TCP/IP, kuris reikalauja informacijos gavimo patvirtinimo, ir todėl santykis tarp gautų ir išsiųstų paketų dažniausiai būna 10:1. Tačiau, kol kanalo pralaidumas per telefono liniją neviršys 33,6 kbitų/s, tol palydovo segmento 350 kbitų/s greičio visiškai pakaks.

Jums padės kosmosas

Šiuo metu funkcionuoja keletas sistemų, perduodančių duomenis per palydovą. Vienos jų, pavyzdžiui DirecPC ir ZakNet, naudoja nuosavus formatus, tokiu atveju informacijai gauti tiks tik tos plokštės, kurios dirba su atitinkamomis sistemomis. Rusiškos sistemos dirba DVB (Digital Video Broadcast) standartu, priimtu skaitmeninėje televizijoje. Norint iššifruoti šį formatą, reikia pirkti DVB plokštę, o darbui su ja dar ir programą. Tokia perdavimo schema naudojama rusiškose sistemose “NTV Internet” ir HeliosNet.

Informacijos srautas per palydovą perduodamas pastoviai, todėl ryšio įkainiai nustatomi ne pagal ryšio laiką, o pagal perduodamų duomenų kiekį. Dažniausiai klientas moka abonentinį mokestį už nustatyto dydžio informacijos kiekį, o jį viršijus, vartotojas moka papildomai.

Svarbi palydovinės sistemos charakteristika – teritorija, kur galima naudotis sistemos paslaugomis. Taigi, prie DirecPC galima prisijungti europinėje Rusijos dalyje, o prie ZakNet – azijinėje.

Valerijus Koržovas

Views All Time
Views All Time
2961
Views Today
Views Today
1
0 0