Informacinė visuomenė ir kalba

Pasaulis žengia į informacijos amžių. Kažkada buvo agrarinė visuomenė, vėliau – industrinė,o dabar gimsta informacinė.

Kuo informacinė visuomenė skiriasi nuo ankstesniųjų? Ankstesnių visuomenių pobūdį lėmė materialūs daiktai: agrarinės – žemės ūkio produkcija, industrinės – pramonės produktai. Informacinėje visuomenėje ima dominuoti naujas produktas, neturintis tvirto materialaus pagrindo – informacija.

Informacija išreiškiama kalba, todėl tokioje visuomenėje atsiranda kalbos, tiksliau – kalbų įvairovės problema.

Informacinis produktas gali būti naudingas tik vartotojui, suprantančiam tą kalbą, kuria pateikta informacija. Norint, kad visuomenė iš tikrųjų būtų informacinė, reikia, kad bet kurioje šalyje pagaminta informacine produkcija galėtų naudotis visuomenė.

„Idealiame pasaulyje kiekvienas žmogus turės galimybę rasti ir gauti visą jam reikalingą informaciją sava kalba. Turima omeny verslo, komercinė (reklama, užsakymai, sąskaitos, atsiskaitymai ir kt.) švietėjiška, pramoginė ir kitokia informacija.“

(Language and Technology. European Commision, Brussels, 1996)

Dėl to pastaruoju metu vis daugiau verčiama tekstų. Atsirado net vadinamasis kalbų informatizavimas, arba kalbų inžinerija.

Kompiuteris ir kalba

Informacinės visuomenės atsiradimo pradininkas – kompiuteris. Kompiuterių pramonės pradininkės ir lyderės yra JAV. Daugelis įsivaizduoja, kad kompiuteris gali „kalbėti“ tik angliškai, todėl norint juo pasinaudoti reikia mokėti anglų kalbą. Prieš porą dešimtmečių, kai kompiuterius buvo galima pamatyti tik mokslinėse laboratorijose, iš tikrųjų taip ir buvo. Padėtis pasikeitė – dabar kompiuteris naudojamas visur. Kiekviena valstybė ėmė rūpintis, kad jos piliečiai, kalbantys gimtąja arba valstybine kalba, informacinėje visuomenėje turėtų vienodas galimybes su kitų tautų piliečiais. Dėl to kompiuteris ėmė „suprasti“ įvairias kalbas.

Kompiuterio tinkamumą konkrečiai kalbinei terpei, t. y. gebėjimą „kalbėti“ tam tikra kalba, lemia programinė įranga. Tačiau kiekvienai valstybei kurti originalią programinę įrangą būtų per brangu ir nesuderinama su įprastu tarptautiniu bendradarbiavimu. Problemą, kaip tą pačią programą pritaikyti skirtingoms kalboms, šiuolaikinė programinės įrangos pramonė išsprendė paprastai: programos verčiamos į įvairias kalbas (lokalizuojamos). Verčiami meniu, kompiuterio pranešimai, elektroniniai žinynai irkiti tekstai, kuriuos žmogus mato kompiuterio ekrane. O sudėtingiausi ir brangiausi programų komponentai, atliekantys veiksmus, tekstų neturi, todėl jų versti nereikia. Taigi išversti programą daug pigiau, negu sukurti originalią.

Programinės įrangos vertimai Vakarų ir Vidurio Europos valstybėse

Pirmiausiai programinė įranga pradėta versti į didžiųjų valstybių (prancūzų, vokiečių) kalbas. Dabar beveik visos Vakarų ir Vidurio Europos valstybės yra išsivertusios dažniau naudojamas programas. Tačiau išverstų programų kiekis nevienodas. Programų, kaip ir knygų, parašyta tiek daug, kad visų neįmanoma išversti į kurią nors vieną kalbą.

Netrukus daug programų turėtų būtų išversta į katalonų kalbą, nes tam asignuota apie 20 mln. JAV dolerių. Islandija pasirinko operacinę sistemą Mac OS, kuri su kitais komponentais yra išversta į islandų kalbą.

Programų (kaip ir knygų) vertimas nėra baigtinis procesas. Atsiranda naujų programų, modifikuojamos senos. Kai kas nuogąstauja, kad naujų versijų vertimai gali ilgai užtrukti, vertimas pasenti. Iš tikrųjų daugelis pasirodo su originalia (dažniausiai angliška) versija arba vėluoja tik vieną-kitą mėnesį. Mat programinės įrangos gamintojai programose numato vertimo galimybes, o išleisdami naują programos versiją vertėjams pateikia vertimą automatizuojančias programas ir originalius tekstus.

Be „Microsoft“ produkcijos, beveik visos šalys turi išsivertusios gana daug ir kitos bendrosios paskirties produkcijos (duomenų pakavimo ir išpakavimo, virusų paieškos ir naikinimo, duomenų tvarkymo, grafikos redaktorių, elektroninio pašto, interneto programas, žodynus, enciklopedijas), turi visą reikalingą originalią arba verstą programinę įrangą mokyti.

Neapsiribojama vienu programos variantu. Į visas lentelėje pateiktas kalbas išverstos su „Windows“ tiekiamos interneto bei elektroninio paštoogramos, tačiau į 15 iš lentelėje pateiktų kalbų yra išversta naršyklė „Netscape Communicator“, į 10 – naršyklė „Tango“. Norvegai neseniai sukūrė originalią naršyklę „Opera“, kuri jau išversta į 6 kalbas. Elektroninio pašto programa „Pegasus Mail“ išversta į 11 kalbų.

Programinė įranga Rusijoje ir Ukrainoje

Į rusų kalbą reguliariai verčiamos operacinės sistemos „Windows“, raštinės paketo „MS Office“ ir kitų korporacijos „Microsoft“ programų versijos. Norėtųsi atkreipti dėmesį į įdomesnę populiarėjančią operacinę sistemą „Linux“.

Į rusų kalbą išverstas ir modifikuotas „Linux“ variantas „Red Hat“,dar vadinimas KSI.

Ukrainiečiai bendradarbiauja su rusų vertėjais, į ukrainiečių kalbą turi išsivertę tą patį „Linux“ variantą. Jie teigia, kad naudoja tokį vertimo variantą dėl daugelyje Ukrainos rajonų egzistuojančios dvikalbystės (ukrainiečių ir rusų kalbų). Į ukrainiečių kalbą išverstas dialogas ir verčiama 20 tūkst. puslapių dokumentų (http://www.ksi-linux.com/).

Be to, Ukrainos biudžetinėms organizacijoms rekomenduojama įsigyti programinę įrangą, kuri platinama su pradiniais tekstais, kad prireikus būtų galima ją taisyti, modifikuoti arba versti. Tokią savybę turi operacinė sistema „Linux“ ir jos terpėje veikiančios programos.

Programinė įranga Estijoje ir Latvijoje

Programinės įrangos rinka Estijoje mažesnė negu Lietuvoje (estų tris kartus mažiau, negu lietuvių), todėl jie programinę įrangą verčia laipsniškai: pirmiausia meniu ir dialogą, paskui elektroninius žinynus, diegimo ir vartotojų vadovus. Jie turi originalų tekstų redaktorių „Eedi“, yra iš dalies išvertę programą „Adobe Acrobat Reader“, naršyklę „Netscape Navigator“, „Claris Works“. Dabar lokalizuoja pašto programą „Pegasus Mail“ ir kitas mokyklose naudojamas programas.

Estai išvertė operacinę sistemą „Mandrake Linux“ (http://www.ariman.ee).

Latviai nemažai dėmesio skiria originaliai programinei įrangai. Jie sukūrė latvišką tekstų redaktorių „Rakstvedis“, parengiantį dokumentus tuo pačiu formatu, kaip ir „Word“, frazių žodyną ir keletą kitų bendros paskirties programų.

Kuo mažesnė tauta, tuo jai sunkiau išsaugoti savo kalbą. Pavyzdžiui, islandai, kurių yra 13 kartų mažiau negu lietuvių, turi beveik visą reikalingą programinę įrangą savo kalba – jie programinei įrangai skiria didesnę savo nacionalinio biudžeto dalį negu didesnės valstybės.

Yra ir daugiau tautų, mažesnių negu lietuvių (slovėnai), ir netgi neturinčių savos valstybės (baskai, katalonai), bet turinčių pagrindinę programinę įrangą sava kalba.

Daugiakalbystė Europos institucijose

ES laikomasi nuostatos, kad visos jos narių kalbos turi būti lygiateisės. Tai matyti ir informatikoje.

Europos informacinės technologijos standartizacijos komiteto TC 304 rengiami standartai susiję su Europos tautų kalbomis, kultūra. 1998 m. komitetas buvo pavadintas „Europos lokalizacijos reikalavimais“ (vadinosi „Informacijos technologija“). Pernai šis komitetas inicijavo didelį projektą „Kalbų inžinerija“.

„Nacionaliniai ir regioniniai skirtumai atsiranda dėl kalbos. Jie – problemų sprendimo metodikos įvairovės bei lankstumo šaltinis“, – rašoma aukščiau cituotame ES dokumente.

G. Grigas

Views All Time
Views All Time
3057
Views Today
Views Today
1
0 0